Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-09-20 nr. 2917

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
 Renata Ščerbavičiūtė.
KĄ TRAUKIA "TRAUKOS CENTRAS"
14
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI1
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LRT KULTŪROS LAIDOS2
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vidmantas Valiušaitis.
AUTOMOBILIU PER KURŠIŲ NERIJĄ
• LITERATŪRŲ SKLAIDA
• MAŽOJI LIETUVA - TILTAS TARP IŠEIVIJOS IR TĖVYNĖS1

SVEIKINAME SUKAKTUVININKĄ 
• DONATĄ KATKŲ7

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
AS UZ
7

PROZA 
• HERMANN HESSE7

KNYGOS 
• Vytautas Martinkus.
ŽVELK, ANGELE, Į SAVO BŪTĮ
• Aloyzas Sušinskas.
JIS RAŠĖ APIE GIMTINĘ
• NAUJOS KNYGOS

POEZIJA 
• ALVYDAS VALENTA1

DRAMA 
• ŽARKO PETAN.
AUKSAGALVIS KARYS
1

MUZIKA 
• Algimantas Kalinauskas.
QUO VADIS, OPERA?
26

TEATRAS 
• Elvyra Markevičiūtė.
"POETO SODNO" ELEGIJA
• Ridas Viskauskas.
ANDERSENO NIEKADA NEBUS PER DAUG?
1
• JAUNIMO TEATRAS FESTIVALYJE "BELAJA VEŽA"

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

IN MEMORIAM 
• NETEKTIS
• IN MEMORIAM

KRONIKA 
• DZŪKŲ AMATŲ ŠVENTĖ ALYTUJE1
• "TEMPUS ART 2002"

DE PROFUNDIS 
• MAN TRŪKSTA3

PIRMASIS

KĄ TRAUKIA "TRAUKOS CENTRAS"

Renata Ščerbavičiūtė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Praėjusią savaitę Vilnių sudrebino 8-oji Baltijos tarptautinio meno trienalė "Traukos centras", suorganizuota Šiuolaikinio meno centro, jo direktoriaus Kęstučio Kuizino ir kuratoriaus iš Vokietijos Tobiaso Bergerio. Sudrebino savo mastu - didžiausia šiuolaikinio meno paroda Rytų Europoje užima visą Šiuolaikinio meno centrą ir ne ką mažesnes buvusios "Tiesos" spaustuvės (Maironio g. 3) patalpas. Trienalės dalyviai - apie 60 menininkų iš įvairių pasaulio šalių. Jau pats trienalės pavadinimas - "Traukos centras" - atspindi ambicingą užmojį užtaisyti spragą pasauliniame bienalių ir trienalių žemėlapyje, siūlant naują traukos vietą Rytų Europoje, palaikančią Vakarų ir Rytų meno dialogą. Geografinis Europos centras, esantis netoli Vilniaus, - vienas argumentų, motyvuojančių tiek renginio geografinį aktualumą, tiek jo idėją. Centrų fenomeno analizė - jų evoliucija, santykiai, prigimtis (natūralūs, suformuoti, politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai etc.) - trienalės teorinės bazės išeities taškas. Elementarus centro fenomeno aiškinimas gali būti tapatinamas su abstrakčia; ją sudarantys elementai yra siejami daugybės santykių, kuriems kintant vieni elementai tampa privilegijuoti kitų atžvilgiu, ir santykiai tarp visų elementų apibrėžiami vienu - santykiu su centru. Tokia sistema gali būti suvokiama kaip prasminis ir kaip struktūrinis modelis. Centro sąvoka, kalbėjimas apie jį nuolat verčia domėtis periferija ir užribiu arba tuo, kas jau nebėra centras. Simptomiška, kad trienalės kuratorius Tobiasas Bergeris - Vakarų meno pasaulio atstovas, jau nebe pirmą kartą atsiduriantis Lietuvoje, matęs postsovietinę Lietuvos evoliuciją įvairiais jos raidos aspektais, tačiau pats jos tiesioginės įtakos nepatyręs. Kuratorių labiausiai domina istorinė ir ekonominė sociumą veikianti raida. Mokslas ir technologija čia nepaprastai svarbūs, o raidos imanentiškumas paklūsta racionaliam tyrimui. Centralizacija, globalizacija, decentralizacija, dekonstrukcija, periferija, jų santykiai - dominuojantys postmodernistinio diskurso klausimai. Parodos koncepcija atstovauja "aktualiajam diskursui", tačiau kyla klausimas - kam jis aktualus, kas yra jo dalyvis, adresatas?

iliustracija
Marjetica Potrc. "Krentantis lokys". 2000

Šiandien žymiausių postmodernizmo mąstytojų veikalai Atviros Lietuvos fondo dėka vienas po kito verčiami į lietuvių kalbą. Jei tikėsime "Humanito" knygyno duomenimis, ką tik pasirodžiusios Zygmunto Baumano "Globalizacija" ir Jeano Baudrillard`o "Simuliakrai ir simuliacija" - labiau perkamos negu legendinis Haris Poteris. Gintaras Beresnevičius ką tik siūlė griebtis "snobo ugdymo", o šis jau ugdomas kosminiu greičiu. Postmodernizmo sąvokos ir problematika populiarios ne tik akademiniuose sluoksniuose, - šie jau baigia tą problematiką apgraužti kaip vištos kaulelius. Nūnai atsiveria naujos intelektualinio produkto vartotojų galimybės. Trienalė nevengia edukacinių tikslų, pagrindinis jos rėmėjas - ES programa "Kultūra 2000". Ne veltui paroda lydima tiek teorinės, tiek edukacinės programos (6-13 m. vaikams ir 14-18 m. jaunimui), siekiančios supažindinti visuomenę su šiuolaikinio meno produktu. Šiuolaikinis menas sparčiai populiarinamas, ir jo demonstravimo vietos imamos gausiai lankyti (užtenka prisiminti į "Maskvos laiką" suplūdusias minias), tampa madingos. Įrodymas, kad reklama šiandien visagalė, o vartojimo bazė paruošta vartoti. Akropolis - didžiausias prekybos ir pramogų centras Baltijos šalyse - sutraukė senamiesčio perkamąją galią į sunkiai pasiekiamą Šeškinės mikrorajoną. Gal vartotojų srautą į Senamiestį sugrąžintų neoninė reklama "ŠMC - meno ir pramogų sostinė"?

Nors šiuolaikinis menas šiandien vis dar dažnai tebesistengia būti intelektualinis produktas, tačiau elitinis - jau nebe. Baltijos šalių meno trienalė siekia pasižymėti didelėms tarptautinėms parodoms būdingais bruožais: tapti svarbiu pasauliniu meno centru, patraukti "meninį turistą" ir atspindėti (pagauti) aktualias šiuolaikinio meno tendencijas. Didžiosios parodos (Venecijos, Stambulo, San Paulo bienalės, Kaselio "Dokumenta" etc.) - neaprėpiamos. Sunkiai aprėpiama ir "Traukos centro" paroda. Nors dauguma darbų buvo sukurti "centro" temai iliustruoti, tai paroda, kurioje net apie tapačius dalykus kalbama skirtingais būdais. Visgi grupuoti įmanoma ieškant bendrybių.

iliustracija
Jakobas Koldingas. Be pavadinimo. 2001

Miestas - centras. Miestas, kaip centras, miestas, kaip urbanistinė struktūra, erdvinis modelis su savo konstantomis ir skirtumais, - viena trienalėje dominuojančių darbų grupių. Dauguma šių kūrinių - tiesmukos urbanistinės interpretacijos, nereikalaujančios rimtesnės refleksijos, grindžiamos pačiu miesto modeliu ir jo architektūrinėmis, ekonominėmis bei socialinėmis variacijomis. Hendrikje Kühne ir Beat Klein (Šveicarija) kartoninis pasaulio maketas-žemėlapis atrodo kaip miestas, turintis dvi puses - gerąją ir išvirkščią ("Skirtumų pasaulis"). Lukaszas Gorczyca (Lenkija) tyrinėja standartinę daugiaaukščių architektūrą, Katarzyna Jozefowicz (Lenkija) iš popieriaus ir kartono juostelių klijuoja kubus - urbanistines struktūras ("Miestai"), Rieko Akatsuka (Japonija - Didžioji Britanija) formuoja vienas su kitu sujungtų kompiuterinių mikroschemų megalopolių pasaulį, Yuk King Tan (Naujoji Zelandija) - maketus iš putplasčio. Socialinius užribio pasaulius, marginalijų miestus reprezentuoja Eglės Rakauskaitės "Gariūnai", Jeroeno de Rijke`s ir Willemo de Rooijo lėtą sąvartyno gyvenimą fiksuojantis filmas ("Be pavadinimo").

Marko Lombardi (JAV) "pasakojančios struktūros", atspindinčios įvairių politinių, socialinių ir ekonominių jėgų tarpusavio sąveikos tyrimus, atrodo kaip be galo nuobodžios, tačiau būtinos informacinės schemos. Tiek "architektūriniai" kūriniai, tiek tyrimai-schemos sudaro "racionaliąją" trienalėje rodomų darbų grupę. Kita ryški grupė reprezentuoja savotiškus tyrimus-rinkinius, kolekcijas, kurios nėra užbaigtos, o primena atvirą pasąmonės srautą, minčių ir daiktų sankaupas, liudijančias tiek asmeninę, tiek ir visuomeninę patirtį (atmintį). Jano Mančuškos (Čekija) "Naminių pasakojimų lentyna", suformuota iš nereikšmingų žiūrovui asmeniškų detalių, užrašų, kuria sunkiai dešifruojamą istoriją, o "Kolonija" - utopinis miesto maketas - primena supaprastintą vaikiško konstruktoriaus "lego" analogą iš daiktų nuotrupų ir kitokio šlamšto. Dariaus Mikšio (Lietuva) "Namų sąlygomis įrašytų kompaktinių diskų kolekcija" - melomano, gyvenančio Rytų Europoje, kur klesti piratiniai įrašai, asmeninė patirtis, išoriškai primenanti niekam nepritaikomą fluxboxo turinį. Originalus meno kūrinys, sudarytas iš daugybės kopijų? Vladimiras Archipovas (Rusija) kolekcionuoja sovietinio miesčioniško buto ikonografiją iliustruojančius "rusų folkloro" objektus. Šios kolekcijos analogas - Peterio Robinsono (Naujoji Zelandija) "XX a. pabaiga" - beveik apokaliptinis vakarietiškos vartotojų kultūros absurdiškai gretinamų fragmentų, civilizacijos šlamšto katalogas.

iliustracija
Bjornas Dahlemas. "Juodoji skylė". 1998

Daiktai, jų fragmentai, detalės tampa įrašais istorijoje, įkūnijančiais asmeninę patirtį, universalesniame kontekste jie sintetinami kaip simboliai, vienijantys sociumą, santvarką, istorines aplinkybes. Rinkimo, katalogavimo, sintetinimo strategija - užbaigto rinkinio iliuzijos vaikymasis - veikiau primena absurdiškai sugretintų siurrealistinių vaizdinių seką, kunstkamerą negu konkrečios patirties dienoraštį. Marthos Colburn (JAV - Olandija) performansas ir kūrinys "SkeleHellaVision" vainikuoja šią gretinimo, derinimo, rinkimo strategiją fantasmagorišku, gaivališku vaizduotės ir absurdo kokteiliu. Lėlės, pornografija, gyvūnai, politikai, aktoriai, muzikantai, skeletai - iškrypėliški koliažai sukasi tarsi betonmaišė rydami visokią logiką ir seką. Keistenybių pasauliai ir haliucinuojantis transas, vimdantis vaizdinių srautas.

Vien videodarbams skirtas pirmasis spaustuvės aukštas. Ekranai gožia vienas kitą, laimi tie, kurie didesni ir efektingesni. Salė, reikalaujanti kantrybės ir laiko, dėmesio. Galima pasitenkinti ir efektais - didžiuliame ekrane pergalės šampaną lieja "Formulės1" seksualios lenktynininkės-modeliai (Sylvie Fleury "Zen ir greitis", Šveicarija). Graudi latvio Ginto Gabrano istorija apie tai, kaip "pelenė virsta karalaite"("Kodėl gi nesidžiaugti?").

iliustracija
Francas Ackermannas. "Barbekiu su hercogu". 1999

"Bluenose-Group" (Viačeslavas Mizinas ir Aleksandras Šaburovas, Rusija) filmukų siužetai išauginti sovietinio absurdo, Charmso ir nešvankių anekdotų terpėje. Trumpos istorijos apie žmogų ir jo pimpalą - falo absurdas arba seksualinės nesąmonės. Kitas dueto filmas "V dvojom protiv mafii" parodijuoja rusų superfilmų apie superherojų - "liaudies kovotoją" - "Brat", "Brat 2" ikonografiją. Vienas gražiausių kūrinių - Artūro Klinovo (Baltarusija) "Saldus šiaudų gyvenimas" - barokinė instaliacija iš šiaudų: kutenantis nosį ironiškas pirmapradės nuodėmės ir prarasto rojaus ilgesys. Prarastą Europos rojų - civilizacijos nepaliestą ramybę, kaimo keliukus, paprastą gamtą - Deimantas Narkevičius teigia esant 24 km nuo Vilniaus - "geografiniame Europos centre" ("Europa 54° 54` - 25°19`"); šią vietą sentimentaliai atranda ir kuratorius Tobiasas Bergeris.

Neįmanoma suminėti visų darbų, visų autorių. Pagaliau nėra ir reikalo. Šiuolaikinio meno centras tuo tikslu išleido katalogą. Išlieka klausimas - kiek aktuali paroda? Be abejo, ji atspindi organizatorių veiklos mastą ir siekį lygiuotis į svarbiausius šiuolaikinio meno renginius. Paroda reikšminga Rytų Europos kontekste, tačiau kas jos potencialus adresatas periferijoje, kuri šiuo atveju tampa centru, - Lietuvoje? Meninė bendruomenė Lietuvoje nedidelė ir gerokai komplikuota. O naujas meno vartotojas dar tik auga. Kaip lenko Azorro filme "Mums tai labai patiko": keturi vyriškiai daro reidą po Varšuvoje esančias meno galerijas. Po kiekvieno "užėjimo" vyksta maždaug tokio turinio diskusija:

- Na kaip?

- Man patiko. Labai patiko. Geras.

- O kaip tau?

- Gera paroda. Man patiko.

- Patiko labai. Puiku. Super.

 

Skaitytojų vertinimai


518. Mykolas OK2002-09-21 13:10
Norėčiau padiskutuoti apie teiginį: "Akropolis sutraukė senamiesčio perkamąją galią į sunkiai pasiekiamą Šeškinės mikrorajoną".
Semaiestis nėra taip tankiai apgyvendintas, kaip "miegamieji rajonai". Taigi, ir Senamiesčio perkamoji galia nėra tokia jau didelė. Absoliučiai daugumai vilniečių Šeškinė pasiekiama daug lengviau, negu Senamiestis. Vilniaus miestas persitvarko pagal logišką sistemą. Prekybos centrai palaipsniui grįžta prie pirkėjo. Ir Savivaldybė išsikelia į lengviau pasiekiamą rajoną. Kai kurie naujieji lietuviai vis dar mano, kad prestižinė vieta ofisui yra tik Senamiestis, tačiau klientų ir savo darbuotojų patogumu besirūpinantys jau kraustosi į puikiai įrengtus ofisus su geru privažiavimu centro apylinėse. Senamiestis lieka kutūros centras, toks jis visada buvo, tik dabar apsivalė nuo jam primestų, bet jam nebūdingų funkcijų.

528. vimi :-) 2002-09-23 07:04
super

532. xX2002-09-23 19:40
"Krentantis lokys" - įsivaizduoju save jo vietoje. Ir dar spėju pamatyti, kaip kažkokia žmogysta su fotiku mane degantį bando įamžinti, paskui tikriausiai jis/ji bėgs išryškinti kadro, kad galėtų sudalyvauti tarptautinėse parodose, ir Vilniuje vyksiančioje parodoje, gal net premiją kokią gaus. Tai vadinasi menas, jis sužadina emocijas ir verčia giliai susimąstyti. Arba nesusimąstyti ir iš viso nemąstyti, tik mėgautis šiuo vaizdu. Taigi, klausiu (jau sudegęs) - kur čia menas?

P.S. Aš, lokys, būčiau laimingesnis, jei ta žmogysta būtų prieš man įlipant į elektros stulpą nufotkinusi vaizdą ir išsiuntinėjusi nuotraukas taip, kad man nepavyktų sudegti ant laidų. Žmogus džiaugiasi savo debiliškumu, o kai kas iš to ir pinigus pasidaro...

534. Mykolas OK2002-09-24 07:36
Jau ne pirmi metai kaip ŠMC labai nusekliai stengiasi nustebinti (nuolat stebinti) žiūrovą, o estetika nustumta į antrą planą. Matyt jų "šiuolaikinio meno" supratimas mažai siejamas su grožiu. "Postmodernas" :-)

Dėl vargšo krentančio lokio: man tokių kadrų demonstravimas atrodo neetiškas, man atrodo, kad padorūs žmonės turėtų nesikeikti, neįžeidinėti ir neapgaudinėti aplinkinių, nebūti žiaurūs aplinkai. Yra nemažai žmonių, kurie gyvena kitaip. Kiekvienas nusistato reikalavimus sau, kurių vieni labai stropiai laikosi, kiti kaifuoja juos pažeidinėdami.


536. DJ Mumu2002-09-24 15:57
Man tikrai labai patiko. Labai. Tokie geri, įspūdingi ir įtaigūs darbai. Ir komentarai labai geri. Tiesiog viskas stebėtinai gerai. O Renata rašo apie savo darbovietės parodą.. Nors antra vertus, koks skirtumas, vis tiek LM beveik niekas neskaito. Na, o ta meška nelaiminga.. Visi Lietuvos gyventojai turėjo galimybę susipažinti su jos likimu LNK laidoje "Įspūdingiausi pasaulio kadrai" ar kažkaip panašiai. Matyt tą laidą savame krašte matė ir autorius ir taip susijaudino, kad net nusicapturino vaizdelį. Bet didžiosios salės kontekste tas darbas prie patrauklesnių. :)

542. Lokys2002-09-25 08:57
Norėčiau savo Šiuolaikiniame meškų centre turėti tokią fototeką, kur fotomenininkai būtų užfiksuoti deginami ant laužo, o mes, lokiai, laižydami žiemos vakarais medų prie židinio, gėrėtumėmės atskirais sadistiniais momentais. P.S. Ką tik nusipirkau "muilinę".

547. Kitas Lokys2002-09-25 15:25
Yahoo, Loky! Aš irgi esu lokys (survaiveris), bet be mulinės. Nagi darom bendrą projektą - gal Lokių sąjunga jį parems, juk visokios Europos sąjungas žmogėnų sado-mazochizmus tai remia. O projektą tai tokį primečiau: kai tik koks žioplas žmogėnas įvarys į miškelį, tą, kurį aš tiek ilgai puoselėjau, ir mano proproseneliai jį saugojo nuo piktų rankų - aš jį šast apsikabinu taip meiliai, kad iš jo sultys visokios ima bėgti, o tu tuo tarpu fotkini. Ypatingai įdomi turėtų būti snukio išraiška. O tada tokią ekspoziciją tavo minėtame ŠMC išstatysim!!!

1459. BeBeBe2003-03-11 23:00
;]

1517. Kristina :-) 2003-03-18 12:48
Labai faina. Darbai labai idomus, patrauklus, nematyti. Modernus ir grazus.

4903. kurvapisis :-) 2003-11-14 20:35
šudas

5913. berna :-) 2004-01-14 18:21
bernardas peyrauskas 5b klas4!

7991. 25 :-) 2004-04-28 13:45
neblogai

28444. wow :-) 2006-06-18 20:13
WOW!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 181 iš 181 
21:05:23 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba