uodų fontanas vakaro šviesoj
alyvmedis ir du sparnai pavargę
tas angelas ne tavo sako man sesuo
ir jiedu valtim kerta seną rūmų parką
ar atsigręš?
...du sūkuriai po vartų arka
uodų fontanas vakaro šviesoj
šešėlis mylimos saulėlydžio šviesoj
karklai ir du irklai pavargę
gerai kad trečias atsargoj yra
pritrėkšdamas įkyrų uodą
tik "guzą" sesers kaktoj užauginau
ar atsigręš?
... du sukūriai po valtim
tai inkaras su virve ant kūno kaklo
sudie, sesuo
...ir tas pasyvas rytietiškas, ir ta preciziška subtilybė - daug D. Kajoko prigimtyje(libido)Anima hormonų...Kaip nors reiktų pagausinti D. K. testosterono kiekį savyje:eilės tampa šleikščios ir...sentimentalios.
kelintą kartą perskaičius - gražus natiurmortas: sesuo suvedžioja lyrinio herojaus angelą sargą palikdama jį uodams. tik Norvilo koja man kažkaip čia ne vietoj įspausta
Šis eilėraštis man patiko labiausiai iš visų, per kelis paskutinius mėnesius čia skaitytų. Jis netgi SKAMBA. Nenustebčiau, jei net sueiliuotas pagal kokią nors normalią klasikinę eilėdarą. Kaip normalūs senoviški naminiai eilėraščiai, kurių didžiai gilios, ilgos, tolimos, asocialios (tfū, - asociatyvios) ir painios minties nereikia šifruoti, o paskui jaustis nejaukiai, kai neiššifruoji arba be galo pūstis, kai vaizduojies supratęs. Eilėraštis kalba pats. Ko dar norėt. Užtenka net dviejų eilučių. Man eilėraštis - pirmiausa vaizdas, paskui asociacijos. Metaforos - savaime suprantama, nes tai tokia kalba, kuria eilėraščiai kalba, kaip lietuviai kalba lietuviškai, bet tik tokios natūralios, tarsi gimusios savaime.
Vailokai, mielas seniena, argi tokia D. Kajoko poezija nėra vien jo paties kartojimasis, variacijų - savivariacijų inercija ir narciziška savigroža: ach, kaip subtiliai gražu( kažkas taikliai buvo pastebėjęs: mylimiausias Kauno literatūrinių poniučių poetas)...
Keistas,Raimi, tavo noras, kad poetas vis verstųsi per galvą, vis kažką išradinėtų. Užtanka, kad poetas susikuria autentišką intonacinį ir semantinį lauką, kuriame ir gludina eilėraštį. Poetui visai nesvarbu, kas ten kokį epitetą prikabina "poniutėms" ar ne "poniutėms", Kauno ar Kretingos jo poezija patinka. Nesu nei poniutė, nei iš Kauno, bet Kajokas mano klausai yra visiškai savo vietoj.
Kretingoje gyvena grynakraujai kretingai,tikrieji poezijos žinovai. Skaitydami gerą poeziją jie kreta. Iš to juos galima atskirti nuo Kauno ar Vilniaus kretinų.
"autentiški semantiniai ir intonaciniai laukai". Kaip gražu. Paskui dar trys recenzijos apie tokius pat autentiškus semantinius ir intonacinius laukus. Atminties poezija. Kai molis trupa tarp pirštų. Neištartuose žodžiuose slypinti poezija.
Iš šalies žiūrint jūsų visų, gerbiamieji Lietuvos poetai, "autentiški semantiniai ir intonaciniai laukai" tėra ražienos.
Tikras mano noras, Vailokai, kad poetas vengtų savo inercijos ir kartojimosi, o ne iki nuobodulio zulintų save patį - ligi mirties! S. Geda nekart ir ne du yra radikaliai atsinaujinęs gaivalas, o kur D. Kajoko atsinaujinimo ar bent kitoniškumo hormonai, a?!
Matai, Raimi, mes čia turime reikalą šiek tiek pasislinkusį į kitą tradiciją. Nežinau, kaip tiksliai tą dalyką pavadinti, gal rytietiškumu, meditatyviniu pasaulio išgyvenimu ar dar kitaip. Šita trajektorija neišpažįsta kūlvirsčių, kaip tą daro europietiškoji, kur nuolat turi kunkuliuoti, kaip pats sakai "hormonų" audros, dvikovos, dramos, dvasios skrydžiai ir gūdūs nuopuoliai. Išsiilgusiam tos dramaturgijos kajokavimas iš tikro turėtų atrodyti nuobodus. Bet netaktas yra reikalauti iš eilėraščio to, ko jame nėra. Turėtume kalbėti, ar gerai sudėlioti eilėraštyje esantys dalykai. Gedos poezijoje (ypač nuo "Babilono atstatymo") nebėra ramybės. Kitas galėtų pasakyti, kad ta poezija yra jaukianti, tiražuojanti chaosą. Vieniems tai patinka, kitiems ne. Sutinku, kad šitas D.K. eilėraštis tikrai nėra iš geriau pavykusių. Leiskim karžygiui ir pralaimėti. Pralaimėjimai dar gražesni už pergales.
Makdonaldas kujokas pavargo nugaleti,na ir puiku,pagaliau pamate,kokia grazi mergaite,pagaliau surado savo sviesiaja puse,bet taip visiems karvedziams nutinka kai nulinksta,bet ir delto nereikia liudeti,geriau pasidziaugti-kaip graziai kabo,ak kaip graziai kabo...
netingėkit pasisakitykit kaip gražiai, bičiuliškai, idiliškai kalbasi pastarųjų dviejų LM viršelių autoriai kajokas ir navakas Nemune - tikra mutual adoration society. kad taip į Spaudos klubą ar ne-kultūrinę spaudą tokias tonacijas transplantavus...
Provincijoj irgi taip grafomanai elgiasi.Susibure i literatu klubus,kepa knygas kaip blynus.Vieni kitus giria,nors kartais aisku,kad visai nera uz ka.Dar neskaiciau ATSPETUJU FLEITU,bibliotekoj neradau,opirkti nera uz ka.
Reikia eit dirbti ir turėsi už ką knygas pirkti, juk veltui niekas neprivalo nieko dalinti. Tiesa? Ateik į mano firmą, jei darbo neturi - įdarbinsiu nors sandėly, bet "Atspėtom fleitom" užteks.
Raimi, ar nors karta pagalvojai, kas yra Anima? Skirtingose tradicijose si savoka labai skirtingai traktuojama, o Tu rasai dar ir apie budistus, ju moteri... Oi, oi oi...
Mintį supratau, klaida pačioje mano vartojamoje dermėje; Jin ir Jan ,et cetera ; tačiau fiziologinių Vyro ir Moters prigimčių tai nekeičia( argi mums nesuvokiami kinų ar japonų filmai?)
kokia fauna isties nediskretiska! ir is kur tie hibridai trumpais nagais, ilgom ausim atsiranda? poetiski uodai, kur nors, is balarusijos pelkiu, matyt, vel bus koki uzkrata uznese!
Ir man idomu, ka daugelis komentatoriu skaito, kad jiems netgi geras eilerastis netinka. Kokie jau cia dabartiniai Europos ar pasaulio tekstai taip aukstai kilstelėjo komentatoriu kartele?
atitrukes pagalvojau: zmones zaliame puslapyje aiskinasi santykius per kazkoki teksta. kazkas kazkada turbut parasys studija, kokie tekstai kaip veikia pokalbiu turini bei emocijas. be abejones dekingiausi diskusijoms prasti tekstai, tada aisku kas prie ko ir kas uz ka. kaip kad nelabai graziu moteru draugijoje vyrai pasijunta laisviau, laido juokelius ir pan.
Kajokas, Jonynas, Platelis musu lyrikos etery man vis labiau panaseja i NBA veteranus, kurie isbega porai minuciu i aikstele ir su sukiu "masterstvo neprapivajietsia" imeta koki tolima tritaski ar ispudinga perdavima per nugara padaro. bet vis maziau kas tuos perdavimus pagauna. gal tik Marcenas dar Dream Team`o dvasia bando ir izaideju pabut, ir tritaskiu pametyt. turejo ivykti kartu kaita, bet kad pati kartos savoka per ta laika subyrejo. tarsi kokiam meksikieciu seriale po penkiolikos metu i aikstele isbega leitenanto Smito sunus Daskevicius... nei zaidybines drausmes, nei nauju derinuku... matyt, reik pradet pirkt legionierius
Kad nelabai geras, toks vidutinis. Bet tų gerų tiek parašyta, kad tokie apskritai neturėtų būti rašomi. tačiau ką daryti, jei žmogui niežėte niežti rašyti?
vs teisus (teisi?). Beje, ir pats d.k. ne karta sake, kad po penkiasdesimties poezija neberasoma. Legionieriai... Yra toks - k.s.keys, ir kas is to? Uz klubine komanda gali zaist, uz rinktine - ne.
Na, gražus ir subtilus šis...švelnus judesys, bet eilėraštis..savi - mimikriška kopija...Peržvelkite D. Kajoko rinktinę,- ramiai, bešališkai,- ir pasakykite sau, argi D.K. kūryboje nesama orginalesnių, autentiškesnių?
Rašoma poezija ir po šešiasdešimties. Lietuvių poetams aktuali p a u z ė s problema...
S. Geda, J. Marcinkevičius,A. Bernotas. Pasiimk ir Č.Milošą, T. Venclovą...Dėl novacijų ir "pabėgimų nuo savęs" ypač akivaizdus S. Geda...Dar ko nors pageidautumėte, madam? Šveicarijoj aš dirbau šveicoriumi, kaip ištarė Juozas Erlickas.
Aciu, daugiau nieko. Visi isvardytieji geriausius kurinius parase iki to amziaus, apie kuri kalbame (50 m.). Novacijos dar nereiskia poetines kokybes. O as Kretoje nebuvau kretine.
pradeda atrodyti, kad geras kaszis ir gera poezija
Lietuvoj imanomi tik geto salygom. isretejusio oro ir padidejusio spaudimo. atidarius langus duris ir vartelius visi kazkur issiskirsto
o paskui pasirode, kad pasaulyje yra ir kitu uzsiemimu... bet gal didejant naujosios realybes slegiui atsiras nauju dalyku ir lyrikoj. Kajokas - Platelis - Jonynas (neminiu keliu pries juos rasiusiu) panaikino paskutini atsilikima ir atvede lietuviska poezija i Eurolyga (cia turiu galvoj ir vertimus, ir visa kita likbeza). noretusi ten siek tiek uzsibuti
Poezijos "Eurolygai" drąsiai priskiriu ir jaunesnius: A. Marčėną, S. Parulskį, E.Ališanką ir dar ne vieną postjaunėlį...Fenomenalus, bent man, D.Šimonis. Europoje su savo poezija jauskimės drąsiai. Kaip ir su anos, ezopo epochos novelistika.
geru poetu yra, bet nebera risamosios generacines medziagos, nebejauciu ir "toski po mirovoj kulturie", anot mandelstamo, kuri man regis buvo Platelio - Kajoko - Jonyno generacijos sprogstamoji jega. generacijos, kur poetai jau antroj knygoj pasiekdavo ta lygi, kai nebekalbama apie kelio ar formos paieskas. marcenas, parulskis manau buvo tos bangos tesinys, bet jau be tokiu kolosaliu uzduociu. dar kai kurie sioj diskusijoj pamineti raso auksciau minimos trijules, gedos, venclovos ar radausko parastese. na, o dalis jaunuju raso taip, tarsi visu anksciau minimu is viso nebutu buve ir jie rasinetu praejusio amziaus vidury. idomesniu dalyku randu moteriskoj poezijoj, nes pasaulio matymas joj is principo skiriasi, o dirva cia dar ne taip ispurenta
Uodai, Antanas butelio šviesoj
alyvuogės sparnelis vištos plikas
ir devinta taurė po to merga - sesuo
geriu su angelu nes jau dangaus neliko
ar ras?
... dar prieplauką kur mano valtis
aš dar galiu po tavo parką maltis
Tai jus manote,kad verta purenti ta dirva-moteru poezija?Man rodosi,kad visur labai bijomasi feminizmo daigeliu,taip pat ir poezijoj.Buvau apstulbusi,kai toks protingas vyras S.Geda feminizma prilygino prostitucijai(romane siuzeta siulau nusauti).O gal as kazka nesupratau?
jaunesne (naujesne) moteriska proza ir poezija man regis yra arciau zemes, nei vyriskoji, kuri labiau literaturiska, kas nebutinai su minuso zenklu. bet nesu tikras ar moterys issikels sau kitu uzduociu nei dabar rasomuose is esmes autobiografiniuose romanuose ar psichoterapinej poezijoj. siaip ar taip tikra kuryba reikalauja ir tikros biografijos, kuria anksciau isoriniai faktoriai labiau formuodavo, dabar daug ka visokios virtualijos pakeicia. na, ir pasiskaitymo, pasizvalgymo, kas dedasi aplink. bet yra vilciu - ir Radzeviciutes "Strekaza", ir Knabikaites romana apie Hitleri prie ju priskirciau. tai laukiam toliau "to" lietuvisko romano
beje, apie feminizma: pamenu pries koki dvylika metu jaunatviskai karstai aiskinau vienai amerikieciu rasytojai feministei: "arba tu esi laisvas, arba tu kovoji uz laisve" - pateikdamas tu paciu amerikonu ikifeministines poetes Emily Dickinson pavyzdi. nepamenu, kad ji butu papriestaravusi rimtais argumentais. ir dabar panasiai galvoju - ir del feminizmo, ir del kitu panasiu etikeciu
silpnutis autoriaus kontekste. Pagavau tik dalelę tos plevenančios vakaro nuotaikos irklams pliaukšint, bet mažoka man tos impresijos. Ir neatrodo svarbu ar atsigręš tas sparnuotis, ar ir liks sėdėti nugarą atsukęs,- tai eiliaus jau nebeišgelbėtų. Užtai prisiminiau Zuoko angeliukus iš putoplasto Vilnių aptūpusius ir šypsaus dabar :)
Lietuva internete
