patylėjimai
užkalbėjimai
nuskaidrėjimas
tu besvorė erdvėj
suplazdėjo voratinklis vėjas
tinklas austas lėtai
iš akimirkų į amžinybę
į anapus išskrieja veiksmai
vėlei žodžiai širdy užsilikę
ir mintelė naivi vos laikaisi
vis žvalgais įsileidi
į tinklainę subėga vaizdai
graudžiai čeža tie lapai paklaikę
grindinys grindinys sugrįžai
cigaretė užgesus seniai
ignoruoji jausmų salsvą jaudulį
užkalbėjimai
prasimanai
Tai nieko nekeičia. Pats puikiai mane žinai. Nėra man to metrologinio rodiklio. Miegu po paveikslu, autoportretu, mirė smegenu vėžiu prieš kelis metus.
Mėgiamas mano įrankis. Norėjau užpatentuot. Kokiais 92-ais nepatiko man vienos gaujos feisai. Kalė žiauriai. Teko tą įrankį pasičiupt. Tvarka ir teisingumas buvo atkurti. Nuėjau į artimiausią barą rankų nusiplaut ir gerklę praskalaut, o barmenas: "Atiduok tai kas tavo džinsinės striukės kišenėj". Nesupratau iš kur jis tai žinojo. Atidaviau tą kirvuką. Prieš porą savaičių gavau užsakymą moteriškei kompą sutvarkyt. Vėžiu serganti, praėjusi visas chemoterapijas, ir matau nuotrauką -- sūnus yra tas barmenas
Šiuo atveju pilnai pritarčiau BUM požiūriui apie šiuolaikinę kūrybą. Šitas "eilėraštis" yra akivaizdžiai šlamštinis. Net ir atsižvelgiant į tai, kad jį parašė žmogus kuris iškrito ir užsidegė, o gal užsidegė ir tik paskui iškrito - dabar mums visiškai nėra svarbu kaip ten buvo, nes dabar mes skaitom jo eilėraštį, o ne jo žūties aprašymo detales. NEGALI būti visi šiuolaikiniai eilėraščiai geri, kaip ir atatinkamai - praeities klasikiniai. Jeigu skaitysim tų legendinių grandų raštus atsiriboję nuo juos gaubiančio "švytėjimo" - suvoksim, kiek nemažai yra toje klasikoje grafomanijos ir tuštybės. Jeigu vadovaučiau šito saito paradui, padaryčiau taip: tik pats tekstas būtų matomas, o kad sužinotum jo autorių - reiktų sulaukti kito numerio. Tai išlaisvintų skaitytoją nuo to švento virpulio kurį sukelia vien kai kurių autorių pavardės...
Gaila, kad Moscow. Būtų kas nors nufilmavęs 79-ais (nors gal ir filmavo) Vilniuj, tie patys vaizdeliai būtų. Adrenalinas superinis -- varai viena prieš šimtą su "furažkomis". Ui, visas pacifizmas išgaruodavo.
išmeskit kuriam laikui Onę lauk, nes jisai yra poetinis ir moralinis bomžas kaupiantis viešoje erdvėje šlykščias šiukšles. per tuos ligotus nusipezėjimus Litmenis panašėja Kariotiškių sąvartyną.liūdna
leonem mortuum et catulli mordent. prisideciau prie Ausros ir mielai cekstelciau kirveliu tokiam adasui ar (beje nuspejamam) mekumportui per sprandeli. One kyla kaip angelas budistinis virs zemisku prietaru meslu pabarstytu tevynes lauku (a la "mires, gerai arba nieko). Tik vargu ar budistas imtusi drumsti savo ir kitu karmas kitus nervindamas.
Eilerastis - tiesus ir stiprus.
Caps locked, hats off!
seniau ėjo tokie du laikračiai Jonukas ir Onutė, kurie kaimiečiams tarnavo kaip intro į pornografijos pasaulį. Onė greičiausiai yra šio šlovingo holdingo griūties liekana. o jau buvau patikėjęs, kad Onė tikrai informatikas matematikas, bet jei jam nekabina toks eilėraštis, vadinasi jisai ar jinai yra paprasčiausias apsišaukėlis. gal doom ir neatitinka kažkokių poetikų, bet žmogus praleidžiantis dienas prie kompo bent iš patriotizmo patylėtų. dėl viso kito nesistebiu - žuvusių žmonių orumo negerbia lietrytis, tai Onei, sutinku, irgi nepriklauso. tokia norma. gaila, kad bankrutuoja laikraščiai, kai visokiems onėnistams tenka keisti veiklos profilius. kur mes dėsimės, kai rėmimo fondai pakiš špygą litmeniui. nes kam mesti tiek litų į balą - onėms ir jos klonams pasidarkyti. Onės komentarų didėja geometrine progresija. kol jų būdavo mažiau - subtilesni išeidavo, į temą, ne tokie pikti. įspūdis, kad žmogus Onė, kaip koks Afanasijus Barščiovas, degraduoja prie mūsų akių. netikiu, gerb. g. g., kad Onė galėtų būti kuris nors Sigitas. nepatikėčiau
Džiaugiuosi tamstelės tobulėjimu. Gal atsiverskit senus L&M numerius, kai Gintaras Bleizgys buvo redaktorium. Kas savaitinio numerio pradžia būdavo: "Niekas neduoda pinigų, tuoj užsidarysim". Bet Onės kaip tokios ten nebuvo
Kaip gerai, kad yra Onė, tada žinai, kas yra visa kita. Šiaip saulė, sako, visiems vienodai šviečia, bet kai kurie gerokai toli nuo jos, net tokie garsūs komentatoriai - budistai. Tau, One, linkiu geros markės, yra tikimybės, kad smegenys atsisuks.
one, nepasiduok. blaivumo vertinant tau tikrai netruksta. kažkur girdėjau tokį terminą : "šūdo (labai atsiprašau) detektorius". Jeigu jį apipurkši akvamarinu ir pavadinsi instaliacija - kvapas liks.
tai va.
nepameskime to Š. detektoriaus. prozit.
Tas noras kapoti kirvuku veidus jums persidavė genais - tai atavizmas, jus pasiekęs iš pagonybės laikų. Mūsų senuoliai taip pasitikdavo jūromis atplaukusius paranašus, kurie gabeno į čia Evangeliją. Tie mūsų prabočiai užmatę, kad kažkas atplaukia, nekantriai laukdavo tų svečių, nes netverdavo noru jiems sukapoti galvas. Ir sukapodavo. Ne tik galvas nukirsdavo, bet ir į dar smulkesnes dalis sudalindavo jų kūnus. Elgiatės kaip kokie anų gūdžių laikų pagonėliai... gėda! Gėda jums, sakau aš, o iš amžinybės man pritaria Karolis Voityla tėviškai grūmodamas jums pirštu. Niu niu niu jums rodo žmogus, kuris leido išsiverkti ant jo peties šovusiam į jį snaiperiui. Ar dabar jau jaučiat savo menkystę? Jeigu dar nejaučiat - skaitykit šitą žinutę nuo pradžių dar kartą.
Neatsakiau į vakarykštį BUM klausimą - ar norėčiau, kad mane teisingai suprastų kai sakau kam nors žodį - myliu. Ne, nenorėčiau. Gal todėl ir stengiuosi nesišvaistyti šituo fonemų rinkiniu. Apie savo meilę mes pranešam kitaip: rudenį dovanodami vienas kitam-kitai kaštonus nuo savo medžių, ilgai ir atvirai žiūrėdami viena-vienas kitam-kitai į akis ir panašiais aktais... ar tamsta manai, kad vis tiek reikia dar sakyti tą bereikšmį žodį? Jeigu vis tiek manai kad būtina - aš pasakysiu. Pažadu.
Ir dar. Prieš keletą metų sklandė gandas - neva į Lietuvą yra pargabentas legendinis Jono Aisčio parkeris. Ar tai tiesa? Jeigu tiesa, gal žinot kuriame muziejuje jis eksponuojamas? Jaučiu nenumaldomą troškimą suklupęs pamedituoti to parkerio akivaizdoje...
Marazmatikai, esu paskelbusi vienam LM e-numeryje visus savo duomenis. Eikit ir atknyskit. Tada maloniai laukiu į svečius. Tik keista, visi tai pabandę, tapo mano gerbėjais.
Kodėl tau nejauku, Asiliuk? Gal niekad nesi matęs iš arti nelaimės, ištikusios artimą tavo? gal niekad nesibrovei į priekį minioj, apstojusioj sutraiškytą kūną? Gal niekad nevarvinai seilės neatsigrožėdamas pakaruokliu? Tuomet tu - reta išimtis. Čia - minia, asiliuk, ir karstas jai - tik malonus dirgiklis. Po velnių, redakcija, išimkit komentarus! Ne tik nejauku, šlykštu.
O eilėraštis, idiotai, esamam kontekste - šiurpus savo tiesa, stiprus tuo, kas jame teigiama, nujaučiama, pramatoma gal. čia turėjom pabūt nuščiuvę visi, susikaupę bent šiek tiek, patylėt. Kur tau...
visi vistiek kalba apie Onę. panašiai kaip politikoj apie galių netekusį Rolandą arba iškeliavusį Viktorą. ir visi vienas ant kito dėl to pyksta. kažkoks hipnotinis magnetizmas. visa ši siur-realybė labai primena Manto aprašytąjį virtualių žaidimų pasaulį. vykusiai, sakyčiau, aprašytą.
visai rytietiška pajauta. gyvybės 0%-kaip nesvarbu. ir lietuviška netgi. ir viskas ir yra žaidimas, absurdiškas žaidimas.
tai kam tiek % plėšymosi komentaruose, ko nerimstat? dažnai ten kur neturėtume juoktis, kyla didžiausia pagunda suprunkšti, apsiseilėti, parausti, galop kratytis juoke. tai taip ir vyksta čia, "šiuolaikiškai drąsiai" išspaudžiat smarvės, nes jos tiek prisikaupę, kad susiturėti nebėra prasmės (?). o vis tik prašau gerbti išėjusius draugus - jei eilėraštis neįtinka, bent nesidrabstykit šio numerio erdvėj, patys čia kvėpuojat.
Kokie dideli doleriai danguje, bet mano rankos jų nepasiekia, kokia saldi Everesto viršūnė, bet liežuvis per trumpas - nepalaižysiu.Koks siauras langas psichiatrinėj ir dar papuoštas grotom, nei žaliu, nei geltonu raktu neatidarysi. Ginklai - Polonis 210 ir Talis (būtinai iš didžiosios raidės), tušti balti skafandrai vaikšto Vasaros 5 koridoriais, kaip niežti pernakt užpakalį - taip mano protas sugrįžta nekviestas. MEKUMPORTAI, šiandien mano nuomonė kitokia. Gimžausko eilėraštis geras, net mane įkvėpė kūrybai - argi prastai parašiau?
Onei: Cia tik eil istrauka, citata, kiek telpa i pirma puslapi. Cia kaip istraukt is Jusu teksto du zodzius ir kalbet, ar jie labai prasmes pilni, ar slykstus. Labai geras eilerastis man. Iki ir po M. mirties. Budistai, maniau, yra tie, kurie praktikuoja atjauta ir neturi ne laso puikybes. Sekmes visokeriopos.
Bandžiau atsižvelgti į "o vis tik prašau gerbti išėjusius draugus - jei eilėraštis neįtinka, bent nesidrabstykit šio numerio erdvėj, patys čia kvėpuojat.". Tylėjau. Bet kažkodėl maniau, kad kas pasirodis BUM. Atjauta budizme gal šiek tiek skirtingai suprantama. Ypač Mahajanos.
Save gerbiantiems komentatoriams siūlau čia daugiau neberašyti. Ne vienas taip jau ir pasielgė. Bent jau aš tikrai daugiau neberašysiu, kol čia siautės onėnistas.
Vailokai, nereikia kolūkinių užkeikimų. Nenori, nerašyk. Viename rusų filme (Dėl mano mirties...?) yra toks epizodas: o dabar visi parodykime į jį pirštu! Ir tas vaikiukas, aišku, turėjo išsigąsti ir daugiau taip nedaryti. Nes VISI į jį rodė pirštu. Kažkas panašaus yra ir Tarkovskiaus "Zierkaloj" (epizodas šaudykloj). Mano akimis, Brazdžionis buvo ne didelis poeta, o tiesiog smetoninių laikų gyvas palikimas, Beresnevičius buvo didelių gabumų mokslininkas, bet turėjo prastą, žiauriai prastą vadovą - Norbertą Vėlių. Gimžauskas... ??? Ar tikrai mirtis yra talento svarstyklės..? Ir kada galima pasakyti, kad a.a. buvo grafomanas? Žmogus mirė? Ir ką, šią savaitę jo kūriniai tampa super-genialiais, tik spėk vartoti. O kai ateis pirmadienis? Aš niekada nebuvau Brazdžionio,,Beresnevičiaus, Gimžausko gerbėjas, bet - nuoširdžiai sakau - man labai gaila, kad ne laiku Dievulis pasiima ne griaunančius, o kuriančius žmones... Tiek nedaug jų turime.
Dievo pirštas, ponai. Rašiau savo komentarą gal penkias dienas ar valandas, o baigiau 22 d. 00.00, kaip klozete kokiam hinter dem Huete... Apie mirtį ir genialumą rašiau, o kai pamačiau datą, kažkaip nejauku pasidarė: juk 03 22 yra Goethe`s mirties diena. 1832 (t.y. 175 m.- brač, betgi tai jubiliejus, šventė broliams lietuviams!).Simboliai, ar ne?
Yra tokia vaikų rūšis, kurie pamatę kad pasaulis nesisuka pagal jų norus - rėkdami krenta ant žemės ir klastingomis akutėmis stebi ar tokio pobūdžio protestas privertė tą pasaulį suktis pagal jų norus. Vailokas krito ant žemės, ir savaime aišku kaip ir visi nebrandūs kūdikiai ieško paramos - kad ir kiti kristų šalia jo. Tokia primityvi, sakyčiau, logika - kuo daugiau apjungsi minios, tuo teisesniu galėsi pasijusti. Bet tik PASIJUSTI, nes bandančiam mąstyti žmogui nėra jokia naujiena kad nebūtinai minia yra teisi. Anaiptol - jeigu idėja apjungia minią, tai jau ženklas kad kažkas ta minia manipuliuoja. Nebūtinai manipuliatorius yra asmuo, manipuliuoti gali ir jau sakralinėmis tapusios frazės ir kitokie prietarai.
Jeigu Onė nepatinka, galima eiti ten, kur jos nėra ir palikti ją vienišą bei išdidžią.Tegu būna tokia kaip visi genijai - vieniša ir išdidi. Aš jau einu kitur. Ten, kur žydi baltos lelijos ir nesibado rožės.
Kad retai triedžiu. Ypač dabar negręsia -- lyg 6 paros nevalgiau. Lyg ir ligomis nesergu. Gyvenime tik vieną kartą "nedarbingumo lapelį" turėjau. Buvau sugipsuota iki pusės, bet gaila studentų buvo -- semestras įpusėjęs. Tai atidirbau ir nebuvo dėl ko kažkur pateikt to popieriaus.
laisvas Europos vėjas komunistus (vailokas, korra) nuvarė į pogrindį arba? gal į "kremlių". Supaisysi. - nesenai kalbėjausi su tokiais stalinistais - jie niekaip nesupranta: kodėl pas europiečius tiek daug antieuropietiškai nusiteikusio meno ir visi tik veržiasi į tąją europą, tik veržiasi. Vat stalinistai sako: rusai buvo net Berlyne, o ką tie nupiepę europiečiai?
Logika kuom tai primena vailoką, korrą, delfio raudonskūrį liūtą nebą - ar ne?
Šiaip tai tik kartų kaita. Pavėlavusi į mūsų pragyventą mėsmalę. Jie jau to nesupras. Nemanau, kad jiems teko vykdyt įsakymą: "Perrėžk gerkles šiems dviem "liežuviams", mums reikia trauktis, jie viską pasakė". "Majore, duodu skalpelį, atlikit tai pats". "Von". Gerklės perrėžtos.
Sėdi su kursioku, grįžusiu gyvu ir nejučiom vis nukreipi žvilgsnį į grindis. Automatiškai. Viena veido pusė visai sveika, gražus vaikinas, kita visa išdegusi. Degė tanke. Kažkaip jį iš ten iškrapštė.
Naiviai tikėdamasis, kad "visa tai" taip lengvai baigsis, norėdamas "kaip geriau" ir linkėdamas, kad "visi komentuojantys būtų lygūs" (turėtų lygias teises, kaip ir sąlygas), mūsų gerb. Onei rekomenduoju: ;-) rasti savy jėgų susipaprastinti iki eilinio komentatoriaus statuso, t.y. neeilinei ir talentingai nuosavos svetainės moderatorei Onei siūlau pačiai tyliai išsiaiškinti "kas yra kas" ir pačiai užsiimti savo komentarų cenzūra: pradedant nuo sekančio numerio, komentarams skirto ploto nenaudoti buitinės grafomanijos (pseudo kūrybos, asmeninių pažinčių, asmeninių gyvenimų aprašymų ir t.t.) publikavimui, pačiai riboti savo neribotos fantazijos, savimylos, savigyros generuojamą komentarų lauko flood`inimą (tvindymą), kažkokiu tai nerealiu būdu prisiverst nebenaudoti svetimo eterio savanaudiškais tikslais, t.y. nelaikyt L&M skaitytojų auditorijos savo privačiu lab. triušių/ įkaitų poligonu ir šiaip, - paprasčiau sakant, suteiktose "savo nuomonės parašymo" ribose naudotis (save riboti) suteikta komentatoriaus teise.
nevartotina "sekantis", reikia sakyti "kitas". "kazkokiu tai nerealiu budu..." irgi negalima. suprantame, kad tai tavo asmeninis eteris, bet galetum pasikartot sestos klases gramatika.
Na, ir ačiū Dievui, kad tau nors kartą juokinga. Internetas turi savo specifiką. Iš mažyčių ženklelyčių galima daug išskaityti. Diakritai - nediakritai, mažiosios - didžiosios, su kableliais, be kalblelių - visa tai raiškos priemonės, kai naudojamos su išmanymu. Bet dar įdomiau stebėti regauojančius. Į diakritus :)) :)) :)) Rašančius išdidžiai ir arogantiškai, bet nemokačius skaityti (išskaityti žmogaus), ką jau ten rašyti.
Lietuva internete
