Iš sausos lango pusės juos praplaukiant regiu,
tokia palaima, kai skėtis ir tu saugus.
Mylintieji po jais tokie artimi pirmąkart, vienišiai
dar vienišesni. Srautas lėtai dar negimusį kūdikį neša
dviguboj nišoj.
Po sulūžusiu raudonuoju
ilgas juodas apsiaustas, po it leopardas taškuotu
leopardakailė moteris!
Štai vienas kupolas suktis įniko.
Kiaurai permirkęs jo laikytojas šoka – kažką tarp džigo
ir Gene Kelly.
Jau įsimylėjai šį miestą,
jo svyrinėjančius kupolus, ašaras, sutartis,
užrašytas ant stiklo.
___________________________ Šio eilėraščio, paskelbto The Times Literary Supplement, autorius – PDR 2007 svečias – sukūrė šį tekstą viešbučio „Ambassador“ kavinėje Vilniuje.
nenoriu ruošti "pamokų", noriu rašyt eiles/
net nežinau, kokios kalbos verstas///
Išsimeti save iš sausos lango pusės/
kaip savo akį, šonkaulį parodai ir atgal/
nes nori kap Adomas rojuj Lietuvoj/
tą Ievą lietuje išvysti, nesuklysti/
tau kvepia leopardo kailis, nors tu klysti/
sulūžę skėčiai - dažnas reiškinys/
juos teikia maximai ir masiškai kiniečiai/
spalva čia niekuo deta, kaina - tik pigiau/
mes mažai šokam, tik per balas daugiau/
arba jei užsidarę kambary ir atsitvėrę/
desetka kaktusų mažiausiai ar katėm, šunim/
ką gero linkim tau kitiems pasauliui?
pavydas graužia bambą ir neleidžia tobulėt/
čia lietuva, sunku išeit į gatvę ar į mugę/
akių čiulptuvai valgo čiupinėja nurengia/
ir užsimerkę mato jaučia konkurentą - nurungia/
tik prasižiok, jau tavo žodį apvelka voratinklais/
įžeidžia, parazitais žeidžia, nekaltai:
gali planuoti kapo duobę sau ar bedarbystę amžiną/
bet visgi saugo Aušros vartai amžini ir Marija/
Stebuklai vyksta: liudiji savim, o kaipgi ne?/
nenori nieko apšnekėt - per žemas lygis./
tačiau nurijęs kartėlį ir tylintis jauties karžygys.