Nežinomas XIX a. kinų dailininkas. "Gražuolė sode"
Ir susapnavau, kad jau man nebeskauda širdies,
Ji Kinijos žemėj nelyg porceliano varpelis
Sublyksi prie kupolo, skimbteli švelniai išties
Štai virtinės gervių virš pagodos plaukia pro šalį.
Liesutė mergytė pūsta rausvo šilko suknia
Su išsiuvinėtom vapsvom ir lelijom tai dausos
Drakonų, ji sėdi be žado po spalio spalva auksine,
Parietusi kojas tykaus tilindžiavimo klausos.
stebuklingas vertimas. pasiziurejau i mergaite ant savo sienos - suknia raudono silko... ir dzingtelejo kazkas kaip molio varpelis. skubu ieskoti originalo, negi bus labiau vezantis
Я верил, я думал, и свет мне блеснул наконец;
Создав, навсегда уступил меня року создатель;
Я продан! Я больше не божий! Ушёл продавец,
И с явной насмешкой глядит на меня покупатель.
Летящей горою несётся за мною Вчера,
А Завтра меня впереди ожидает, как бездна,
Иду... но когда-нибудь в Бездну сорвётся Гора,
Я знаю, я знаю, дорога моя бесполезна.
И если я волей себе покоряю людей,
И если слетает ко мне по ночам вдохновенье,
И если я ведаю тайны - поэт, чародей,
Властитель Вселенной - тем будет страшнее паденье.
И вот мне приснилось, что сердце моё не болит,
Оно - колокольчик фарфоровый в жёлтом Китае
На пагоде пёстрой... висит и приветно звенит,
В эмалевом небе дразня журавлиные стаи.
А тихая девушка в платье из красных шелков,
Где золотом вышиты осы, цветы и драконы,
С поджатыми ножками смотрит без мыслей и снов,
Внимательно слушая лёгкие, лёгкие звоны.
L&M tuoj "išsiims" indulgenciją -- pateiks kokį straipsnį arba interviu su Kajoku apie poezijos "meninio vertimo" problemą: "Kas yra eilėraščio vertimas - naujas kurinys, inspiruotas originalo, ar ne?" ir papūsk jiems į uodegą.
Kajokas čia išvertė visai iš kito šaltinio (kitos knygos), kur pats Gumiliovas tepalikęs yra tik du tuos posmus ir pavadinęs juos kinija. To visai užtenka eilėraščiui - juk poetai parašo po keletą variantų to paties eilėraščio, kodėl reikia stebėtis, jei Kajokas išvertė vieną iš jų?
tai kur galu gale tiesa? vartydamas Gumiliova vel uzkliuvau jau dvidesimt metu mano galvoj muzikuojancio "Volsebnaja skripka" teksto, "Zirafo", bet "Kitajaus" dar neaptikau. bet tos dvi strofos ilgesniam variante tikrai issiskiria, logiska buvo atpjaut
Eil. "Kinija" ir neaptiksi, nes tokio nėra. O "Tikėjau, dūmojau..." -- garsus eil. iš rinkinio "Svetimas dangus" antrosios dalies, skirtos, beje, A.Achmatovai (žr. patikimiausią "Poeto bibliotekos" 1988 NG eil. leidimą). Tiek žinių, tekstologai-mėgėjai.
Kaip jūs Gumiliovą žinot - geriau už Kajoką, kuris nieko kita neveikia, tik gadina, pjausto kitų poetų tekstus, o pats nei poezijos išmano, nei Gumiliovo niekad anksčiau nebuvo skaitęs, tik rado, du posmus tesugebėjo išvers -ir viskas. Nebūkit juokingi.
Nežinau, iš kur tai, - eilėraščio "Kinija" Gumiliovas lyg ir neparašė. Bent jau nepublikuotas. Yra tik "Путешествие в Китай" (8 posmų) ir "Китайская девушка", irgi netrumpas. Jeigu trumpinama, derėtų tai pažymėti.
Žinok suprantu, tik svarsčiau kajokiškojo pavadinimo kilmę - kaip jis pagimdytas. Na, pavadinimai keičiami, jei neįmanoma išversti ar nekaip skamba, tas nieko, bet šiaip - labai labai įdomus atvejis. Gal vertėjams kartais atrodo, kad Litmenio skaitytojams Gumiliovas - brianskij lies?
Kokia šio ginčo prasmė? Pasirodyti, kaip mes išmanome Gumiliovą? Kaip mes pastebime skirtumus tarp originalo ir vertimo, kaip tas žodis nereiškia to? Kiek daug ponų, kokie visi gražūs. O gal mes neturime ko veikti, nesugebame gėrėtis ir vienu, ir kitu tekstu, nesugebame nešti savo išsilavinimo naštos? Fu, pasipūtę mokslinčiai. Tekstai gyvena savo gyvenimą, leidžia atžalas, kvėpuoja arba pridūsta. Dabar turit prieš akis du tekstus. Abu puikūs. Džiaukitės ir mėgaukitės. Jei ne abiem, tai bent vienu. Na, bet ačiū, kad besiginčydami suteikėte informacijos apie Gumiliovą. Dabar žinosiu truputį daugiau. Kur keli pešasi, Cyptyp laimi.
Ginčas ne norint pademonstruoti išmanymą, o dėl vertėjo teisių - ar jis turi teisę pateikti kūrinio dalį kaip visą kūrinį savo sumislytu pavadinimu nepažymėdamas, kad eilėraštis sutrumpintas? tai tiesiopg įdomu.
Gražus vertimas. Apverstas, bet gražiai apverstas. Vos vos kitokios prasmės, bet ne per daug nutolusios. Gal net labiau priartėjusios. Būna gi. Iki rudens bus ir pradžia? Ar iki jau ateinančios žiemos?
rudra, matyt Kajokas neturi teisės dalį pateikti kaip ne dalį. Bet Kristus irgi neturėjo teisės ateiti. O ar pats Gumiliovas viską pateikė, ar nenutylėjo kažko? Ir kas ta teisė yra, pagaliau? Niekas nežino.
1921 metais sušaudytas Николай Степанович Гумилёв (g. 1886) niekaip negalėjo turėti ką nors bendro su bardo Александр Николаевич Вертинский (1889 1957) sumanymu savo dainos tekstui panaudoti dalį svetimo eilėraščio. Žinomi du А. В. 1939-1940 metais (emigracijoje) sukurtos dainos pavadinimai: Китай * ir Китайская акварель **. ----------------------------- P.S. молодец тот наш Каёкас, любит музыку мужик.
Senis,
sėdintis ant slenkščio nūsų namo
jis duoną riekėmis storom su sviestu gausiai apteptom
ant žemės pasidėjęs, po vieną pakelia ir rija didžiuliais kąsniais
ir spokso į mane.
Ir man atrodė mėsos jis nori.
Paklydimas
Kelias,
topolių alėjoj
ir lojantis gauruotas šuo
praeit tada pro jį galėjom
kaip Argas kelią saugo jis namo.
Sesuo
vyresnė
nutipeno.
O aš sėdėjau ant kalvos
ir rodos neverkiau
gerai jau neprisimenu.
Švelnumas
Katė
statybos dėžėje nuo skiedinio
sudeginta berniūkščių
turbūt juoda
nes liko tiktai skarmalai
ir smarvė.
Chrono sodas
Rūgštūs
kaimyno sodo obuoliai
ir storapilvis purvinas čigonas
prašantis parinkti.
Mama
Ant kelių jai sėdėdamos
dažnai nepasidalindavom,
kuriai šukuoti.
Tėtis
Aukštan lazdynan įsikoręs
jis riešutus raudonus raško
ir meta mums žemyn
į portfelį didžiulį kiaulės odos
juos grūdome ir saugojom akis.
Tetoms daug išdalinom pakeliui.
Kalėjimas
Tvora virbais apkaišiota,
už jos lig vakaro palikdavo mane.
Daug valandų žiūrėdavau į kelią.
Vakaras
Keptuvė bulvių
valgydavome iš jos
su viena šakute
sesuo vyresnė (ta pati)
ir aš.
Vaikystės pabaiga
Įvyko, kai supratau,
ko senis
taip spoksojo.
Ir kad stebuklų
po eglute
daugiau nebus.
Ir iš po lovos
kad ranka išlysti gali
nebebijojau.
One, būk gera paaiskink kaip sioje svetaineje rasyti, kad eilerastis nesusiplaktu i vieną teksta, .ir taip ir taip bandau - neiseina. paaiskink, a?
as busiu gera - labai daug nerasinesiu....siaip -truputi♥
Į kitą eilutę kelia specialus ženklas/kodas <br>
Pvz.:
A (kaip užrašome}: Pirmoji eilutė <br> antra eilutė <br> trečia eilutė. B (kaip atrodys išsiuntus):
Pirmoji eilutė antra eilutė trečia eilutė.
Norėdami išgauti bold`ą, iš abiejų teksto pusių užrašome du (skirtingus!) ženklus: <b>tekstas</b> = tekstas
Norėdami išgauti italic`ą, iš abiejų teksto pusių užrašome du (skirtingus!) ženklus: <i>tekstas</i> = tekstas
NIEKO neisejo...su tais tarpais...
gaila. kazko nesuprantu.
del skelbimosi cia - neturiu iseities. tik nepriklausomi ekspertai gali
mane sudrausti (kaip grafomanę) arbaatvirkščiai
sekmadienio saulėtą popietę
šešioliktą valandą lygiai
sėdėjo aštuonios bobutės
ir vienas toksai raudonveidis
su perkreiptom žiaunom vaikinas
šešioliktą valandą dešimt
minučių virš kaimo praskrido
virš kaimo Skrajūnų gegutė
nors buvo ruduo ne ruduo
ir garsiai ji taip užkukavo
kad kaimo bažnyčioj bobutės
žegnotis tankiai pradėjo
ir smiliais krapštytis ausis
raudonąjį veidą turėjęs
kreivokomis žiaunom vaikinas
į šventą paveikslą spoksojo
stebuklą išgirdo jisai
šešioliktą valandą dešimt
minučių sekmadienio ilga
ir saulėtą popietę kaime
Skrajūnų įvyko kažkas
ką daugelį metų minėjo
bobutės kol gyvos dar buvo
gegutė kukavo ku ku
sakyk, o kur legaliai galima publikuotis intererdvėj?
(tik ne kokiam delfyje, feeeeeee...)
ar yra svetainiu, kuriose profai pakomentuptų?
beje, manau, kad mano tie tekstai turi ryšį su gumilovu, nes lyrinis herojus - panašus:)
buvau metus - išsitryniau.
na, ten vertino dalį darbų virš 4;
bet comentai - atsiprašau.
o ir verina studai filologai ar gimnaziorai. o man reikia, kad koks poetasas pasakytų - tylėk , bjaurybę, š... nemalus!... (arba atvirkščiai)va...
rašykas - na nezinau...; man reikia NUOMONĖS; AR VERTA BANDYTI ar ne...o ten tie pagaliukai ir balai - nesąmonės.
nesupratau. i smelio deze nenoriu. rimtai. jokiu dzin. jokiu dzin. as i dušią nelendu, bet tikrai matau, kad tamsta ♥ labai taikliai viską i savo vietas sustatote LMe.
tai man tik i rasyka? ir viskas? nenoriu.
aš karvė
saulėgrąžinėmis akimis
kiaušinio trynio spalvos žiedlapiais
kaip saulėgrąža sekanti danguje tavo kelią
vis sukanti ir sukanti paskui tave galvą
pilną saulėgrąžų
baigiu susisukti į ožio ragą
susisupusi į dirbtinės odos juodą lietpaltį
su raudona skara ant pečių
ir suvarstomais kareiviškais batais
dangau!
pažiūrėk į gėlę savo
į savo karvę vienatinę
laukiančią kol ją pagrobs
prieš jos menką valią jos Dzeusas
aš karvė
nepamelžta
neišjodyta
neapsiveršiavusi
tik ryjanti Viešpaties dobilus akimis debesis
man dobilai
tau pienas
man saulėgrąža siūbuoti ražienoje
tau žvirblių giesmės apie rausvą partrenktą plente katę
(Ryžutė buvo mano katė
ji turėjo kačiukų bet tėvas juos kažkur išnešė)
mano tėvas
(ilgai lydėjau jį akimis einantį keliu)
mano kelias Viešpatie nesibaigs niekada
matau plaukiančius į pietus debesis
sparnuočiai jau išskrido
liko tik šie
gauruoti
nešvarūs
ir tingūs dervišai
iš Skrajūnų kaimo
aš šventa karvė
su keturiasdešimt antro numerio
suvarstomais kareiviškais batais
netikros odos lietpalčiu
ir raudona skara ant pečių
baigiu surūkyti paskutiniąją Marlboro Light cigaretę
(nors turėjo užtekti dar rytdienai)
ir susisukusi į savo silpną valią
ir nesugebėjimą nerašyti kvailų eilėraščių
laukiu tavęs
mano pagrobėjau
arba kol visi
gauruoti
nešvarūs
ir tingūs
dervišai
iškeliaus į savo
mekas
jeruzales
ir tadžmahalus
mano kelias nesibaigs niekada
nes stebėsiu keliaujančius pro šalį debesis
o jų kelionės nesibaigs niekada
nes jie nesibaigs niekada
ir aš amžiams turėsiu ką veikti
kol neužmerksiu paskutinį kartą savo saulėgrąžinių akių
kiaušinio trynio spalvos
aš karvė su raudonu šaliku ant kaklo
su suvarstomais kariškais batais
ir netikros odos juodu lietpalčiu
laukiu tavęs mano pagrobėjau
tada ir tada
ten ir ten
tiek kiek tau to reikės
arba nereikės
nes niekada
nepamatysiu
kelio
pabaigos
Truputi gaila, bet besiblaskancios unes "Skrajunu kaimo baznycia" savo struktura labai jau panasi i F.G.Lorca "Llanto por Ignacio Sánchez Mejías". Galima butu traktuot kaip interpretacija. Arba kaip skolinta suknele. Arba kaip sielu giminyste. Nieko nuostabaus, matyt, kulturiniu procesu itaka kaip kulka pervere autorei sirdi, ne riktelt nespejus. Tik siek tiek ironiskai atrodo noras publikuotis po Gumiliovo eilerasciu. Nes rasykuose per mazai vietos. Sitoj vietoj turetu but nematomas, bet gilus atodusis.
Rašyk, Une, rašyk. Nes liaudies išmintis tau sako: "Jei muša -bėk, jei duoda - imk, jei rašosi - rašyk". Net jei nesirašo, rašyk. Palengvins vieną dalį gyvenimo, pasunkins kitą. Tik nesibarstyk čia į visas puses. Ir nestrakaliok. Ateis laikas. O prieš tai, kol nuspręsi paklaust kitų nuomonės, suskaičiuok iki penkių. METŲ. Tada gal ir nuomonės nebereiks klausti, pati galėsi įvertinti.
Vaidila iškėlė rankas
Palaimino karvę suvarstomais kareiviškais batais
Juodą lietpaltį žalomis dėmėmis
Atolą atrajotą rytais
Palinkėjo šaindienos kasdienybės žemės artojui
Nurodė kur kastuvas, maišas
Ir tykiai pasakė
Dabar kepurnėkis po pievas
Rankioki šventąjį mėšlą
Auginsi kanapes, gal dar kitas Žemės Motulės
Gėrybes
Tik šiukštu
Įprasminki savo duotybę
Virsti kirmino mėšlu
Kai kalnely gulėsi
Ir štai sapnavau aš, kad man nebeskauda širdies
Kad Kinijos pagodoj ji porceliano varpelis
Viliojančiai skamba nebodamas gervių slinkties
Emalio danguj pakrikdyti, nublokšti į šalį
Tyki mergaičiukė suknia siuvinėtų šilkų
Raudonyje raitos drakonai ir gėlės iš aukso
Sapnų ir minčių aplenkta tarp bežadžių laukų
Parietusi kojas lengvų tilindžiavimų klausos