Diena lėtai atplyšta
Nuo vakarėjančio Žvėryno saulės.
Upės tolumos vysta,
Tuščias aidas kopia į kitą krantą.
Kažin ar beužteks jėgų sugrįžt namo,
Tamsa taip grėsliai atslenka šviesos greičiu,
Taip plėšriai nori karalystę atkovot.
Ne veltui čia Žvėrynas. Tūkstančiai balsų
Per naktį įsigers į šių gatvelių orą,
Ne veltui paryčiais tvyros tokia migla,
Lyg mirti būtų paskutinis tavo noras.
Ir noras išsipildys. Ta mirtis jau čia.
Tačiau tai bus rytoj, tarp patalo ir sapno,
Šiandien tik pasiklydęs
Keistų kiemų tarpekliuos.
Praeivis. Ne Ulisas.
Per temstantį Žvėryną...
Pasiemusiam banko paskola ir nusipirkusiam butuka perkunkiemyje(uz sio pavadinimo sugalvojima jau galima duoti nacionaline premija) sis (tegu ir nuostabus) eilerastis nieko nesako.
onė nieko neparašė, nes tai turbūt ir jos stilius - neatitinkantis šių dienų dvasios.
nors šiaip pagarba autoriui - man patiko autoriaus gana stiprus išnykimas už teksto.
Patackas iš Kauno žvėryno, porą jam siųstų eilučių pasiskolinau, kitas dvi iš ŠAntano, gavosi bipolio bistichas, melodiją pati prigalvok, nes aš tik porą akordų beprisimenu, sėdžiu išsiderinęs nutraukytom stygom
Cia lietuvoj tik vienas toks,visokiais imanomais slapyvardziais:7,747 ir t.t.,ismokes ,kaip nemokytinas tuo metu,naudotis kompiuteriu ir internetu ,neaisku kieno deka...?ne kunigaikstis vilgaudas ,kaip vilniuj,o jo antrininkas is kaimo-kaunietis,Siaurys Narbutas.nepykit.........
Ale iš kur Jūs Ponečka žinot? Čia gal jūsų frajeris kiba? Trivokit, trivokit. Ale iš kokio kaimo bernas? Ir aš norėč...o tai liudna vienai morkytes valgyti žvakiu šviesoje
Nuotaika tokia, kad net norisi dinkti toli, bet tai neimanoma... vienu zodziu nuostabu, saunuolei zmones kurie sitaip kuria ir isreiskia savo mintis... puiku