mano brolio šalikas
raudonais dryžiais
– – nešiojo nuo penkerių
ant plono kaklo, juk ir jis
buvo vaiko kūnelyje
studijų metais vėl išsitraukė iš tamsių
priplėkusių giminės spintų
– – dvelkė penkiolika gruodžių, sausių, vasarių
virintu vandeniu, skalbimo milteliais, prakaitu
žiemos beprotybe ir degtine – vos ir užuostum
baltas, vilnonis
mano megztinis,
su kietomis tulpių taurėmis, lapais
šį pavasarį mama mezgė
– – toks pats kaip vaikystėj
tik padidintas
gaila, kad turėjom užaugti
atskirai, įsivaizduoji: žiema, mokyklos kiemas
raudoni vaikų žandai ir gniūžtės, drėgnos, šaltos
pabėgam iš pamokų, prisipirkę karštų valgyklos bandelių
į kalėdų atostogas:
eglutės, čežančios, blizgios girliandos
apleistoje fojė, koridorių aidas – –
vis dėlto klydau
man šveñta visa,
kas Vyko ir Vyksta
šiame atodrėkio šalies vienuolyne
taigi rasai, kas labai jautru asmeniska ir kartu visiems atpazistama, iki apsiverkimo, paskutineje eiluteje, bet cia gi proza, oeetine proza, esu tokiu prirasiusi daug, kadangi nesueiliuotai, tai ir padejau i stalciu, ainiams.
negi dabar galima taip?
pauliaus normanto interviu siame numeryje skelbia kitka.
Dieve tavo, jeigu taip rašai:"esu tokiu prirasiusi daug, kadangi nesueiliuotai, tai ir padejau i stalciu, ainiams. negi dabar galima taip?", vadinasi pavydi autorei, o parašiusi esi žymiai prasčiau. (atvirai sakant, manau, kad visiškai prastai)
įsivaizduoju - perskaitė autorė kelis Miliauskaitės eilėraščius ir štai rezultatas: "mano brolio šalikas, siuvinėtas kryžiukais ir tulpėm, bla bla bla". Tokius pusplagijačius reikia slėpti giliame stalčiuje.
Kai turėsi laiko, pavartyk Nijolės Miliauskaitės "Sielos labirintą", ypač skyrius "Namai, kuriuose negyvensiu" ir "Uždraustas įeiti kambarys" - šis "puikus" eilėraštis visas iš ten.
ačiū už patarimą, bet man nieko "vartyti" nereikia, nes esu tas knygas skaitęs, dar tada, kai jos nebuvo rinktinės dalimi, o ir vėliau, kai jau skaičiau pačią rinktinę. tik labai paviršutiniškas žmogus, ne labai išmanantis poeziją, toks jos "vartytojas" ir tegali kaltinti Toleikytę nusirašinėjant nuo Miliauskaitės. įsiskaitykit, užuot "pavartę", negabieji
kreipiuosi i tave, gabioji terra, jei gali nulemti likimus korumpuotai savaip (nuojauta man snibzda), cia, virtualioje erdveje, neturi jokios teises, galios ir valios. leisk demokratiskai pasireiksti kitiems, isgirsti, kas kitiems atrodo ne taip, toks kategoriskumas ir yra stalinizmas.
lauk korupcijai, destrukcijai, pataikavimui ir melui, juk yra daug daugiau geresniu autoriu, ne pavyduoliu (beje, per daug kukliu) kad verztusi i spauda (kitais metodais, arba tais, kurie nesuveikia del kuklumo ir tikejimo, kad butu pastebeti), nes akivaizdu, kad metodai kazkokie kitokie, nes lygmuo spaudoje ar virtualioje (bet nespausdintoje) erdveje zenkliai skiriasi (tarsi kas kistu koja). juk akivaizdu, mes nesame neregiai, ir kurcnebyliai, ak ak ak ak, kaip geda.
pvz., parasiau labai seniai:
kai tu plaukei dangaus ekrane/
aš ėjau žeme/
ir mačiau nutolstantį/
tavo veidą.
arba:
dukrele mano, kryželi saldus/
kiek jau ištvėrėm, kiek dar ištversim/
jei griūtų ant mudviejų visas dangus/
mes jam padėsim, mes jį pakelsim.
arba:
vieniems gyvenimas liežuvį smailina/
liežuvį smailina, ausis augina/
kitiems gyvenimas dantis galanda/
tretiems įkanda.
(esu Latga nar)
toleikyte cia visai nieko deta.
tegu toleikyciu buna labai daug
manau ju daug ir yra, bet tyli/
esme ta, kad viskas cia sujaukta/
pavydas gajus ir emigracijos egregoras/
varo lauk lauk lauk is Lietuvos
ne tik terra/
bet atsilaikyti reik (savoje zemeje silciau /
visomis prasmemis)
kur gimei, kur uzaugai, ten duobna skalsesne/
ir dangus labiau malioningas/
nepaisant politiku ar valdziu ar partiju visokiu/
visi saukia apie meile Lietuvai/
o pinigine kartais ja koreguoja/
jokios prasmes skaityti jaunu mergaiciu paistalus/
jei reiketu akivaizdziai daugiau /
prasmes ir meiles ir skausmo ir neapykantos/
be melo, politinio, ar telezvizorinio uzmaskuoto/
sokiu, dainu, zaidimu/
laikinu/
o nedarbo tiek daug, kad pramone partija gal kursi, poetai?
cia jau zaidziame prasmemis, nes neskauda niekam. nes niekas mums nera baisus
o manio mitis eilini karta kas nors pasisavins ur uZ tai uzsidibs (geda)
"kad pramones partija gal kursim, poetai? cia jau zaidziame prasmemis, nes neskauda niekam. nes niekas mums nera baisus, o mano mintis eilini karta kas nors pasisavins ir uZ tai uzsidirbs (geda)"