Eilėraštis kaip eilėraštis. Jokio metapranešimo(xx-o apibrėžtis esmingai naujai žiniai), ne vienas šimtas apie tai. Esminga kas kita : kaip? kokia raiška? Nuoširdumas bei naivumas persipina su mąslia rimtimi ir kultūros istorijos ženklais.
Ačiū už informatyvų straipsnį-sudomino Nic-o knygos.Truputį perdaug autorius persipina su N.Horsby mintimis.Nereikėtų išaukštinti autoriui tik Ameriką ir žemint Europą/buvo ir ten,ir ten ne vienas Jūs /Pats gi svajoji koncertan Europoje į Rollingus ir dar ten...
Tos pígios mūzos mane supurto. Kaip “nuõ”. Purto nuo šitos pigios poezijos, nuo šitos pigios fotografijos. Atpurto septyniom dienom iki kito (ãp-)karto. Tpfu. Nesutinku tokios lėkštumos, nerandu tokios bespalvybės, negirdžiu tokios skalsybės gyvenime ir nepasigendu. Gėda kam pasakyt “traukia”. Bet praeina savaitė - aš čia. - Nesupaisysi, gi nėr tokio durno noro išgirst iš pašalies, jog viltis tavo motina. Bet galvoju, visgi knieti reali žinia. - Kad visi čia sveiki, gyvi ir alkani, verdantys savaip ir visaip kiekvienas. Nes tokia ji, matyt, ir yra toji skaistykla realybėje. :)
Kas tau, toto?.. Eik ieškot kutiūro, jei šitos mūzos tau per pigios. Kas čia per masinės kompiuterastų ligos - jaustis nerealizuotais poetais, šnypšti ir piktintis lėkštumu. Ir dar - čia jau kaip taisyklė - išsirenkant vieną geriausių tekstų... Na, bent jau pabaigoje šyptelėjai - taigi yra vilties. :)
pirma apie eilerasti! geras! tik nuvilia baime!ko cia bijoti!reikia gyventi taip kad nebijotum nei valties nei dedes su nimbu! o europos as nezeminu i ja grizau laimingiausias tik is ten reikia paimti kas geriausia ar ne
stengiuosi nečiaudyti ir laikytis toliau nuo čiaudančių. šią savaitę nebūsiu lyrikos žanre. o vėliau... kas žino. smoriginas (j) juk uždainavo... šio numerio smagumas - gausu eilėraščių artimiems giminaičiams. bent lyrinėm priemonėm žmonės bando vieni kitų laikytis. bet manau, kad demografijos dirvonus giliau užkabintų erotinė lyrika, pamėginsiu kitam numerio ką nors išspaust (žaliojoj komentarų skilty, ne Olimpo sniegynuose, Onę šiek tiek pavaduodamas)
Kam tie gimnazistiški reveransai - jei jau taip drąsiai kritikuoji, tai pademonstruok mums, nemokšoms, kaip reikia rašyti eilėraščius. Pirmyn į Olimpą. O mes, jei ką, pakomentuosim. Kaip sakė vienas toks - apsikeiskime vietomis, dėl įdomumo.
nelabai suprantu principo: kritikai turi rašyti eiles, žurnalistai - eiti į seimą, sporto komentatoriai - veržtis į aikštelę ir t.t. taipgi nelabai suprantu, kodėl tam skirtame plote pagal tam skirtas taisykles negalima tiesiai šviesiai pasakyti savo nuomonės? jei manau, kad Lukas parašė silpną eilėraštį, nors ir raštingą, taip ir sakau. kiti šioj skilty dar stipriau išsireiškė. nesiruošiu su Luku varžytis jokiame eilių konkurse, parašiau kaip išrankus vartotojas
Neisterikuok, vs. Iš tiesų - kiekvienas gali demonstruoti savąjį kvailumą, tai pagrindinis demokratijos principas. Buvau pamiršęs... Tik matai, poezijoje demokratijos nėra; o išrankus vartotojas, kokiu tu skelbiesi esąs, turėtų bent jau skirti gerą eilėraštį nuo prasto. Pradžiai. Paskui jau skelbti savo didžiai autoritetingas nuomones - ir nesidairant į šalis, ką apie tai pasakė kiti. Jei eilėraščius vertintumėm remdamiesi "litmenio" komentatorių balsų dauguma, juokinga būtų.
žiaurus daiktas poezija. nusičiaudėtų koks Geda ar Marčėnas - pasakytų žmonės: į sveikatą, ir tiek... o Lukas nusičiaudėjo, sukluso visi: gal su sveikata blogai, gal perpūtė... dar vienas teorinis klausimas "bičiuliui": jeigu kam nors šitas tekstas atrodo geras, tai ir man turėtų?
Ne "kam nors", ir ne "atrodo". Jis YRA geras. Ir nepradėk durnų diskusijų, bičiuli; nes jau nujaučiu, kaip pradėsi piktintis manąja arogancija. Nieko nepadarysi - deja, turiu tą bėdą: skiriu gerą eilėraštį nuo prasto. Todėl esu baisus despotas, ir grabe matau visą "netinę" demokratiją su visais jos pasiekimais.
šiandien išgirdau žavią frazę: "man ir visiems normaliems žmonėms nepatiko...". ne apie šitą tesktą. šis eilėraštis geras tuo, kad apie jį ginčijamasi. jeigu būtų l.geras, nelabai būtų apie ką ginčytis. jeigu būtų l.prastas, tai kalbėtume ne apie jį, o pvz. apie Onę, ar ne, Vatinuk?
Pavasariop visi karingi: ana savaite vargsele One tarkavo, sia - vs uz skvernu purto... Kazkoks sesku lizdas. O eilerastis tai siaip sau, gana vidutiniskas, net nepalyginsi su tais, kuriuos Tomas Venclova isverte Satenams pries kelias savaites.
Luko eilėraščio temos keistai ataidi Mačiukevičiaus publikacijoj - ten paskutinė strofa skamba kaip Luko teksto parodija, o visa publikacija tarsi siaubo kambarys čekiškam lunaparke. kažkoks post-žiemiškas nuovargis, kurio sklidinas ir aš, užriedėjęs ant Luko žieminiais vikšrais. bet jis dar turi gyvybių, du trečdaliai žaidimo prieš akis
Aha. Gana vidutiniškas - net nepalyginsi su ankstyvuoju Goethe. Ir su Homeru net nepalyginsi, ypačiai su "Iliada". :DDD Lygintojai, išsilyginkit kelnes. Ir spalius iš galvos išsipurtykit.
jei jau priėjom iki chi, žiūriu, kad deprofundiso nebėra. vadinasi nutiko taip kaip prognozuota - dėl medžiagos ir idėjų trūkumo nebebus tokio daikto. o L. Miknevičiaus eilėraštis gražus. gražiai primeluota.
"Skiriu gerą eilėraštį nuo prasto" skelbia neklystančiu save laikantis nepasirašantysis. - Valio! Čiaudėkime, draugai, laisvai. Čiaudėjimas - JAU kūrybos viršūnė! Linksminkimos! - Nuo šiol poezija bus tik gera, arba labai gera, nes sau išduotas bičiuliškas sertifikatas garantuoja: kiekviena banaliausia atsitiktinių nuotrupų seka patenka į nominaciją "Jis YRA geras man panorėjus [*]". ____________________ * iš "Lydekai paliepus..."
Ale L.M. gyrėjai( proteguotojai) giria šį eilėraštį be jokių argumentų ir analizės. Netgi be konteksto.Atkreipkime į šitai dėmesį: argumentų dykynė. Tarsi niekas tokiuose metuose originaliau nerašė. Ar nedebiutavo. Nejuokinkite, beargumenčiai fanfarininkai!
deja (laimei), šiame žaidime kartais į aikštelę išbėga ir Goethe, ir Homeras, nekalbant jau apie lietuvišką visų laikų žvaigždyną. galima, aišku, bandyt studentų lygą kurt ar kokią BBL. beje, perskaičiau, kad ten mus latviai su estais baigia užspaust. snūstelėta, matyt, gražiai sapnuojant
Kokie dar argumentai gali būti, niekai. Mūsų pasaulyje dar neparašytas eilėraštis, kuris patiktų visiems. Priekaištas "Tarsi niekas tokiuose metuose originaliau nerašė" mažų mažiausiai juokingas. Tiesiog eilėraštis arba sužadina kažką skaitančiojo sąmonėj, arba ne. Aš šį eilėraštį išgirdau, man jis patiko.
Tai jau ne. Man nepatiko, kliūva geografija. Užsimaniau į Viduklę, o kas iš to, rezultatas - neigiamos emocijos vien. Čia kaip lapei su vynuogėm, neerzinti prašyčiau.
Nusižengiau paskutiniame numeryje man duotais priesakais. Taisausi: ir be "Malūninkų", ir po "Malūninkų" negaliu pasakyti anot rudros Tiesiog eilėraštis arba sužadina kažką skaitančiojo sąmonėj, arba ne. Aš šį eilėraštį išgirdau. Mano sąmonėje jis nieko nesužadino. Gal tik dėl to, kad mirties problema manęs senai nejaudina. Man ji išspręsta. Ir niekas nebaisu.
P.S. Tikiuosi, aš čia pasisakiau kaip eilinė komentatorė.
Liudiju, kad šitas eilėraštis yra geras - net jei aš to ir visai nenorėčiau. Argumentai? Kokie dar argumentai! Argumentai reikalingi tada, kai eilėraštis prastas. Jau nekalbu apie analizę - viešą eilėraščio paskerdimą. Publika ploja atsistoję, mėsininkas lankstosi, valydamasis rankas į prijuostę... Toto, beje: tavo analitinis protas poezijai nepritaikytas - tiesiog kairysis pusrutulis hipertofuotas, dešinysis sunykęs. Taip jau yra, ir ką čia dabar. Nieko baisaus - kažkas juk turi ir tinklus administruoti šiame pasaulyje. :)
Tolesni eilinės komentatorės pastebėjimai. Primityvu rašyti apie mirtį. Prirašyta daug. Kad ir kiekvienam dienraštyje, gąsdinimas žmonių, trenkimas per jų gyvulišką savisaugos instinktą. Kodėl jau nespausdinama apie Meilę? Nubulvarino? Neatitinka šiuolaikiškos poezijos?
O, dabar turiu pagrįsdama savo požiūrį (komentatorišką) į šį eilėraštį aiškinti savo pasaulėžiūros ir pasaulėjautos principus. Gal nereikia? Esu asmuo, kuriam mirties problema išspręsta. Beliko viena - Meilės. Belieka nagrinėt tik konstrukcijas eilėraščių apie mirtį. Jausmiškai manęs jos nejaudina.
Jau buvo čia pastebėta, kad ir J. Mačiukevičius šitam numeryje parašęs: Ant kryžiaus juoda varna tupi.
Ir atvirai sakau tau: ką
Ji kranksi – man visai nerūpi.
pazistu viena toki IP "medziojanti".Busimas buves Vilniaus meras.Na kokios "provokacijos", onute?be taves ramu buvo, dabrties vel eteri nuodiji blevyzgomis...
Atsiprašau komentarų skaitytojų ir e-redakcijos. Vėl išprovokavo. Nors taisyklėms lyg nenusižengiau. Nieko negaliu padaryt -- kai pamatau vergetą žiemą šalantį -- atiduodu savo batus. Bet kai pamatau vienos rievės užpakalyje ir smegenyse tipus -- jiems rievių padauginu.
Džiaugiausi čia atėjusi - debilų mažiau. Bet jie kaip tarakonai. O aš vis tuo pačiu principu gyvenu: "Tarakonų naikinimas -- kiekvieno miestelėno pareiga"
Matyt, gerai pažįsti savo ligą "ne į temą", anonime, ir pagrįstai ja didžiuojies. Puiku - tau nereikia gerbti savęs, nei kito, jei ieškai patogių aukų savos savimylos teismui. Ir puikūs tavo popieriai, bolševizmo liudytojau, jei iki šiol dar vis tenkini ego, mėtydamas nedamuštos neapykantos atrajas į tą patį šulinį, iš kurio geria visi.
nu jau visai. jau ir anonimai - blogai, bolševizmas iš kažkur. suprantu, kad neprivaloma čia tik apie Miknevičiaus eiles šnekėti, bet per tuos tarpusavio komentatorių "šparingus" visai nieko nematyti. tarsi kokioje privačioje pokalbių svetainėje, skirtoje aiškintis kas debilas, o kas ne. po kai kurių komentarų vargiai įmanoma grįžt prie normalių temų nenuspalvintų emocinėmis iškrovomis. atrodo Onei ir palaikymo komandai čia puikiai sekasi skleisti terorą ir pavyksta įbauginti silpnesnių nervų komentatorius išvis čia nosoes nekišti. One, kam tau ta šlepetė - gal geriau iškart su beisbolke?
o kokia tavo svorio kategorija? iki 80 ar daugiau? kaip tu gatvėje su žmonėmis prasilenki - naglai žiūri į akis, ar į savo batų nosis? kiek kartų tau yra buvusi sulaužyta nosis? ar nešiojiesi peilį savigynai?
Toks pusė bėdos eilėraštis.Bent jau vertėjo nereikia.Pritariu Onei-pasiilgau eilių apie MEILĘ.Visi visus dūrina, o kas iš to?Debilams pažymėjimus išduoda tam tikros kvalifikacijos specialistai.Bet nepamirškit, kad Dievas tokius labiausiai myli, o puikybė yra didžiausia nuodėmė.
smegenys nesveriami. paklausiau konkrečių dalykų, o atsakei nei į tvorą nei į mietą. nors nesu budistas, bet neapykantos nejaučiu, tik smalsu pasidarė, ar agresija tavo išsigalvota,virtuali, ar išties galėtum realiai dalyvauti dvasingame snukiadaužyje - kumščiais, o ne plepalais. pasimuši kartą per savaitę - ir nusiramini. šiaip patariu, nebūtum toks piktas nemotyvuotai. atleisk, neužsifiksavo, ar visad toks agresyvus buvai. seniau tik Onę skaitydavau, kol jinai nesirgo žvaigždžių liga ir pavarydavo iš esmės. dabar kai paskaitinėju - išeitų neblogas fight club iš litmenio. tiek visiems pritvinkę...
grįžtant prie teksto: manau, kad galima bandyt pasakyti, kuo jis geras ir kuo blogas. geras mano galva - pačiu užmoju, dviem laiko perspektyvom, kuriančiom poetinę reliatyvumo teoriją. bet visam tam užmojui trūksta atlikimo, atsiranda savęs pagraudenimo ir pagailėjimo, praradimų knygelių ir čiaudulių. na o pabaigoj autorius dar pabando viską iki galo išaiškinti. bendriau kalbant, dar norėtųsi jausti įveiktą formos ir kalbos materijų pasipriešinimą, įtampą, bet tai jau sunkiau suformuluojami asmeninio rašymo/skaitymo dalykai
hm, One, aš mirties bijau ir man tas klausimas visai nėra išspręstas. bandau įsivaizduoti tavo požiūrį, mąstymą apie tai, bet nepanašu, kad pavyksta :)).
ne mano sugalvota: tekstas tave arba užkalbina, arba ne. būna tokių tekstų, kurie vieną kartą nekalbina, o kitą - kad užrėks :0, matyt, priklauso ir nuo nusiteikimo. šitas eilėraštis manęs nekalbina ir neatrodo, kad kada nors galėtų, net ir baimės kabliukas nesuveikia... rašykit apie meilę, nenaudėliai plunksnagraužiai!!! ką ten veikiat, stipendijomis apsikrovę - jaučiu, nuo lėbavimų neatsigaunat? o mums visiems nusibodo siaubai ir bjaurastys, norisi kitokio dramatizmo :)))
Morčius, vienareikšmiškai: agresyvieji informatikai galutinai suberserkėjo, moterys murkia... Kad šitas klausimas būtų išspręstas, reikia visai ne eilėraščių apie meilę. Anaiptol. Kaip dainavo viena estrados grandė - "meilei reikia mylimo žmogaus". Marš visi į patalus kurti Naująją Lietuvą. :))
Tikrai ne. Tiesiog net nerašiau vs. Manau, pats atsidaręs. Tingiu nagrinėt visų srautus. Faktas tik vienas -- po TEO griuvimų nežinai kas veiks tuo momentu.
Į "Nemuną" emigruoja visi tie honoraristai, kurie nenori būti ap-, iš- pa- ir sukomentuojami. Bijo arba pasiilgo ramybės. "Nemunas" jiems kaip tarpukario Šveicarija.
„Ji žinojo esanti rašytoja, o aplinkiniai nebuvo girdėję net šio žodžio, arba manė, kad visi rašytojai seniai išmirė“ - iš "Nemuno": S.Jonauskas apie D.Paulauskaitę.
Galbūt neteisingai interpretuojam šitam eilėraštyje mirtį. Nes vargu ar žmogus "nugyvenęs trečdalį amžiaus" ir jau turintis "praradimų ne knygeles o foliantus" bijotų mirties. Teiginys "labiausiai bijau valties" gali ir reikšti kad labiausiai baugu pačio gyvenimo su dar storesniais laukiančių ateity praradimų foliantais. Ta valtis gali simbolizuoti gyvenimo kelionę, o ne kėlimąsį į anapus. Panašiu laiku - maždaug nugyvenus trečdalį - ir ateina prabudimas, ir su juo gyvenimo beprasmybės pojūtis, ir tada mirtis jau nėra bauginanti. "Gyvenimas žeidžia labiau nei mirtis" - sakė Jim Morisonas. Čia yra geras eilėraštis, tokį tik perskaitęs pastebi kad jame nėra rimo. Tokiam eilėraščiui rimavimas nebūtinas.
įvairios čia matyt patirtys: jaunam amžiuj baugina pati neišvengiamybė, baigtinumas ("nori ar nenori, vis tiek memento mori" - neblaivių mokyklinių vakarėlių lyrika), paskui prasideda konkretesnės baimės - kas pasirūpins vaikais, tėvais, nuotraukom, laiškais, sąskaitom... o buvusios baimės kažkur išgaruoja
Šiaip tai tas turėjo atsirasti anksčiau, bet kai "nutarkavo" tai net suebejojau ir pati daviau tylėjimo įžadus. Pabaigai parodija:
Akimirksniais o gal ilgom pavakarem
Nusprusta mintys smegenu rievem
Noreciau kad jos malonios butu
Siltos, atsilieptu motinos glebiu
Bet jos tik juodos, krankliu atskrido
O tas tupi sau ramiai ant kapinaiciu kryziaus
Net jo karksejimo negirdziu
Tiesiog matau, kad niekas nepades
___________
Charono valtis
Net keista -- inkara tvirta ranka laikau
Mėgstu statistiką. Bet be klaidų. Atsibudo sermėga. O tokius įžadus buvo davęs. Draugiškas patarimas -- nusprendi - darai, abejoji - netrakyk durimis, už sienos gal kas miega.
Beje, rytoj turiu užsakymą Vilniuje. Rytoj būsiu užimta. Bet šeštadienį prašom -- susitikimo vieta standartinė -- būvusi "Vaiva", "Ledainė", "Tabakinė". Senai žinoma Gorkyno vieta. Norėčiau susitikti gatvėj.
Čia Lukas rašo, kankinasi, žudosi, o jo gerbėja sako "labai patiko". Vietoj to, kad užjaustų, kad pasidalintų savo giliais pergyvenimais, slapta meile, gal net panašiu pojūčiu. Ot jaunimas. Na, nebent vyksta eilėkala, masinė-konvejerinė gamyba...
Labai patiko ne gerbėjai, o `grebėjai` -`grėbėjai`. Grėbėjos savo slaptą meilę išsako ypač subtiliomis formomis (smulkiau apie tai - K.Binkis, "Gėlės iš šieno"). Šiuo atveju Lukas turėtų gauti grėbėjos klėtelės adresą...
Lietuva internete
