najau, niekada negalima taip tėkšti "neišjausta", ar "nesukurta". aš manyčiau, kad iš pradžių gali apimti toks įspūdis, kai po lakoniškos pirmos strofos šokama į antrą, o iš antros į trečią ir t.t., bet nuo žodžių "nesigirdi kaip tvarkingai/skyla miegamojo siena" viskas pakinta, tekstas įgauna emocinį ir prasminį krūvį. Įdomu tai, kad autorė išlaiko drauge su forma ir tą patį beveik šaltą toną, lyg žiūrėtų į viską, tiek save, tiek supantį pasaulį iš didelės distancijos; taip ir skaitytojas gali apsigauti ir nesuprasti, kiek siaubo telpa šiose talpiose eilutėse. Tiesa, norėtųsi, kad šis pojūtis pulsuotų jau nuo pirmos eilutės, o pabaiga nebūtų tokia lengvai nuspėjama ir būtų išauginta, o ne vėl grįžtų tas pats emocinis "nekrūvis", bet kaip ten bebūtų, eilėraštis neprastas. eilėraštis.
Pradžia man visai buvo nesuprantama, o pabaiga, kaip minėjo djjcsdnh, man visai patiko. Bet kažko ryškiai trūksta. Pora gražių eilučių dar nieko nereiškia...
žmonės, jūs gėdos turėkit tokius komentarus rašyti; išvis komentavimas tampa kažkokiu iškrypusiu pasimėgavimu tariamu savo asmeniu. O bukiausia yra pateikti "savo" versijas, kaip eilėraštis skambėtų geriau, arba koks mat jis kvailas ir kaip galima jį išdarkinėti. Man šlykštu skaityti tokias nesąmones, šlykštu; ir absurdiška, kad žmonės VIS DAR taip elgiasi, negi dar ne šimtą kartų yra girdėję: jei tokie gudrūs, ko patys taip neparašot, nenutapot ir panašiai? Nesakau, kad čia geriausias eilėraštis, kokį esu skaitęs (savo nuomonę išdėsčiau antrame komentare), bet tai dar nesuteikia teisės kažkokiems apkiautėliams prie kompiuteriu rašinėti tokius ir panašius dalykus ir valytis savo kojas tai vargšei autorei į veidą - juk nuo to ji geresnio eilėraščio neparašys. Ir išvis, nesuprantu, negi tiek daug laisvo laiko turi žmonės, kad užsiima tokiais dalykais?..
norėčiau, kad komentavimo sąlyga būtų pasirašymas savo tikruoju vardu, gal tada komentarai įgautų bent truputį truputėlaitį solidumo.
Išlindo Pilypas iš kanapių. Beveik visi čia vienas kito ir vardus, ir pavardes žino. Kartais tik klysta, pvz. mano meilužius skaičiuodami. Jfgfjhkji, yra archyvas -- pasiskaitinėkit.
Tuo pačiu -- parduodu savo eilėraščių rinktinę ir porą paveikslų (freskų gi negaliu). Rinktinė sudaryta mano fanų, tai kainą jie paskelbs. O paveikslai... Pradinė galeristų kaina -- 1000 litų. Bet man jie brangūs kaip mano kūriniai. Jei norit pirkt, teks derėtis. Mano pradinė kaina -- 8000 litų.
Esu senobiška -- iki šiol ir porėmius, ir gruntavimą pati darau -- paveikslą "gimdau" lėtai, nešioju kaip kūdikį. Net mediena nusprendžia koks bus paveikslas. Ir bet koks profanas ghhgfjshisuiu man įtakos neturės.
Labas, One, nepainiok manes su gfhhkikilais ir jdgfrygyrais ir djchylais. Nors siam eilerasciui jokiu komentaru nerasiau ir nerasysiu, galiu pasakyti, kad jei esi moteris, turetum labiau uzjausti moteris. Ypac taip vyriskai mastacias kaip Jurgita Jasponyte - jokiu verkslenimu, jokios romantikos, jokiu seilejimosi, juk ji bando rasyti panasiais trafaretais ir isireminti i musu vyriskuju poetu remus. Ir visai neblogas eilerastis, isskyrus pirmasias dvi eilutes.
Susidaro nuomone, kad tekstus skaito ir juos komentuoja tik seni literaturos pasaulyje besisukantys vilkai arba senos tarkos, pirmagimiu nebesuskaiciuojancios... Kiekviena nauja balsa stengiasi suesti, nors patys apskritai matyt yra dvasios (o gal ir kuno) nevykeliai, nes sugeba tik saipytis :) Linkiu, kad visoms onems ir kitoms balvonems klimaksas nebutu toks varginantis - naudokite medikamentus, jei jau nebeistveriate hormonu audru! Saunuole, Jurgita, sekmes tau!
Ramiai žalias lankas skaitinėju. Jaunėlis prieš dešimtmetį net klausė: "Ar tau reikalinga ta stirta laikraščių?". Bandžiau atsitokėt -- "O, tu bitutė pilkoji; tikrai sukrauti Litmenio Babelio bokštai, nuo 1974-ų."
Tiesiog užgriebiau "po ranka" prie naktinio šviestuvo knygas: Eliotas, Rilkė, Jošua... Niekingi kvailiai mano, kad pakeis pasaulį. Masių sukilimas buvo ir bus -- žmogus mąsto apie savo vertę. O ta vertė neprilygsta net Kanto imperatyvui.