Vos tik ant grindinio užrieda ratai,
Sugaudžia varpas varpinėj. Languos
Išblyškę seniai stebi, kaip iš reto
Žirgai žirglioja – slenka iš paskos
Vežimas – su karstu ir su eglaitėm...
Vaikai, vainikai, gėlės... Ir staiga
Pravirksta dūdų varis... Plaikstos
Našlės skarelė... Tai iš kur ir ką
Šią dieną Viešpats pakvietė? Kas šičia
Lyg žalias obuolys nupuolė nuo šakos?
Ir ką duobė lyg atsivėrę įsčios
Smėlėtame kalnelyje priglobs?
Jį paskutinis mirksnis užspeitė nejaukiai...
Sutrikęs, nesunokęs – kaip jis ten prigis?
- - - Žegnojas seniai ir užuolaidas užtraukia,
Ir šonan kreipia ankančias akis.
Gražus toks eilėraštis su religiniu jausmu. Tik kodėl tas liūdesys? Juk jei jau Viešpats pasikvietė, tai viskas gerai, AUKŠČIAUSIASIS TOKS GERAS IR SUPRATINGAS...ar ne? O kaip šią temą aprašytų pagonis?
"ir paskutinis...nejaukiai" norisi, kad Lietuvoje viskas, VISKAS būtų jaukiai. Juk tai mūsų pranašumas, gal neturime labai didingos rūsčios gamtos ar pastatų didingų, bet turime nuostabiausią jaukumą, ir viskas privalo būti jauku, tad net puikūs jautrieji poetai geriau lai rašo "jaukiai" ir "nenukreipia į šoną akių". gal čia nelabai vietoje, bet noriu pasidalinti mintimis apie darbo kultūrą. Padirbę darbininkai dažnai Lietuvoje nesutvarko savo darbo vietos, palieka šiukšles ir pan. Juk ir tie darbininkai privalo jaustis orūs. reikia juos pamokyti ir pasakyti jiems, jei jie negali ar nenori suprasti. Juk net alpdamas iš nuovargio vis vien gali sutvarkyti savo darbo vietą prieš lėkdamas namo, tai pagarba sau ir užsakovui. Panašiai ir su poezija, norisi harmoningų, sutvarkytų eilių, teigiančių POZITYVUMĄ, o ne blaškymąsi:)
Nieko naujo šiame poetiniame pranešime: tokia yra senėjanti Lietuvos provincija, o šioji, eilėraštyje, kažkokia senovinė, tarsi pokarinė...kur katastrofiškoji Aleksandrija ? nuo Pikelių visai netoli modernus barbariškumas!Poezija, įvardyki šitokius provincijų barbariškumus...
Ir ką duobė lyg atsivėrę įsčios (-----) Sutrikęs, nesunokęs – kaip jis ten prigis?
Siaubas. Protiškai neįgalaus keverzonės. Ir tokį šlamštą redakcija surado Aleksandrijos kaimo tragedijai pažymėti? Tai tik eilinį kartą įrodo kokia berždžia ir beviltiška yra Lietuvos kultūra, jei neranda tinkamų eilių. Geriau jau būtų baltą puslapį palikę.
Ak tu, varnų varna - duobė ir atsiveria lyg įsčios tam, kuris privalės gimti iš naujo (kitoj būty) ir joje pagal išgales prigyti. O kaip prigis toksai, kuris visai dar žalias į paskutinį savo mirksnį įpuolė visai nepasirengęs - sutrikęs ir nesunokęs? Gaila, kad tokioje būklėje tavo sveikas varnelės protas maža ka galės pagelbėti...
Į temą (labai senas eilėraštis): Žemei///Tylus dosnumas tavo, žeme, viską atiduot.../Už saulės bučinį/ ir ašarą dangaus/žibutę mažą mums pavasarį parodai./Už rūpestingas/ žemdirbio rankas/ mums duoną/ kasdieninę augini.// Stebuklais netikim./Stebuklas - tu pati(šauktukas).Per sausrą ir šalnas/savy gyvybę saugai./Esi ir kapas, ir lopšys./Galbūt todėl/mes tave/Motina/vadinam.
Oi Motka didzioji/ Kaip su peiliuku dabar tave badyciau/ kam neleidai mylima tureti/ Oi motka motka geroji egoiste/ bet gal tu geriau zinojai ko man reikia/ Taip suvedziojai savo suneli/ gerai kad negali isgirsti karciu zodziu/ O motka motka pabarstysiu tavo kapa juoda akmens skalda/ Lai mato zmones kaip buna gyvenime grazu/ Cha cha cha motka/ Taip graziai man kalbejai/ Ir as nifiga nesupratau/ Tokia chitra buvai/ motka motka geroji/Neleidai man but laimingu:(
oi karabasai, mane supainiojai su kazkuo, jei kas mylejo mane (ne del grozio, nors veliau prisipazino kurso drauges, kad buvau graziausia, nors tokia niekada nesistengiau buti, tik tokia, kaip tevai mane pagimde). vengiu visokiu makiazu, esu traumuota del to grozio(kad niekas nesikabintu). senstu, bet vis atsiranda gerbeju, kurie su manimi pasikalbeje jau pretenduoja i .... bet galeciau tau i tavo zodzius taip pat atsakyti: chitra niekada nebuvau, bet mane saugojo ir saugoja angelas sargas (chitri buvot tik jus, o mylimieji mire visi, kas tik mane isimylejo: maniau, kad esu uzkeikta. o kas mane turejo: visi palaiminti. nieko niekada nesuvedziojau. o is vis gyvenau is meiles viena daugeli metu.veliau labai nustebau, kad nebuvo del ko taip kenteti, betgi kaip zmogus galiu jau kazka daugiau suprasti ir kalbetis su dvasiom.
alia gavau laikeli, ot achiu. nepainiojau as ir nieko tau nesakau, tik motkai savo parasiau pomrtiny eiliuka. gal tu cacanka irgi grazi buvai ir visiem snutinka panasios istorijos, tik nereikia sakyti...nustebau, kad nebuvo ko kenteti...juk jausmas aklas ir tas zmogus nekaltas, kas ten bebutu, visi esam zemiski, kalbekis su dvasiomis, as tai noriu kalbetis su reakliai zmonemis, mastanciais ir geros nuotaikos, nors jei norite paverkti ant peties, ale prashom, bet ar pades? gerai, kad nera jokio angelo sargo, yra zhmones, kurie saugo, rupinasi, ne? tik sakoma angelas sargas. ..`chitri buvot tik jus...?" ka cia turi galvoje? nysupratau. as tai pvz., nexytras, gal vaikiskas, amzinas ..ob..as kudikis, bet nexytras kaip nors blogom intencijom nevedinas, gal kiek vampyraujantis kartias, kaip ir visi...nes energetiskumas yra svarbjausia ar ne shiame pasauly. indomi diena siandien lapkricio 13. trylikta diena
mama visada zino, ka sako. jei esi energetinis vampyras, gydykis, mama ypac danguje, pades, beje, siais laikais imanoma, esu vaikiska kaip ir tu, amzinai, kitaip nerasyciau eiliu. kaip saules zuikutis ant namo sienos. kodel netikite angelu sargu? tai gana rimta. issiverkti ant peties man siule ne vienas, bet as labiau tikiu apsauga is dangaus. Ir zmonemis, kai jiems galiu labiau patarti ir padeti, o ne jie man... taigi .. daryk isvadas...
itin tikejo aniolu sargiaku, su kuriuo pasimylejo. irgi rasyt buvo megeja, vot xaipp. mano angelas sargas - absento megejas:) nieko nesiulau,beje. ir ishvadas ish tikro darau kartais, bet ne kardinalias ir ne po mergaickeliu parashymu, xad tavia kur
Vakar rasytoju sajungos klube ivyko Luanos Stebules poezijos vakaras/tapybos parodos atidarymas. Buvo fainos lyrikos pateiktos aktores Audrones Paškonytės, o jazz pianistas Gražvydas Januškevičius subtilai atliko didžias standartų temas ir tuo graudino susrinkusių širdis. Furšete po renginio dalyvavo scenaristas Pranas Morkus, dainininkė Violeta Rakauskaitė Štromienė, architektė Dalia kapašinskaitė, juvelyras Algis Mikutis, kiti rašytnamio nenuoramos,vėliau prie kompanijos prisjungė poetas Vytas Deksnys ir jo draugas poetas incognito. Chardone buvo siurbiojamas iš negilių lėkštelių...ir nuotaika vyravo itin linksma. Tuoj pavarys pavyduoliai neigiamos informacijos, juk čia Lietuva...
eILĖRAŠTIS - ir liks amžina paslaptis, nes tikras ir geliantis, klausiantis,o triukšmingi savęs niekintojai - laysiko aukos - narcizai ir onanistai, nepraustaburniai - keisis ir jie, jei skaitys gerą poeziją...TUO JI IR SKIRIASI NUO SUVARTOTOJŲ, BET POEZIJOS DVELSMO nesuvartosi.
norint save isaukstinti, nebutina kita pazeminti. Ne viskas auksas, kas auksu ziba. Isminties akmuo buvo rastas meslo kruvoje. Jei pasiseke, norisi, kad kas nors kartu pasidziaugtu, viskas logiska, taciau sekme tai labai trapus reikalas, ji daugiau priklauso nuo to, kaip zmogus elgiasi pries savo sazine Dievo akivazdoje. Turi elgtis taip, tarsi Jis visalaik tave stebetu. nesakau, kad butum davatka ar aniuolelis, sakau apie kelius i sekme, apie santykius su kitais: ar nepakisai kam kojos, ar skaudziai nepelnytai nepakenkei ir t.t. Cia ir yra didziosios nuodemes. Zinoma, po puikybes. Ji kerta labiausiai.
viskas taip. bet lengviausia yra verkti `koks as nelaimingas`. kodel zydai daug pasiekia? jie nenuleidzia ranku ir juokiasi is saves ir desimt kartu nepasisekus vis vien bando vel ir pagaliau prasimusa...ar gi ne? tik tiek. jau pabodo tie liudni eilerasciai ir asaros ir smutkeliai ir baznyteles pajuodusios nuo lietuvos lietaus. jei mes sypsosimes tai ir saule svies. kiaip jus manote? juk kodel kalifornijoje sviecia saule? nes ten tie durniai, storuliai ir nesveiki kvaili, negabus amerikonai, kurie suvartoja puse pasaulio produkcijos ir yra labai labai blogi zmones, tai gi jie sypsosi ir todel ten sviecia saule. ju, irgi neabsoliutizuoju. esu lietuvys ir nebliausiu ir liudnas nebusiu, nors mano kvaila sirdis za...ba kartais sprogsta is skausmo.
1 dalis minties (gali būti dar minčiukė), pora rimų ir pora "optima linija" metaforų.
mintelę išminkyt ir gerai iškočiot, sudėt i rimo formelę, pagardint metaforėlėm, ir gausiai užpilt lietuvišku slogučiu (jei nėra po ranka, tiks ir gėla).
Patiekti galima ir nekeptą.
Geras,įtaigus,jaudinantis eilėraštis.Subtiliai išreikštas gilus ir tikras jausmas.Šaunuolis,Alfonsai.Prisimenu,kaip mes su Danu,universiteto pirmakursiai,eidavom pas Tave klausytis Mocarto.Geros sveikatos ir ilgų kūrybos metų.
Nabagei Onei.1958-ųjų metų rudenį Mozart dar buvo vadinamas Volfgangu Amadėjumi Mocartu.Mano nuomonė buvo skirta eilėraščio autoriui,o ne tiems,kurių tais metais dar šioje žemėje nebuvo Beje,tą tolimą rudenį poetas taip pat buvo pirmakursis lituanistas.
To:One.
Turbut dar Zemaite apie tave parase "Kaip Onele raides pazino". Nes eilerastyje atpazisti tik raides, o skimenuoti dar neiseina. O apie zodzio ar eilutes perskaityma - ne kalbos buti negali.
Tad tegu klesti musu kulturoje ONE-Ne-One ir jos genialusis ONIZMAS!
galėtų ir pats poetas A. Bukontas parašyti,taip sakant nusileisti iki mūsų. aš tai po kritikos ir pastabų vis vien ką nors kitaip pradedu galvoti ir padėkoju priešams ir draugams...nors draugai yra pavojingiausi, manau:)
Pažanga!Onė net Vydūną yra girdėjusi!Tačiau tai nė kiek nepadėjo jai ati-
trūkti nuo įgimto sielos brudnumo ir vištagalvės svaičiojimų!Jos bandymai parodijuoti - tiesiog grafomaniški.
Kiek atsimenu, kažkada buvo tokia latvių seksologo knyga, kurioje buvo aprašyta vieno paciento neįgalumo istorija -- jis paauglystėje kalakutę "pamylėjo", po to negalėjo su moterimis mylėtis, nebent įsivaizduodavo kalakutės užpakalį. Jums taip su vištomis?
Siaip ar taip, norint ką nors parodijuoti, kalakutės užpakalį tamstelei reikėtų skirti nuo eilėraščio. Be to, net prastą poetą privalu parodijuoti talentingai.Taigi,jei Tamstos galvelėj vien tik erektuojančių bernaičių ar rujojančių mergelių tarpkojo projekcija,nieko kito ji ir neatmuš neįgalių komentarų makulatūroje - nors tai būtų superinių kompų ekranai.
P.S. Po to, kai mirė poetė Onė Baliukonė, jos vardo tampymas tokioje, kaip Tamstos, rašliavoje tapo amoralus ir nesiderinantis su elementariu žmogiš-kumu.Labai prašau pakeisti savo nick`a. As manau, kad Tamsta tikrai supra-tote, ka cia parašiau, ir padarysite tinkamą išvadą.
Lietuva internete
