Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-12-04 nr. 3262

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
 ONA MICIŪTĖ.
Gimtajam miestui
18
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS3
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• MARKUSĄ RODUNERĮ kalbina IRENA ROČYTĖ.
Markusas Roduneris – lietuvių literatūros patriotas
7

PUBLICISTIKA 
• JONAS MIKELINSKAS.
Vakarų politikos ruporas ar auka? arba Miuncheno ir Niurnbergo sindromas
12

KNYGOS 
• RIMTAUTAS RIMŠAS.
Neklauskime savęs, kas tokie esame
• AURELIJA MYKOLAITYTĖ.
Dvitarmis eksperimentas
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Aktorius kalbina VIKTORIJA IVANOVA.
„Trupė liūdi“: talentingi, jauni ir negražūs
4

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Nenugalimas beprasmybės jausmas
1
• SALOMĖJA JASTRUMSKYTĖ.
Medalio meno trienalė: Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio metafora
2

MUZIKA 
• AUDRONĖ PŠIBILSKIENĖ.
„Patarimų – kiaurą dieną“
• „Muzikos ruduo“ keliauja po Lietuvą

PAVELDAS 
• Europos sostinėse ir JAV miestuose – Lietuvos tūkstantmečio paroda1

KINAS 
• Naujo Rusijos kino koncentratas

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Laukiant biudžeto
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Utopija
1

POEZIJA 
• VYTAUTAS STANKUS.
29

PROZA/Apsakymo konkursas 
• ELIGIJA VOLODKEVIČIŪTĖ.
Nuostabioji kardioidė*
3

VERTIMAI 
• ADAM PLUSZKA.
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Jaunųjų kino dėlionė

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• ALVYDĄ JOKUBAITĮ kalbina IEVA VASILIONYTĖ.
Alvydas Jokubaitis: „Reikėtų pusmečiui uždrausti filosofijos istoriją“
16

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• RAMŪNAS ČIČELIS.
Atmesti, kad atrastum
3
• DŽORDANA GRAICEVIČIŪTĖ.
Projektas „S Cabaret S“ – gyvenimas, atsiskleidęs muzikoje

KRONIKA 
• RIMANTAS ŠALNA.
Juliuszas Słowackis ir Lietuva
• Varšuvoje baigėsi Europos nacionalinių teatrų simpoziumas

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• N atsakymų iš jubiliatės lūpų1
• Apie D. Mataitienės parodą

SKELBIMAI 
• Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kūrinius Vaikų literatūros premijai gauti
• PRENUMERATA

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• LAURA DAWIERS.
Esu žiauriai vienišas poetas
4
• JUOZAS NEKROŠIUS.
Nekaltink veidrodžio
5
• res ludentes / žaidžiantys daiktai

DAILĖRAŠTIS 
• Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!
• IGNAS KAZAKEVIČIUS.
Naujoji ir senoji tekstilė. Kauno vėliava
1
• VYTAUTAS TUMĖNAS.
Lina Beržanskytė-Trembo: dar kartą apie tą patį...
1
• KRISTINA STANČIENĖ.
Istorijos blyksniai ir tapytojų nerimas
• ARŪNAS UOGINTAS.
Lietuvos dailininkai Liublino bienalėje
• KRISTINA STANČIENĖ.
Klasikinis vitražas: tradicijų tąsa
• Antano Obcarsko tapybos paroda
• Tado Gindrėno kūrybos paroda „Miestiečiai ir miestovaizdžiai“
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• In memoriam

PIRMASIS

Gimtajam miestui

ONA MICIŪTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Alio Balbieriaus nuotrauka

            Maldingai iškėlęs tris kryžius baltuosius
            lyg amžiną maldą Kūrėjui siunti;
            man tavo takai bus visuomet šventi,
            bet amžinu liūdesiu veidas čia puošis.

            O gimtasai mieste, kur pilkosios dienos
            užgęsta lyg žvaigždės padangėj liūdnoj,
            grąžinki man dalią, prarastą kančioj...
            Palūžta ir žmonės, sulinksta ir plienas.

            Pažįstu kiekvieną aš tavąjį garsą,
            kai žadina, migdo šventyklų varpai,
            ir laukiu... ir viltį nešioju kraupiai...
            Dangus čia pamėgo tik pilkąją varsą.

            Nors žodžiais skambiausiais mokėčiau kalbėti,
            ar tavo jie veidą kada pamainys?
            Vis būsiu lyg svetimas aš tremtinys,
            lyg tas karys, sulaužęs čia savąją ietį.

            Nei laimės, nei džiaugsmo jau tau nelinkėsiu,
            jau siela man plyšo, palūžo širdis,
            te džiaugsmo tau giesmę jau vėjai ugdys...
            Liūdėsiu prie tavo šventųjų griuvėsių.

            1937 m.


Ona Miciūtė gimė 1909 m. gruodžio 1 d. Vilniuje. Ji tarpukario Vilniaus lyrikė, savo poetika artima Nepriklausomos Lietuvos neoromantikams, ypač Salomėjai Nėriai.
„Gimtajam miestui“ – vienas gražiausių jos eilėraščių, tikras ir graudus meilės okupuotam Vilniui išpažinimas.
                      Alma Lapinskienė

 

Skaitytojų vertinimai


56120. Ido2009-12-06 18:45
vajė, koks puikus tvenkinys cinikams pasitaškyt nusimato.

56122. tiesa sakant2009-12-06 21:03
tiesa sakant, net nekyla mintis kazka rasyti, sustabarejes sedziu prie kompiuterio.. isties..

56132. Jonas2009-12-07 10:03
taip rase...jo.bet kas taip fotografuoja?

56141. Kitas Jonas2009-12-07 14:00
taigi parasyta kas fotografuoja!

56150. Brrr2009-12-07 21:56
Brrr... Bedievės eilėraštis. Bedievė mato kančią ten, kur jos nėra.

56165. terra2009-12-08 21:17
ką reiškia - bedievė? kančia, nes Vilnius okupuotas

56171. Juodvarnio Šešėlis2009-12-09 02:33
Kas čia per verkšlenimai? Jokios kovos dvasios! Reikėjo rašyt eilėraščius apie tai kaip tankai Kerštas, Pagieža, Giltinė, Perkūnas ir Pykuolis anksčiau ar vėliau įriedės sostinėn, o ne varyti kažikokį christian emocore. Štai expromtu sumesiu šimtąkart geresnį eilėraštį: Mes dar prabusim Ir Vilniaus bokštų kryžius perkalę į kardus Dar prikaposim galvų kaip anuomet Šį pagonišką haiku remia Antikrikščioniškos Kultūros Sostinė Mano Širdyje 2009. Neremia begalvis Šv. Balvonas bei kardinolas Bačkis ir draugai.

56188. tatanka2009-12-09 22:36
Juodvarnio seselis teisus

56197. tatanka2009-12-10 00:53
paskutinis posmas labai kietas.

56205. terrai savišvietai 2009-12-10 12:22
Jėzus sakė, kad Jeruzalė bus sugriauta, neliks akmens ant akmens... Ir tai įvyko po 40 metų. Griuvimas ir kančios neturi reikšmės žmogui, kuris tiki... O jei netiki, tai turi kentėti... Ir, jei trumpiau, tai Jėzus pasakė, kad atėjo įžiebt ugnies ir norėtų, kad jau ji liepsnotų... Netikintiems - Dievas nėra sentimentalus... Jei tu netiki, tai tavo liūdesys nieko vertas - kaip pagonio, prilyginto akmeniui... Ir tu kankiniesi, nes:"jie regi, bet nemato".

56217. noė2009-12-11 01:14
Ką reiškia regi?

56220. Juodvarnio Šešėlis 2009-12-11 08:38
"Ir, jei trumpiau, tai Jėzus pasakė, kad atėjo įžiebt ugnies ir norėtų, kad jau ji liepsnotų..." Kas čia per tauškalai? Mūsų Žemėje liepsnojo Šventoji Ugnis. Krikščionys atėjo, sutrypė, išniekino ir užgesino.

56222. sofistas2009-12-11 09:23
krikscionybe yra sintetine religija, sukurta judaizmo pagrindu, jos nepripazysta net ir zydai. mes turime savo nacionaline religija - baltu tikejima, kuris buvo mums duotas is auksciau ir jo turime tvirtai laikytis. prisiminkime savo liudna istorija ir nekartokime klaidu.

56232. Noė2009-12-11 16:16
Žiū, kiek prirašyta visokių samprotavimų. Aš tai pirmiausiai norėjau atkreipti dėmesį, kad regėti reiškia irgi matyti. Taigi išeina, kad 56205 parašė „jie mato, bet nemato“. Man rodos, Evangelijoj buvo parašyta „žiūri, bet nemato“. Šiaip pamąsčius tas komentaras terrai savišvietos tikslais visai neblogas, tik gal kiek padrikas. Dėl tos „šventos pagoniškos ugnies“ tai vėlgi pagalvojus kyla klausimas - ar galima užgesinti tai, kas šventa? Ir kas tą „šventą“ pagonišką ugnį įžiebė? Žmogus? Kaip jis, būdamas nešventas, gali daryti šventus dalykus? Dievas? Koks? Nejau Perkūnas „davė iš aukščiau“? (Čia kikenu į saują.) Dėl priekaišto, jog krikščionybė sintetinė religija. Kur sofistas krikščionybėje mato dirbtinumą?

56235. tatanka noei2009-12-11 20:25
Labai idomu, ka parasei. man patiko. Netgi labai. betgi iskyla paprastas klausimas, jei tas kvailas pagonis, tikintis Gamtos dieva, nera nieku gyvu kaltas, nenusidejes jokiomis nuodememis, ypac siais laikais, nes zudyti krtikscioniu nereikia, ji, kaip zmogu, tikriausiai, ir, as ne miek neabejoju, myli ir krikscioniskasis musu Dievas, jo sunus ir sventoji dvasia, juk nebutina keliais eiti aplink baznycia, kad irodytum, kad toks esi, juk svarbiau buti tokiu, koks turi buti pagal 10 Dievo isakymu. jei ka, cia as ne apie save. esu kruikstytas ir bermavotas, tik santuoka nebuvo patvirtinta baznycioj, todel ir issiskyreme.

56246. noė2009-12-12 15:03
Na, pagal Bažnyčios mokymą yra situacijų gyvenime, kurios atstoja krikštą (jei buvai krikštytas, žinai, ką tai reiškia): yra ne tik vandens krikštas, bet ir troškimo krikštas (kai žmogus trokšta Dievo), kankinystės krikštas (prisimink nukryžiavimo sceną evangelijoj, kai vienas iš nukryžiuotų nusikaltėlių kreipėsi į Jėzų su prašymu). Juk nelipo nuo kryžiaus pasikrikštyti. Taigi ir daugybė pagonių, stabmeldžių, musulmonų, manau, bus Dievo pasigailėti. Tačiau priežastis viena, mielas Tatanka: Kristaus mirtis už žmoniją. Jokia pagonybė, musulmonybė, joks budizmas ar dar kokia kita religija nėra išganinga, o vien tikras geros širdies tikėjimas, ir būtent dėl Kristaus nuopelnų. Dabar madinga ignoruoti Kristų ir ieškoti išganymo kitose religijose. Deja, mados keičiasi, o amžinieji dalykai - ne. Atleisk, kad taip sausai ir standartiškai tau paaiškinau. Manau, dar turėsime progų pasikalbėti.

56253. tatanka noei2009-12-12 23:30
sutinku. kai esi ir krikstytas, ir perejai troskimu kriksta, ir kankinystes kriksta, kai is skausmo pakildavai 15 cm nuo lovos i ora, ir tai atrodo dabaer, po tiek metu, kaip sapnas arba pramanai, bet is tiesu taip buvo, nio tada visalaik zinai, kad tave saugo ir pataria sventoji dvasia. ir bet kokias negandas susvelnina, nukreipia palankia linkme. tiesiog kur eini, visur durys atviros, isskyrus setono zmoniu duris. tuomet reikia eiti ne pro duris, o per akis ir siela. po daugel metu praeini.

56257. noė2009-12-13 16:37
Žiūriu, pati turi patirties. Iš tiesų, be kančios nieko nepasieksi, nes jei nori augti, tai sukelia skausmą. Bet vėliau tai perauga į malonią Dievo patirtį. Apskritai čia gali būti visokių variantų: vienam duoda iš karto bemaž visą dozę, kitam mažomis, bet visą gyvenimą. Auga Dievo pažinimas, Jo patirtis, supratimas. Ilgainiui supranti, kad žemiškasis gyvenimas yra tik mažytė, menka preliudija labai didingų dalykų, kurie mūsų laukia. Bet krikštas yra pradžia, kaip sakoma, iniciacija į Bažnyčią. Tačiau daug kas išsigąsta kančios, pasitraukia į šoną arba paverčia dvasinį gyvenimą negyvais ritualais (o jie gali būti ir gyvi, jei tik neužveri širdies) - žodžiu, pats žmogus sau, o Dievas sau. Jam atiduodama šiaip kas lieka, trupiniai, „pareiga“. Užtai mūsų Bažnyčioje tiek daug tikėjimo parodijos ir tiek mažai Dievo meilės. Sėkmės tau, miela Tatanka.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 105 iš 105 
21:04:02 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba