 Georgijus Stoliarovas. "Neve Noy, Izraelis". 2001 |
kaip liūdna, kai nėra kam
žiūrėt pro palėpės langą
į bažnyčios virš medžių viršūnių
bokštą, į siaurą vos vos pramerktą
jūros plyšelį, kurio aš
neįžiūriu (kiti mato)
liūdna, kai nėra kam
pravirkt, nėr kam
nubraukt rasą nuo seno
apmūsijusio veidrodžio, nėr
kam prasimerkt, dirstelt: akis
akin: siaurai, rytietiškai
pirštų galais švelniai piešiau
melancholijos tau ant kaktos
žvaigždę: dviese ją
buvom nešioję: dabar
vienas: ji šviečia atgal
gilyn
2003.XII.15