naktį, kai katės užgęsta
ir bažnyčių stogų nesimato,
kai juoda aplinkui, taip juoda,
ir tylu, kai aplinkui tylu,
tu priklaupk taip arti, kad išnyktų
net patys mažiausi atstumai,
taip, kad nieks nepajustų,
kaip krenta iš lūpų dangus,
taip, kad tas, kur bijojo, suprastų
daugiau nebebijo.
ir klausyk.
ar girdi? tai meilė rūdija.
taip ramiai ir lėtai
panašiai kaip jos laukęs žmogus.
Šiokiadieniais užmirštu dienas, mėnesius
Moterų grafiką, bučinio adresą
Papjauto gaidžio skiauterės skonį
Tik spalvą, tūrį, pasikeitimą
Raudono ryškio į melancholišką rūdį
: - )
Žmonės, nepamirškit, kad Paulius Norvila žvelgia į pasaulį šiek tiek kitokiomis akimis nei mes visi. Jam aplinkui juoda. Ir šių komentarų jis niekada neperskaitys.
Labai neblogas eilėraštis, kuriantis nuotaiką, atmosferą, kiek melancholiškas, ne daugiažodiškas - jus sunku suprasti, kolegos komentatoriai, nes kartais liaupsinate tokias banalybes, kad net baisu darosi, o paprastos, tylios, bet tikrai ne prastos poezijos neatpažįstat... Gaila.
aš tai kažkodėl prisiminiau Dž. Butkutės dainą, kur ji siūlo užsidegti žvakes, atsiklaupti ir pasimelsti už ištikimybę. Gal dėl to toks geras ūpas, kad savaitė nuo antradienio prasideda ir greitai baigsis ir kita irgi tik nuo antradienio. pastebėjau, kad pirmadienis labai tinkamas poilsiui. labai.
Talentas neginčijamas. Dėl kai kurių eilučių tiesiog aiktelėdavau.
Tomas Venclova. Man čia viskas gražu. Seniai tokių esu ir skaitęs.
Juozas Erlickas. Kažkaip labai monotoniška - ar ne tiesa? gal man čia taip tik atrodo? Korra
pauliaus n. eilių susiradau perskaitęs premjerines venclovos ir erlicko panegirikas (na, juozo žodžius gali iš kurio nori galo skaityt). gražu. moka žmogus eiles rašyti. tame, atrodo, ir bėdos. post-patackiškų (taigi ir post-vencloviški) jambų bei anapestų monotonija. šičia galbūt pabandyta iš jos išsiveržti. bet pasirodė, kad išskyros metrinį "beatą" jokios kitos rišamosios medžiagos tose eilėse nėra. bent aš nematau. ir kas gi galėtų rišti, jei meilė nepaklūsdama viso pasaulio folkloro išminčiai ėmė ir staiga surūdijo. tai ir visas sąskaitas apmokės rūdys, kaip konstatavo Balys Bukelis aname numery
One, su chemija tai menki juokai. Dabar reikia istisa tirada perskaityti apie maisto sudeti, kad nenusitrucytum.
Korrai: cia tu taip geranoriskai eilerasti apzvelgei, tai pameginau dar karta, kaip madinga sakyti - objektyviai. Ai, si savaitgali nedageriau, gal del to.
Keistas kontrastas, hmmm... fotografijoj vidudienis, o eilėrašty gerokai po panoramos, jau ir bažnyčių stogų nematyti. Girdžiu trapią melancholiją spragsint,- bespalvę, bekvapę, beprasmę. Įdomu kas yra toji meilė? Hmmm... jeigu nutuokčiau...galbūt viskas čia man neatrodytų taip tuščia ir beviltiška. Kažikodėl galvoju, jog rūdijantis lietvamzdis arba turėklas senamiesty yra kur kas labiau poetiška, nei rūdijanti meilė...
Ir, beje, su laiku striuka. Dar neišstūdijavau normaliai www.culture.lt kodo. O dar su "naršyklėm" nesuderinau. Kai kur tiesiog piktybiškai tik pradėjus rinkti "Onė" siūlo iš karto visą sąrašą. Kartais ir spustelėju ne ant "to". A, radau: Firefox taip elgiasi. Keista. Labiausiai iškastruotas browser`is šitam kompe.
One, tavo kompiutera reik sudegint, a atsinešt žibalą, yr viedrs, surūdijęs, bet pilns,pamajakink, pavarysma taip, kad strošniai bus komputerui, dūmų bus, bei kuinia...
Kontraversiskas reikalas: kai skaitau antra karta po visu komentaru - "nebevež". Bet skanus pirmo skaitymo prisiminimas liko :P Tai kaip cia yr?
Idomu, kad toks tekstas sulaukia nemazai komentaru. Tik gaila, kad ir vel dalis ju - apie One, bet juk kokia nors one buna visuose panasiuose chatuose :)
komentarų čia daug yr ne todėl kad reikia, o todėl kad nėra kitur rašyti šitam el-LM numeryje, nes Baranova šią savaitę išsispaussdino Bernardinuose, o apie RS suvažiavimą įdomiai ten pat parašė Šerelytė. Va taj va. Bėgu ten.
Žmonės, tokius eilėraščius reikia skaityti visiškoje širdies tyloje. Padėjus cinizmą ir kritišką protą į šoną. Girdėti pianissimo - ne kiekvienas gali ar būna nusiteikęs. Pabandykite iš naujo.
manau kad Pauliui būtų sveika kaip nors pamiršt išmoktą eiliadirbystės amatą ir pamėginti rašyti tarsi iš naujo. regisi, ir kiti labai sklandžiais eiliavimais pradėję poetai - Ališauskas, Navakas - susidūrė su klausimu: kur toliau? tarsi patys tose formose ir užsidarė, nepasilikdami galimybės augti. kiti tuo tarpu - atrodo silpniau pradėję - atrado savo nišas. sunkiai paaiškinami dalykai - pamenu vienas jaunas folosifinės pakraipos poetas klausė - juk viskas gi teisingai mano eilėse - horma, metrika, rimai, ir turinys teidingas, amžinos tiesos - tai ko gi jums galų gale trūksta? the answer my griend... aišku tik, kad eilėraščių rašyti nebėra prasmės. nebent labai gerus
nei cinisko proto, nei kitu dalyku taip paprastai i sona nepadesi... jei neataidi, tai neataidi, kelis kartus bandziau, ir ne tik as... manau kad Pauliui meskos paslauga dero ir tiesmukiskas leidyklos PRas, ne visai kaip Pogrebnojaus, bet...
Normalus vaidelis, tinka puikiai LM virseliui. O sie pokalbiai ne visai vaisingi, nors siaip skaityti nenuobodu. Itariu jei ispausdintu Sekspyro soneta, tai panos ir ji sudirbtu vien is sportinio intereso. Tikiuosi, kad poetas Paulius nepergyvens del siu paistalu, to jam linkiu, o visoms "Omėms" - daugiau elementaraus pozityvumo
gal tai vyriskas solidarumas? Juk fainosios panos galetu po nuozmiu kritikos zodziu pridurti ir ka nors teigiamo, o gal isstenetu ir atvirksciai, kaip reikalauja mandagumas
po moteriškos poezijos praėjusiuose numeriuose vyriškas atstovavimas šiame nelabai įspūdingai atrodo. nei gaivaus odekolono, nei sveiko prakaito kvapo. atsirašinėjimai... moteriškės atrodo daugiau ambicijų turi
oho kiek cia pavydziu komentatoriu zaliam fone!!!vai vai,sielu zinovai, aukstu materiju virskintojai,mesiaedziai akiniuoti ko cia spirgat?dziaugites,kad dar kazkas spausdina eiles.
Vyrai visuomet objektyvesni. Ramesni. Ir dar. JAV mokslinė statistika: vyrų smegenys sunkesnės už moterų, bet moterų greičiau auga, mat metai iš metų žmonių smegenys vystosi, didėja. Tad nusiraminkite, moterų smegenys po 100 000 metų pasivis vyrų smegenis. O kol kas spygaukite. Poezija apie DVD buvo super stai kaip, just jokin`
ką besakysi, bet balbieriaus nuotrauka man kažkodėl primena Vilniaus senamiesty nusišlapinti sustojusį kyborgą iš senos "Marsiečiai atakuoja" versijos. matyt,jau pradedu rūdyti
visgi pavyko rasti vieną šio eilėraščio perskaitymo būdą: mano vaizduotė nutapė naktinę oralinio sekso sceną altorių šešėlyje, kuri sujungia du JCh Superstar akorius - patį Superstar ir Magdaleną: čia ir artumas, ir iš lūpų krintantis dangus, ir rūdijanti žmogiška meilė... nežinau, kas visą tai atpūtė - ar Onės pašmaikštavimai apie kilimėlį, ar Milošo Formano "Plaukų" ekranizacija su laisvos meilės apoteozėm... ne pats gi sugalvojau
o ar yr kur norsai pasaulyje kursai apie skirtumus tarp kritikos ir izeidinejimu? uzsirasyciau, ir dar pora nemokamai pasiimciau, bala nemate tu pinigu...
Ir kritika, ir izeidinejimai gali uzgauti, taciau daugiausiai viskas priklauso nuo gavejo - kaip reaguojama. Protingas zmogus i abu dalykus moka paziureti blaiviai, be emociju.
jei paulius nemes eilių rašymo, tai nei panegirikos, nei kritika jam nesvarbu. pats turės viską susirasti. o mano postmoderni vaizduotė, kurioje kartais nuskamba Marijos iš Magdalos kaimo arija "I had so many men in such a many ways", šiandien piešia jau kitokius vaizdinius (penktadienis,+24). o visa kita - nei kritika, nei įžeidinėjimai - tik bandymai perskaityti, kuriems neatšaukiamą teisę mums aname numery suteikė Jūratė B.
"tu priklaupk taip arti, kad išnyktų
net patys mažiausi atstumai, "- mielos, pilnos švelnaus ilgesio eilutės.
kuliminacijos tonacija kiek liūdnoka realija.
kūrinys įdomus ir man artimas