 Alio Balbieriaus fotografija |
Ten jis atsimainė jų akivaizdoje.
Jo veidas sužibo kaip saulė,
o drabužiai tapo balti kaip šviesa.
Mt 17, 23
Pavasario lietus pirmasis
mus gins žemyn Pilies gatve
Alyvų kalno vienatve
sužibs ir greit mainysis Miestas
mirgės minia pragaiš it mitas
ir už Rotondos dings žiema
varnų kolonijos žyme
dar pažymėtos medžių mintys
bet skubantiems per patį centrą
svaigus lyg vynas tas lietus
ir žodis apie Naują Sandorą
virs laisve nešančia ledus
ir stabtelės apsvaigę poros
Vilnelės srovę išbandys
dvi antys; braidžios vandeny
ir tiltas tarsi Kristoforas
mus perkėlęs į kitą krantą
siūbuos namai nuo šlaito grius
į savo atspindžius giedrius
ir spustelėsiu tavo ranką
greit pumpuruos alyvų natos
greit kančią ištirpdys malda
ir dvasią greit nutvieks balta
to Atsimainymo vienatvė
2006.IV.2