Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-07-26 nr. 2909

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
 Rasa Paukštytė.
"VASAROS VIDEOSTUDIJA" JUODKRANTĖJE - NEAKADEMINIŲ AISTRŲ IR KŪRYBINIŲ AMBICIJŲ PAKRANTĖ
3
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI4
• PARODOS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Valdas Banaitis.
MAŽŲ KALBŲ EUROPA
4
• POETO BERNARDO BRAZDŽIONIO LAIDOTUVIŲ TVARKARAŠTIS

SVEIKINAME SUKAKTUVININKĄ 
• EDVARDAS VAITKUS

PROZA 
• Vydas Astas.
GARSAI IR NATOS
2

POEZIJA 
• DOVILĖ ZELČIŪTĖ3
• RAIMONDA JURČENKIENĖ

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS1
• IŠ SUSIRAŠINĖJIMO DĖL KNYGŲ MUGĖS1

POKALBIAI 
• Apie Ezrą Poundą kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ ir dr. IZOLDA GABRIELĖ GENIUŠIENĖ.
Ezra POUND
3

KINAS 
• "Vasaros videostudijoje" jau antrus metus iš eilės viešėjo garsus rusų režisierius, Hamburgo kino mokyklos profesorius Aleksandras Mita.
ALEKSANDRAS MITA:

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
NEBŪNA
• Giedrė Jankūnaitė.
SAULUTĖMIS PRAŽYDĘ KRYŽIAI
1

KULTŪROS PAVELDAS 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KELIAS PER LIETUVĄ. SENOLIŲ DVASIA

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

DATOS 
• "BŪKIME GERAIS LIETUVIAIS…"3

KAMPAS 
• Ričardas Šileika.
GEGUŽĖ, BIRŽELIS
5

KRONIKA 
• ESKIZAS INTERNETO KARTOS PORTRETUI4
• 2002.VII.21, Vilnius.
KARDINOLO VINCENTO SLADKEVIČIAUS AKTORIŲ PARAMOS FONDO VALDYBA
1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
KVAILIAI
7

PIRMASIS

"VASAROS VIDEOSTUDIJA" JUODKRANTĖJE - NEAKADEMINIŲ AISTRŲ IR KŪRYBINIŲ AMBICIJŲ PAKRANTĖ

Liepos 16-ąją baigėsi dešimt dienų trukusios "Vasaros videostudija" Juodkrantėje

Rasa Paukštytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Inesa Kurklietytė ir Vladimiras Čekasinas "Vasaros videostudijos" atidaryme
Nuotrauka iš "Vasaros videostudijos" archyvo

VIRŠ IR ŽEMIAU BASEINO LYGIO

Tik užrašo "Rojus būsimiems kinematografininkams" nebuvo "Vasaros videostudijoje" - II tarptautinėje aukštųjų kino mokyklų vasaros stovykloje Juodkrantėje. Saulė, jūra, kopos, marios, pora baseinų ir poilsio namų "Ąžuolynas" komfortas... Keturios skaitmeninės montažinės, profesionalios videokameros, garso aparatūra, transportas, Vilniaus stiliaus studijos "Elstina"grimuotojos profesionalios paslaugos, net taip iki galo ir nepanaudotos kino dailininkų kad ir nedidelės, bet finansinės galimybės... Filmavimo aikštelė - visa Neringa. Visu tuo dešimt dienų naudojosi daugiau kaip dešimties aukštųjų kino mokyklų įvairių specialybių studentai, pakviesti į Juodkrantę mokytis dirbti su aktoriumi. Šią užduotį pasufleravo silpnoji praėjusių metų studentiškų filmų vieta - silpnas darbas su aktoriumi kyšojo iš kiekvieno net gerą idėją turinčio, gerai nufilmuoto darbo. "Silpnąją vietą" paversti ateityje šiek tiek stipresne studentams šįmet padėjo rusų režisieriai ir pedagogai Aleksandras Mita ir Vladimiras Chotinenko, britas Timas Hantonas, lietuvių režisierius Algimantas Puipa, latvė Ana Vidulėja. Temos pačios įvairiausios - Stanislavskio metodo taikymas kine, aiškinimas, kas yra "castingas", darbo su neprofesionaliais aktoriais specifika, Mike`o Leigh metodas et cetera. Aleksandras Mita, organizatorių paprašytas, surengė neplanuotą "pičingą" - pasaulyje labai populiarios formos kino projektų pristatymą ir aptarimą. Vladimiras Čekasinas bandė įdiegti "Išraiškingumo technologiją", o scenos judesio dėstytojas Algis Mažeika rytais (ypač pirmaisiais rytais) mankštino aktorius.

Turiniu, energingu kūrybiniu ritmu, menine intriga, gaivalingumu "Vasaros videostudijose" kinematografinių pretenzijų turinčiam jaunimui yra tas pat, kas aktyvesniam teatralui A.Liugos organizuojamos "Naujosios dramos akcijos". Tik videostudijų specifika ir pobūdis daug ryškiau iškelia edukacinius, o ne meninės informacijos uždavinius, taigi pritraukia šiek tiek siauresnę profesinę bendruomenę.

Čia supranti, kad kito tokio kino žmonių susibūrimo šią vasarą nebuvo ir jau tikrai nebus. Ir ne todėl, kad vasaros laikas Lietuvoje kinui - visiška dykvietė. Tiesiog tiek daug jaunų žmonių, lakstančių su profesionaliomis videokameromis jūros ir marių pakrantėmis, čiuožinėjančių vandens atrakcionais su aparatūra, filmuojančių virš ir žemiau baseino lygio bei trokštančių sukurti geriausius pasaulyje (tegu - pasaulyje, sukurtame trumpam Juodkrantėje) filmus, sunku sutikti.

VIDEOSTUDIJŲ DRAMATURGIJA, KAS IR KODĖL UŽ JĄ MOKA

"Vasaros videostudija" organizuota taip, kad dramaturgiją ir dinamiką visąlaik palaiko pagrindinis dalykas ir tikslas - trumpametražių filmų kūrimas ir jų laukimas. Iš pradžių videostudijų dėstytojai sulaukia studentų susidomėjimo per seminarus, tačiau, prasidėjus kūrybos procesui, kyla aistros grupių viduje, dėmesys mažiau koncentruojamas į teoriją. Situacija absoliučiai natūrali. Bet šaltai konstatuoti šią "nedisciplinuoto" žavesio turinčią situaciją gali tik pašalinis stebėtojas - nei organizatoriams, nei tuo labiau dėstytojams apytuštės auditorijos nesukelia euforijos.

Belieka tik viltis, kad dėstytojai dar nepamiršo, jog ir jiems, filmuojant savo filmus, menkai rūpėjo teorija, kuri, "brolau, sausa šaka, tik pažinimo medis gyvas". Atrodo, jog dėstytojai neįsižeidė, kad studentai, per dešimt dienų turėję sugalvoti ir nufilmuoti savo filmus, jų mažai klausė.

Už šį edukacinį "kaifą" daug moka Europos komisijos fondas "Socrates/Erasmus", šiek tiek prisideda Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Mokslo ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos bei daugybė rėmėjų. Kino režisierė, Lietuvos muzikos akademijos Kino ir televizijos mokomosios studijos direktorė Inesa Kurklietytė prieš porą metų sugebėjo įtikinti "Socrates/Erasmus" fondą, kad jos kuruojamame renginyje būsimi kino profesionalai dirbs savo tiesioginį darbą - mokysis ir už tai atsiskaitys. Ir netgi ne dėstytojams. Veikiau - patys sau ir šalia kuriantiems kolegoms. Šis workshopas nepanašus į tuos, kurie akcentuoja įvairių šalių studentų pažintis, taip sakant, tautų draugystę, apipindami ją madingomis tarpkultūrinių ryšių sąvokomis (ar dar rafinuotesne moderniąja demagogija). Inesa Kurklietytė gana griežta workshopo mama, kaip ją vadina studentai. Jai negana įdarbinti tik studentus - kitais metais nerimstanti I.Kurklietytė imsis ir dėstytojų.

"Vasaros videostudijose" dar pristatomi nauji filmai, įvairių šalių kino mokyklų darbų programos, tačiau net šedevras čia pasmerktas žiūrovų abejingumui, lyginant su jų reakcija į padarytus Juodkrantėje darbus, kurie rodomi paskutinį vakarą.

Finalinis akordas - apdovanojimai. Verdikto autorystė priklauso visiems dalyviams, kurie balsuoja už labiausiai jiems patikusį filmą, pagrindinius ir antraeilius aktorius, filmo garsą ir vaizdą, prodiuserio darbą. Studijos dalyviai bei atvykę "nelegalai" (draugai, kolegos, bendramoksliai) šį darbą "dirba" entuziastingai, lygiai taip, kaip ir žiūri sukurtus filmus - su plojimais, švilpimais, garsiai reiškiamu džiaugsmu ar itin retais atvejais - nusivylimu. Atsisveikinimo vakaras aistringas.

Aistros, aišku, nėra visai adekvačios filmų turiniui - užtat su pačiu renginiu visai lygiavertės.

Studentiškus darbus vertinti kaip visaverčius kino filmus vargu ar vertėtų, jie lygintini veikiau vieni su kitais ir dar su praeitų metų videostudijos darbais. Kiek kuri komanda panaudojo suteiktas galimybes dirbti, kaip veikia ir kaip interpretuojama (ar interpretuojama) ta natūra, kuri supa būsimus kinematografininkus, kam užtenka, o kam pritrūksta jėgų savo darbuose įkvėptai perteikti ir garsą, ir vaizdą, ir visumos pojūtį, taip pat pasitelkti vaidybą, - tai, matyt, ir būtų tie "vasaros praktikos" klausimai, į kuriuos nevienodai atsako trylika filmų. Lyginant su praėjusių metų darbais, šiųmetiniai techniškai brandesni, juose daug mažiau infantilaus žavėjimosi Neringos peizažais, jų idėjos geriau apgalvotos. Visa tai ir sąlygojo, kad aiškaus lyderio tarsi ir nebuvo.

iliustracija
Filmavimo akimirka
Nuotrauka iš "Vasaros videostudijos" archyvo

TRYLIKA PLIUS "COMING SOON"

"Vasaros videostudijos" pagrindinė tema - darbas su aktoriumi kine - nedažname darbe buvo suprasta tiesiogiai. Tik smagu, kad tų studentų, kurie gana pareigingai pažvelgė į pasiūlytą renginio koncepciją, darbai neapsiribojo vien mokinišku nuolankumu. Ir brito Thomaso Lewiso "Deep Browne Chocolate Sundae", ir lenkės Hannos Marijos Sawkos "Karjeriste" užduotys aktoriams natūraliai paremtos režisūriniais sumanymais. "…šokoladas" - tai toks anekdotas, filmo škicas apie merginą, prisėdusią bare prie vaikino, sukirtusią pusę jo šokolado, įsiutinusią jį iki raudonumo ir maloniai atsisveikinusią. Kai filmo finale barmenė primena vaikinui, jog jis pamiršo savo saldumyną, suprantame, kad ne jam, o merginai reikėjo įniršti, kai kažkoks piktas jaunuolis vis laužė jai priklausantį šokoladą. Tokie filmukai nelyginant rytinė mankšta turbūt turėtų būti kasdieninis darbas - aktorių reakcijoms šlifuoti, režisierių sumanumui ugdyti. Na, o "Karjeristas" - tiesiog Aleksandro Mitos vienos praktinės užduoties iliustracija, kai aktorių poros turėjo sugalvoti aplinkybes, kurioms susiklosčius, poros turėjo pasikeisti partneriais. Istorija apie amerikietišką vakarėlį, kurį atvykusi iš Lietuvos pora skandalingai sutrikdo, nes žmona stumia vyrą daryti šokėjo karjerą, ne tik gana profesionaliai suvaidinta. Komanda pasistengė, kad būtų sukurta snobiškų party atmosfera, kad pyragaičiais terliojamos fizionomijos sudrumstų elitišką nuotaiką.

Nereikia norėti, kad Neringos kraštovaizdis tai viename, tai kitame filme netaptų "tuščiu šoviniu". Tik dėl patiems kūrėjams suprantamų priežasčių keletas jaunų žmonių beprasmiškai blaškosi po kopas, tarsi ieškodami pasufleruotų kažkokiame raštelyje iliuzijų ("Game of illiusion", rež. Alexandra Seringe, EICAR, Prancūzija). Filme "Lithuanian Dream" (rež. Vadimas Sičiovas, Latvijos kultūros akademija) karštis, dėl kurio gali perkaisti smegeninė, sapnuojanti absurdišką jaunuolių tąsymąsi po kopas, aišku, jaučiamas, bet kino pastangos - ne. "Butterflies" (rež. Sebastianas Gordonas, D.Britanija) idėja - keturios įvairių tautų, įvairiomis kalbomis kalbančios merginos, paklydusios kopose, ieško "Vasaros videostudijoje" - išties neprasta. Ypač kai kelią, kur eiti, joms parodo videokameros akis. Tačiau filmas taip prastai suvaidintas ir dar blogiau nufilmuotas, kad net buvo apdovanotas neformalia "aviete", t,y. buteliu, už blogiausią darbą. Peizažas tik viename, nors ir saldokai lyriškame, filme suskambėjo prasmingai, adekvačiai pačiam sau. Filme "Running to the sun"(rež. Marija Smirnova, VGIK, Rusija) vakariniai pamario peizažai, už kuriuos estė Elen Lotman buvo tituluota geriausia operatore, sujungiami su dviejų žmonių pasirinktais aplinkos garsais - vaikiną, ausinėse "nešiojantį" muzikinę monotoniją, akla mergina paskatina įsiklausyti į gamtos garsų įvairovę.

Savaip ironizuojama ir kinematografininko profesija estės Kristin Raup etiude "Ratatuto" - labai kruopščiai ruošiasi filmuoti režisierė, preciziškai nufilmuojanti kolos butelį ir jo šešėlį.

Spontaniškai sugalvotas, per vieną dieną veržliai operatoriaus Nerijaus Didvalio nufilmuotas "Go" (rež. Dalia Survilaitė) niekuo nenusileidžia savaitę puoselėtiems darbams. O šio filmo pagrindinio, ryškiai feministinio vaidmens atlikėja Brigita Arsobaitė už grobikės, "išdūrusios" vaikinus, kurie ją norėjo apmauti, energiją buvo apdovanota prizu už geriausią moters vaidmenį. Keista, žinoma, kad ta pati aktorė pelnė prizą ir už antraeilį vaidmenį. Visgi dauguma, net studentų, kartais suklumpa, masiškai balsuodama. Juolab kad aiškia "antro plano" lydere (bent jau filmuose) buvo lenkė Veronika Ksiazkiewicz, suvaidinusi "Karjeriste" amerikono vyro užguitą, bet šokyje su lietuvaičiu gyvenimo džiaugsmo atsigriebiančią moterį.

Simo Aškelavičiaus filmas "W" - gana rimtas žaidimas stereotipų, suvienodėjimo tema, kai du besistengiantys kuo nors išsiskirti būsimi baro plėšikai kartoja vienas kitą lyg veidrodyje. O kuriam pasiseks nesėsti į cypę - tai jau tik atsitiktinumo dalykas, nuo originalumo nepriklausantis.

Naivaus ir kartu gražaus gyvenimiško liūdesio turi Danielio Kokanauskio alegorija "God Job" - istorija apie išvarytą iš namų ir ieškantį darbo skulptorių. Darbą jis suranda. Pagrindinis žmonių darbas yra gyventi poromis, kurios, režisieriaus "išbarstytos" po visą Juodkrantę, besimylinčios ir besipykstančios, esti vienos aktorių parinkimo komandos darbo ("casting") rezultatas. "Geras darbas", anot D.Kokanauskio, yra atrinkimas filmui, o jis savo ruožtu yra gyvenimas. Ir skulptorius turi šansų patekti į šią "šventę", tik jam reikia susirasti partnerę. Jis pasidaro ją iš smėlio. Partnerė "atgyja" vadybininkės Gretos Zabukaitės pavidalu ir dar pagiria skulptorių "god job". Šis finalas gal labiau siejasi su animacinėmis ar teatrinėmis priemonėmis negu su kinu. Bet kada gi dar, jei ne studijuojant, ir reikia patikrinti, kaip kine "prigyja" ar "neprigyja" įvairiausios tavo fantazijos.

iliustracija
"Eternity Enlightened"
Nuotrauka iš "Vasaros videostudijos" archyvo

Gryniausias (nors ir ne originaliausias) formos, taip pat trumpametražio kino specifikos požiūriu buvo, ko gero, VGIK studento Zurabo Djidjilavos darbas "Uksed"- paprastutė kelių minučių žmogaus egzistencijos metafora, kai gyvenimo kelias eina per daugybę atsiveriančių ir užsiveriančių kambarių, automobilių, įstaigų, bažnyčios durų, o baigiasi finalinėmis durimis, kurios yra karsto dangtis.

Prizų, oficialių ir ypač neoficialių, buvo daugybė, tačiau tikra gera kokybė, nors ir be ypatingo "draivo", visuomet jaučiama. Ir prizas už geriausią filmą, ir profesūros apdovanojimas, ir dar keli nukeliavo olandui Paului Amosui de Heerui už "Over and Out", puikiai perteikiantį pilną saulės, bet nejaukų, svetimą pasaulį, kuriame du jauni žmonės taip ir neranda sąlyčio taškų - nei telefonu, nei žvilgsniu. Viskas šiame filme - lenko operatoriaus Wojciecho Puso darbas, garsų partitūra (šnabždantis miestas, balsai telefone etc.), aktorių Riku Korhoneno (prizas už geriausią vyro vaidmenį) ir Myros van Abeelen susivaidinimas - aukščiausio lygio, nors dabar siųsk į bet kurį tarptautinį trumpametražių filmų festivalį.

Paskutinis peržiūros filmas - Kęsto Gudavičiaus "Eternity Enlightened", kuris vėlavo kone pusvalandį ir buvo "karštas" patiektas tiesiai iš montažinės, - sugrąžino lietuvišką publiką į televizinę Lietuvą. K.Gudavičius, laidų "Zbtv Live" ir "Orbita" režisierius, savo "kasdieninę duoną" sugeba ir apibendrinti, ir parodijuoti. Trys "algiai greitai", o tiksliau - trys jo "perukai" filme dirba savo juodą darbą - energingai erzina respektabilius, "Ąžuolyno" baseine saulės vonias imančius piliečius, asocialius, prisiglaudusius policijos nuovadoje. O kai jėgos išsenka, įkvėpimo jiems suteikia, žinoma, popsas - "skampė" ufonautė Erica Jennings, žvilgančiu kostiumu išnerianti iš vandens ir tarsi pasufleruojanti visai komandai, kad "You got style". Popsas visose gyvenimo srityse amžinas, ir su Algio Greitai pašaipa tenka ilgam susitaikyti. Juolab kad ji išties ne buka. Na, o su kinu ką nors bendra turi ne pats šis filmas, o jo reklaminis klipas "Eternity Enlightened. Coming Soon". Tiksliau - su lietuviška kino platinimo politika ir kultūra, kai, be mažų išimčių, visas mūsų kino teatrų repertuaro turinys ir estetika sutelpa tose "coming soon" reklamose.

KELI KLAUSIMAI "VIDEOSTUDIJŲ" MAMAI INESAI KURKLIETYTEI

Palyginkite šiųmetinę stovyklą su praėjusiais metais. Ar pasikeitė techninės galimybės? Kas teikė didžiausią malonumą, o kas gadino nervus?

Šįmet lyg ir pasigedau studentų nuostabos, džiaugsmo. Mažai linksmybių. Tokius dalykus norisi rengti žmonėms, kurie moka stebėtis. Tačiau supratau, kodėl linksmybių buvo mažiau.Pernai rezultatai buvo neblogi, ir šįmet mūsų vadybininkai iš visų jėgų stengėsi padaryti geriau. Tarp jų buvo jaučiama didžiulė konkurencija. Jie kritikavo režisierius, paskirtus jiems burtų būdu. Jeigu jautė, kad režisierius grupėje netampa lyderiu, patys keisdavo ar varijuodavo idėjas. Gal todėl nebuvo atsipalaidavimo, kiekvienas bandė iš savęs išspausti maksimumą. Buvo didžiulių aistrų montažinėse - net iki muštynių. Pernai turėjome tris montažines, šįmet - keturias. Ir vis tiek, kaip žinoma, studentui visuomet pritrūksta vienos nakties. Be to, vienas VGIK studentas, garso režisierius, kuriam prancūzės režisierės sumanymas pasirodė per seklus, sugalvojo savo filmą "Uksed", nufilmavo jį ir vyko montuoti į Klaipėdą, į Vakarų Lietuvos televiziją - sudarėme tokias sąlygas. Žmonės labai ambicingi, jie atvažiavo ne pailsėti. O ką kalbėti apie montuotojus, kurie dirbo kone 24 valandas per parą; jie žino - studentai neleis jiems ilsėtis. Bet vis tiek pas mus dirba. Štai panevėžietis Virgilijus Remeika (pernai jis buvo apdovanotas geriausio montuotojo prizu) šįmet savo montažinėje sumontavo pusę filmų - net šešis. Po keturių nemigo parų jis grasino patikrinsiąs, ar tikrai 7 bemiegių parų žmonės neištveria. Be to, jis puikiai dirba kaip pedagogas - reikalauja iš studento filmo koncepcijos, o jei jos nėra, - eik už durų, nepasiruošęs. Tokios darbo atmosferos mes ir siekiame.

Stresą šįmet kėlė tai, kad buvo pakviesta įdomių dėstytojų, kuriems skaitant paskaitas studentai filmavo filmus. Taigi kitąmet ketinu seminarą suskirstyti į tris dalis. Pora pirmųjų dienų - teoriniams dalykams, tik paskaitoms, o filmuoti griežtai draudžiama. Likęs laikas - filmų kūrimui. Na, o dėstytojai tuo metu tegu dirba atskirai, moko vieni kitus, keičiasi mokyklų patirtimi. Be to, reiktų dar vienos dienos po uždarymo, kad galėtumėme susėsti už apskrito stalo ir paanalizuoti darbus. Tegu dėstytojai išsako savo nuomonę, studentai dar kartą susipyksta ar susitaiko. Per uždarymą tai neįmanoma - emocijų lavina yra nesuvaldoma. Ir niekas nebesuspėja pažiūrėti vienas kitam į akis.

Prabilote apie kitą vasarą Juodkrantėje. Ką planuojate?

Šįmet į darbą įtraukėme būsimus aktorius ir Dailės akademijos studentus - filmų dailininkus, o kitąmet sieksiu, kad prisidėtų kompozitoriai. Ketiname įrengti kilnojamas garso įrašų studijas, eksperimentuoti, kad kiekvienam filmui būtų sukurti keli garso ir muzikos variantai.

Kitais metais rengiama "videostudija" bus paskutinė, kurią remia "Erasmus/Sokrates", - pasibaigs trimetis finansavimas. Kas toliau?

Dedu daug vilčių į naujas programas, į "Phare", į "Media", prie kurios Lietuva kitais metais turėtų prisijungti. Esu įsitikinusi, kad ši vasaros stovyklų tradicija nenutrūks.

 

Skaitytojų vertinimai


267. kinomanas2002-07-26 10:28
Puikus tekstas, rasykite dazniau!

271. @2002-07-26 13:03
Buvo geras laikas!

1456. mitas :-) 2003-03-11 14:14
Noretusi daugiau

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 181 iš 181 
21:03:48 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba