Antanas A. Jonynas
 Rimvydo Strielkūno nuotraukos |
Piemenaiti eifelio bokšte kuris gano klusniai mykiančius tiltus
šimtametis gijomas tarytum rožančių kartoja žodžius kurie dar šimtąkart išsipildys
pro aušros vartus įeinu į viduramžių tvaiko pritvinkusį dvidešimt pirmąjį amžių
filharmonijos smuikų garsai byra ant automobilių sparnų susiglamžiusių
desperatiškai mostaguoja sparnais aptrupėjusios vaistinių gulbės
nei kalbų gausa nei peilis kūno mėsoj jų nebeapstulbins
kasdienybės ore keistenybė tokia įprasta kad dėl nieko nieks nenustemba
tik virš miesto deganti saulė amžina kaip šventoji žvaigždė šešiakampė
forte ir elguvoj apelsinų sultis gurkšnoja šešiasienės torpedos
vakarop užrakintas užmiega nebepažįstamas man universitetas
viskas baigta sakau kur nors išvažiuoju mane čia jau viskas užkniso
į jazz rocko kavinę įšlubuoja tarasovas ir kasytes susipynęs kerry shawn keysas
burtai burtai visur gedimino mieste pasaulio vieta užkerėta
dalai lama ir jonas mekas užupio smuklėj siurbčioja vyną su naujųjų laikų filaretais
tai kas kad kaip sakė poetas jų kaulai sustirę ir raumens išsekę
iš saulėtų kalnų mergelė atneša šventąją vynuogių kekę
ak kokį saldų grogą intrigų jie dabar savo kaukolių puoduose verda
kada nors apie tai juk dar pasikalbėsim kai samstysim pragaro dervą
galbūt tik tada pagaliau išbrisiu iš šios paranojiškos būsenos
kai vaidenas pervadintoje aikštėje limuzinai lampasais ir akselbantais žvilgantis senis kutuzovas
tau gerai tu vartaisi kažkur prie bodeno ežero ar prie lozanos
bolonietišką padažą nulaižydamas nuo spagečių springdamas parmezanais
ementalį tikrą kramtydamas viešpaties dievo malonėje
nors įmanomybė vis plečia savo ribas neįmanomo zonoje
2003