pasaulį „menas“ užliejo
auksine postmodernizmo šviesa
ir daiktai lyg šokėjai sustingo
simukliarų figūrom, tiek tuščio
skalambijamo ir nuovargio
slepiasi spintoj, po lova, kanapių daige
kuris lyg rupūžė, karpom pritvinkusiomis nuberta
tupi ant mirusios raganos pilvo. tiek grožio ---
satyras, moters kūną pavogęs
švendrių viršūnėmis baubia
ton pusėn, kur girdis
artėja žinia
ratais, pilnais strazdų gaišenų
ir saujom, lyg ližėmis seikėjant pinigus –
kišenėn juos spraus kiekvienai
ką prieš miegą išdulkins: nebijok
Sutinku - Onė rašo sodriau ir nuoširdžiau.Ir tai suprantama - ne pirmą kartą garbioji autorė (autorius) dulkinta ant aštrių švendrių vakaro prietemoje...
antrinį variantą visada yra lengviau parašyti, o sukurti originalų eilėraštį, deja, nelengva, kol kas Onė neįrodė, kad pati galėtų eilėraščius rašyt, nes viską ką skaitėme jos parašyta galime pavadinti arba parodijomis arba paistalais
mane tai užkiniso lenočka:
Привет , Помнишь меня? ;)) ::: jiesli čjiesno, ni*uja nie pomniu
В архиве мои новые фотки как ты просил... ::: Ni*uja ja nie prosil
http://pyyyp.com/My_foto.exe
Целую, ::: hm
Твоя Леночка
o kablelis dedamas iškart po žodžio, tarpo tai nereikia. beraštė
manau, kad one visada raso parodijas, kartais labai saunias, kartais kiek maziau vykusias. cia kaip ir su bet kokia kuryba. parodijoms taip pat reikia tureti siokia tokia gyslele, o ka sunkiau sukurti - sunku pasakyti, gal del to net nereiketu kvarsinti sau galvos. beje, kulviskaites eilerastis man visai patiko.
Terute, rimuot ir rimot sugebu. Net ir kirčiuotais skiemenimis. Originalių mano eilėraščių pilnas Internet`as. Yra net fanų būrelis, kurie juos renka ir man kartais e-mail`u atsiunčia, nes niekada neatsimenu kur ką ir kada supyliau. Beje, ar nenorėtumėt kokio dar mano paveikslo nusipirkt? Reritetas.
P.S. Ir kodėl žmonės nori būti tik obliuotomis lentomis? Kur šerpetumas?
Rašau, norėdama atkreipti dėmesį dėl poezijos ir fotografijos sąsajų. Jei rašoma apie vakaro šviesą, tai ir parenkamas vaizdas su vakaro šviesa ar kažkas panašaus. Kodėl fotografija iliustruoja tekstą, bet, kodėl fotografija ir tekstu nesukurus neprimityvios sintezės? Bet dar yra kvailiau, kaip Dovilė Zelčiūtė bando sujungti tekstą ir fotografiją, ir pasakėles (turiu galvoje renginį Maironio muziejuje). Pav.,ar tu fotografe prisimeni, kad buvai kolegu nesuprastas, o aš tavo kūrybą suprantu...- tokią mintį formuoja autorė. Kas gi tai, ar tai autorės meilės prisipažinimas?
tai jau tikrai jos knyga "mirties kilpa" gulbelės giesmelė. Man nepatinka, kad tekstuose jaučiamas labai jau atviras jausmų pliupsnis ne fotografijai, o ...
Trumpas. O gal ilgas?
Gyvenimo kelias
Nutrūko
***
Slėpynes vaikystėj žaidėm
Vieno taip ir nesuradau
Savęs
**
Dvi dulkės visatoj
Prasilenkė
Viena buvau aš
O kita?
***
Stočių stotelių stogais
Rieda rudenio ašaros
Į saują pilnačiai
***
Gerbuvio gėriu gegutė kukavo
Tas pats vis garsas
Neatskiriu
Kai jau išskirsiu
Žinosiu
Pasiekiau
***
Klaidų klystkeliais kalėdoju
Kai ką nugvelbiu
Kartais dovanų gaunu
Rogės pilnos
Išvirtau
Į pusnį
***
Gerti gaila kaip ir negerti
Prabėgo būsena ambivali
Už skverno nepagausi
Nepaklausi
Kur trečias kelias
Ar jis yra?
****
Rasų kapinės, stovylos
Gražios. Rimtyj sustingusios
Vis kviečia pailsėt
Apglėbęs šaltą marmurą
Suprasi savo karštį
****
Mėsmalės mėsinama mėgaujuos
Minkštais garsais
Kaulų dar nepasiekė
***
Pabodo būdas buities
Nutrauksiu pirmą kaukę
Pažvelgsiu
Ten tūkstantoji
****
Rėkdama, raudodama rausiuos plaukus
Viršugalvį pralaisvinsiu minčiai
Vienai
Paskutinei
***
Vieną akimirką paėmiau
Į saują
Rauplėtą gleivėtą
Bet tikrą
***
Langai laiptais risnoja
Bandau vieną pagauti
Sudužo
Stiklas
***
Mylimą meiliai myluodama
Meldžiuos
Vėl kažkur klaidą padariau. Ai, dzin, yra el. redakcija
***
Gerti gaila kaip ir negerti
Prabėgo būsena ambivali
Už skverno nepagausi
Nepaklausi
Kur trečias kelias
Ar jis yra?
****
Rasų kapinės, stovylos
Gražios. Rimtyj sustingusios
Vis kviečia pailsėt.
Apglėbęs šaltą marmurą
Suprasi savo karštį.
****
Mėsmalės mėsinama mėgaujuos
Minkštais garsais
Kaulų dar nepasiekė
***
Pabodo būdas buities
Nutrauksiu pirmą kaukę
Pažvelgsiu
Ten tūkstantoji
****
Rėkdama, raudodama rausiuos plaukus
Viršugalvį pralaisvinsiu minčiai
Vienai
Paskutinei
***
Vieną akimirką paėmiau
Į saują
Rauplėtą gleivėtą
Bet tikrą
***
Langai laiptais risnoja
Bandau vieną pagauti
Sudužo
Stiklas
***
Mylimą meiliai myluodama
Meldžiuos
Nuspręsk. Kaip teoremą neįrodytą,
Apgaubk miglom bevertį protą
Šokdink toliau kamuolį languotą.
Gal vieną kartą tau įkals kakton
Gyvenimą pajusi - baltom spalvom.