 Viktorija Daniliauskaitė. Iš ciklo "Baltai". 1992 |
Mėnulis - visai ne mėnulis -
Kaimyno prisnigtas kiemas.
Ten budi šuva atsigulęs -
Kaip žvakės dvi akys įdėmios.
Kai sujudu - loja skalikas,
Lakstydamas uosto sniegą.
Nutrauktą grandinę palikęs,
Mėnulį ratu apibėga.
O žemėj - nei garso, nei balso.
Pusnynai ir žemėje žiba.
Nueisiu ir pasibelsiu
Į seną mėnulio sodybą.
Užpustė žvaigždes lyg smilgas
Baltų debesų viršūnės.
Tai einame? Paltą vilkis.
Mėnulyje loja šunes.