Kai milžiniškas bus ruduo ir tarytum karys,
atrodys šermukšnis, krešės laimė ir nesivėlins,
gal tavo vaizduotėj lakūnas Nykštukas nekris,
bus pilnas ne kraujo, o vynuogių jo lėktuvėlis.
Numes dalį svorio šermukšnis, tenai pasimes
mano ir tavo neišsipildymų kekės gražiausios,
ir pasakoje apie paverstus juodvarniais mes
kitaip nei juodi paukščiai ir jų sesuo dalyvausim.
Nes milžiniška naktis gydo sparnus ar snapus,
ir tamsa motorėliui nekliudo krūtinėje ūžčiot,
bet aukštis apgauna. Gražiausi kraštovaizdžiai bus
lyg aerodromai, apaugę gandais ir šermukšniais.
Nubus sąžinė kaip giraitė. Didesnė už ją
nebus tinkamesnė nei išpažinčiai anei kėslams
apgauti šermukšnį, vietovę, save. Kaip maža
svaigių išsipildymų kekėmis tebetikėsi.
Nes milžiniškas bus ruduo ir tarytum karys
atrodys šermukšnis, kantrybės ir kraujo turėjęs
kaip tu mano laimės. Lakūnas Nykštukas dar skris,
kol ūš jo gal dvylikos kranklio jėgų motorėlis.
malda jis ir stebuklas/
kai pagyjama nuo nepagijamos ligos/
cia ir yra eilerastis be grimasu/
be kaltinimu ar teismo procesu/
jusu suzverejusios narcistiskos busenos/
man terekia truputi atsipalaiduoti ir isgerti/
kad atvirai tai pasakyciau/
o galbut rytoj man bus geda, kad kazka pasakiau/*
atviriau?
man tikrai bus geda, o jums?
tai , manau, svarbiau,/
nagi nukryziuokit, ar jau pasirenge?
o kodel taip knieti nukryziuoti nekLTA?/
CIA NE AS KALBU, ISTORIJA KALBA/
NETGI REIKETU APSIMESTI TUO /
KUO NESU/ KUO MES VISI, IR JUS /
APSIMETAT/TAIP IR PADATRYSIU, NORS JOKIU TEIGIAMU POKYYCIU NEMATAU
/
juokingas niekas, labai svarbus del nieko/
bet visiskai apsaugotas/
morcius praejo,/
jis net neatejo/
neateis/
butent taip svarinkites pagal save/
savo primestas aistras/
su pagarba/
tatanka
ai bet ir gerai, kad Stacevičius toks savotiškas ir užsispyręs. yra poezijos tame eilėraštyje, fakto nepaneigsi. leiskite paklausti, kokius eilėraščius mėgsta Vatinukas - vatinius sonetus ar nailoninius haiku? ar ką
Vis tiek graziau uz K. Kubilinska niekas niekada nerasyt ant LT zemes.
As Genutis as is Vilniaus, laukiu jus su Menuliu.
Soko tetis atsibudes - na ir vaikas, negaliu.
poezijos negalima derinti su politika/
beje, politika - nėra poezija/
poezija - nėra politika/
eilėraštis - ne skara, užrišta ant akių/
euilėraštis nėra tai, kad aš negaliu/
nors negaliu/
eilėraštis visada gali/
ne traumuoti (kiekvienam pagal save)/
bet angelo sparnu paguosti/
bet tikrai tikrai tikrai/
ne toleruoti padėti nusižudyti/
arba skatinti nusižudyti...
eilėraštis neskatina mąstyti/
tuos, kuriems viskas įmanoma, bet dzin/
ir visus kitus, o mano žodžiai nėra bezdalai,/
gerb. terra/
bet jei taip yra, erdvė mato daugiau už jus.
nagi,
nagi,
nagi,
atleiskite avinams atviriems, jei tokie nesate.
Klausyk, muriausia, jei tau "yra poezijos tame eilerastyje", tai vandeny nera vandens. beje, vietoje sermuksnio reikejo rasyti obeli - geriau ant zemes krinta, poetinis efektas stipresnis.