jei širdis tai nuoga mergaitė
o aplink ją paniurusių sodininkų žmonos
tuomet mano širdis ištrūksta ir bėga pas tėvą
kurs traukia tinklus tamsiosios popietės
jei širdis tai namas tas kur vandens nuėjo
tuomet mano širdy vis dar paskutinė vakarienė
jei širdis tai žingsniai našlės staigiosios
kur ką tik atsisveikino su vestuvių muzikais
tuomet mano širdis tyli moterų puota
spėju tave šokančią tyliai nedarniai
kaip tamsoje šoka branduolys didžiojo riešuto
spėju kaip tavyje širdis mano dega
nes dega ji taip kaip dega mūsų lizdai naktiniai
kaip dega raudonas kalėdaitis kurį žmonos dalijas
toli horizonte
Vytai, iš KUR Tu trauki tokius daiktus? Turi kokiu superinių daiktų katalogą? Kur tokį gaut? Galvą galima lenkti tiek prieš autorių, tiek prieš autorių parodžiusį vertėją.
Jei del Slyvinskio, tai originalus galima rasti http://poetry.uazone.net - apskritai labai neblogas ukrainiecziu poezijos puslapis. Lenkai neseniai iszleido tokia smagia ukrainiecziu poezijos antologija - "Wiersze zawsze sa wolne". O litmeny po kurio laiko bus didesne Slyvinskio publikacija. Net keista, kad tas eilerasztis be konteksto taip zmonems patiko :)
Ar cia vien snobai vertinimus rasineja, ar cia visus atsiliepimus pats Deksnys parase? Absoliutus zodziu kratinys, marazmatika: koks namas, kur vandens nuejo? Koks, po velniu, soka tamsoje branduolys didziojo riesuto? Kazkokios neissifruojamos metaforos ergo paistalai. Tiek jau to, nesistebiu - su vertimais taip daznai nutinka. Labiau stebiuos tokia minia, kuriai patiko. Patiktu turbut ir jei eil. skambetu kaip Senojo testamento "mene mene tekel" - irgi fig suprasi, todel l.gilu ir grazu?
Ne, atsiliepimu asz nerasziau. O kad Slyvinskis kartais miglotumu sugrieszija, tai tiesa. Kartais nerwina. Bet poezijai skaityti kartais reikia sziek tiek waizduotes, ir wisos miglos gana paprastai iszsiszifruoja.
maniau, kad jau baigesi ta neva moderni mada rasyti kuo rafinuociau ir kartu nesuprantamiau. Nevertinu poezijos, kuri "spaudzia smegenis" ir iesko imantrios formos.
to jungtukas: as nesivaikau, uz tai ir rasau, kad atrodo, jog kiti laikosi. Daznai pastebiu, kad zmones vertina kurini tik todel, kad jo nesupranta arba supranta pavirsutiniskai, t.y. jo forma, raiska, bet nekelia sau klausimo: kokia tos raiskos, kurinio formos reiksme, ir kas sudaro kurinio estetine verte?Manau, paprastumas yra tobulumo israiska.
ziurint kokiam kontekste, negaliu atsakyti vienareiksmiskai, nes bet ka istraukus is konteksto vienodai galima laikyti ir labai paprastu, ir neiprastu dalyku
Apie diskutuot? - gal čia eilėraštis? - nejuokinkite žmonių - čia net ne vertimas į kokią nors žmonių kalbą - surašytų kliedesių turinys lietuvių kalboj nesuvokiamas - tik žodžių kratinys - idiotizmas.
Toto, taip jau aktyviai ir be abejoniu reiskiesi visuose Culture/lt laukuose, o esi atviras berastis: "lietuvių kalboj (-oje) nebesakoma nuo sovietmečio. Įprasta sakyti -- "Lietuvių kalba". Jeigu šito nežinai, tai kur tau dar,, ką tau dar?..
o man čia taip viskas aišku ir gražu ir smaugiančiai liūdna buvo, kad nė galvoj nebūt tilpę kažkokie kontekstų ar madų ar dar kokie aukščiau minėtieji klausimai.
Eilėraštis toks, kad skaitai, ir staugi. Dzin, ką kaimynai pagalvos. Eilėraštis toks, kad perskaitai, ir gali sakyt - "eilėraštis".
Būčiau vyras, spirčiau "toto" šiknon. Ai, ką jau - ir dabar spirsiu, kai tik sužinosiu, kas tas per asaba yra.
jei žmogus, perskaitęs eilėraštį, "kelia sau klausimą", kokia perskaityto kūrinio formos reikšmė, diskusija apie poeziją su tokiu žmogumi neįmanoma. tas pat taikytina ir 14839
šiaip jau palaikau Lėjos poziciją. todėl, kad mintį pametęs tekstas - neveža. kad jau taip aktyviaiLėja buvo "užpulta" suprantančių poeziją, atsakykite, Gerbiamieji, į klausimą kokia pagrindinė eilėraščio "Tūkstančiai laužų" linija. ką čia randame - liūdesį, skausmą, nusivylimą, netikrumą, laimę...? ką. koks jausmas turi apimti skaitant "spėju tave šokančią tyliai nedarniai kaip tamsoje šoka branduolys didžiojo riešuto"? kokią žinutę poetas mums perduoda?
sutinku, kad šiose eilėse yra keli momentai fantastiski.
laukiu poezijos žinovų komentarų, o ne tuščiažodžiavimo.
ačiū.
na, jei jums patinka beprasmiai dalykai (cia ne apie eilerasti, o apskritai), tai as irgi galeciau su jumis diskutuoti tik apie grazias zodziu deliones.
tokią įsivaizduoju savo mylimąją asilaitę, kurios dar nepažįstu, nedrąsiai užsisklendusią, neįžvelgiamą it riesuto didziojo kevale, sokancią tyliai savo viduj, dar nepsiruošusią atsiverti, taip man prakalbo šios eilutės, ir nėra čia jokių taisyklių, ką išgirst ir ką pamatyt, aš matau ir girdžiu ir man šios eiles nuostabios, lyg man rašytos, bet kiekvieno akys ką kita regi ir ausys ką kita girdi. nejau manot, kad gerą poeziją įmanoma paaiškint, ją reikia jausti, nuo jos kvaišti pats nesuvokdamas kodel. kiek jums metų, gal sovietmečiu dėstėt literatūrą, tada aiškindavo - ką maironis norejo pasakyt. kokia dar pagrindinė linija, ar iš medžio iškritot?
buridano asilo oponentui valio valio. o kiti - ar tik nenorite savo patogumui vardan savo riboto viso ko suvokimo kuryba ikisti i remelius. tai kam ji tada tokia reikalinga? patogiam vartojimui? nueikite i akropoli. atleiskit uz rasta - skubejau i pasta. ir siaip labai supykau.
jus labai karsciuojates: juk niekas nekalba apie kazkokias grieztas taisykles - tiesiog apie turini, prasme. Mes cia ir aiskinames, kas ka suprato, kas labiausiai patiko, nes vertinimas "grazu", "negrazu" - per daug abstraktus. Jusu interpretacija labai grazi(pirmas sakinys)
Palaikau karštai ir aistringai buridano asilą dėl bendros idėjos ginant poeziją. Oponentams gi siūlyč siužetinės linijos pasiieškot meno kūrinio ar jų žanrų apibrėžimuose. Čia ji kitokia nei kriminalkų suvestinėse...:) Tačiau už eilėraštį pasisakyti negaliu. Jis "lūžta" per patį vidurį be jokios priežasties. Šarmo tai neprideda, o ritmą permuša. Intuityviai jaučiu, kad tai vertimo brokas, bet jei ne, tuomet sorry.
pats taikliausias, tiksliausias ir viska pasakantis Kosmos komentaras. deja taip niekas ir nesugebejo nieko aiškaus pasakyti. desperstiški pasiūlymai apsilankyti Akropolyje ir prilyginimas vartotojui...tai liudija tik apie argumentų trūkumą. nė vienas nesugebėjo pasakyti, kas jame veža. gal vistik pasiskaitykite daugiau iš pradžių mokslinės literatūros ir pradėkite kalbėti argumentuotai. be to, kita daroma didelė klaida - ne poezija turi būti argumentuota, aiški. o nuomonė, brangieji. liūdna ir tiek. net diskutuoti nemokate.
Vertimas puikus.Bet kodel Dek--igudes veertėjas pasirinko tokią banalybę? Gal ir jis manieristas kaip kad Platelis ar nobelistas Šynus? Tada aišku--jie tik kalba apie filosofinę poeziją ir graikų mitologiją, o iš tikrųjų jiems galvoj velniai žino kas. bent jau aš manieristus Raskolnokovo pavyzdžiu kaip vergus plebsą baudžiauniininkus kirviu kapočiau ir sąžinė negraužtų, nes jei jie ir skaitė Nietsche, tai nesuprato, kur prasčiokams commomn people, vaidinantiems aristokratus, vieta. tegu jie ir baigė oxfordą , yale ar gavo nobelį. Jie turi patarnauti prie stalo, nešioti valgius, nurinkinėti indus, išvalyti puotos myžalus, kai puotauja dvasios milžinai--turgaus bomžas Socrates,Platonas, dar ir atletas plačiapetis, ypač Pitagoras, skaičių poetas, heraklitas su neįbrisi 2 kart į tą pačią(žino vaikučiai iš beckettio, ten ir jis pats, joyce, kiprijonas kamilis Norwid:Hražioji Graikija? o kur sokratas? jam taurę padavei nuodų? o dar anas?ar nemirė kalėjime? Patslkanas Paryžiuj? bendrauja tik su aukštuomene, mirša vargšų prieglaudoj. Čiurlionis ir jo mylimoji žmona, tik jai ne vytukas landsbergis. t ada jau aloyzas sakalas--pažiūrėkit vie į jo aristokratišką laikyseną. herbačiauskas, putinas, miškinis, saliutė lekianti pas ereta,išsidažiusi kaip kauno kurva lūpas, rūkanti su šoferais, užsikėlusi koją ant kojos, apnuogindama gražias sexy kojas--kaip greit pamirštos ateitininkų ir jėzuitų pasakėlės: be šliūbo nesipisk--šitaip lietuviai hjau simanėlio laikais būtų išmirę--negi vaikus atneša gandras? veidmainiai katalikai-patys pasislėpę pisasi, o viešai šiukštu draudžia--mes vydūnai, mes absoliuti dvasia, be kūno--kūnas brūdas, pasidulkinai--spirk diedui į užpakalį, o pati gerai nusiprausk ir eik ryte į bažnyčią ir službą, nieko išskyrus teisėtą nemylėk, negriauk šeimos. o to kas buvo, nebuvo visai--tai prisisapnavo..mergai, kuri maN SAKO:EINAM PAKLAUSYT MUZIKOS, SAKAU--MUZIKOS KLAUSAU VIENAS, NEBENT TU IŠ TIKRO NORI MUZIKOS--TADA KLAUSOM--O JEI NORI PASODULKINT, TAI TAIP IR SAKYK--AŠ NETURIU LAIKO IR KAIP NEĮDOMU ĮJUNGTI Brahmsą, prislopinti šviesas, degioti žvakes, kvėpuoti smilkalus, ereotiškiau tavo myžalus,tt, kas jau buvo tiek kartų--tan, kad sugultum į lovą?Plačiau apie tai pasiskaityk ts elioto j alfredo prufrocko meilės dainoj?kam aš tau sakysiu:aš lozorius tėjęs iš kapo glūdumos siaurais vilniaus stockholmo tallinno ir londono, rigos ir klaipedos, šiaulių ir kauno skersgatviais, gatvėm, kurios tave veda lyg argumentas įkyrus į triuškinantį klausimą, jeigu tu vaikščiosi su kitom bobom po kambarį ir kalbėsi apie kokį nors nekrošių varna koršunovą? Tau rūpi atsigult po įžymybe--taip ir sakyk. Ėik, tik palik raktus.sėkmės. O manieristai tegu eilėraščių nerašo, arba pasilieka saU? NES KOKIUS EILĖRAŠČIUS GALI RAŠYTI BULGAKOVO ŠUNS ŠIRDYS?jie laikosi ant sąlyginio reflekso. tai ir jų eilėraščiai yra refleksas0--kad ir įmantrus ar tariamai intelektualus--po juo jokios mintelės. pustota. tuščiagalviai birkos.
Lietuva internete
