Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-10-28 nr. 3068

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
 Rainer Maria Rilke.
RUDUO
33
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Józef Życiński, Liublino Arkivyskupas.
ESKIMAI TROPIKUOSE
4
• Vytautas Narbutas.
PRARADIMŲ METAI
19

FOTOGRAFIJA 
• Dovilė Zelčiūtė.
ALEKSANDRAS OSTAŠENKOVAS: ZONA
4

PDR KONFERENCIJOS PRANEŠIMAI 
• Elena Baliutytė.
KAS ŠIANDIEN AUGINA PRASMES?

KNYGOS 
• Jonas Mikelinskas.
DALYKAI, APIE KURIUOS NORI GALVOTI
4
• SVIESK AKMENUKĄ
• LAŠANTIS RUDUO1
• SUSAPNUOTI GYVENIMAI
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Karolis Baublys.
VERTIMO KRITIKA MERDĖJA
2

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
GINTARAS VISAIP, ARBA KIEK SVERIA LAUREATO PUOKŠTĖ
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRO SKERSPJŪVIS ANDERSENO "PEILIUKU"
4
• VILNIUJE – JAUNŲJŲ DRAMATURGŲ KLUBAS

MUZIKA 
• KAIJA SAARIAHO: "LAIMINGIAUSIA ESU RAŠYDAMA MUZIKĄ"8
• Vitalija Mockutė.
NUOTRUPOS
26

PAVELDAS 
• RADVILŲ RŪMUOSE – NIDOS KOLONIJOS DAILININKAI

MENO DIS/KURSE* 
• Alan Riding.
PARODA PARYŽIUJE KONSTATUOJA: DADA JUDĖJIMAS TĘSIASI

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS1

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
AŠ IR KITI
3
• Jonas Mikelinskas.
VILNIAUS POKERIS
24
• Jonas Mikelinskas.
LIBERALĖ
2

VERTIMAI 
• Jerzy Pilch.
LAISVAS JUDĖJIMAS

JAUNIMO PUSLAPIS. PDR KONFERENCIJOS PRANEŠIMAI 
• Donatas Petrošius.
ŽEMĖ, KAIP JUDANTI PAVOJINGA STICHIJA LIETUVIŲ POEZIJOJE
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
LITERATŪRA VIETOJ PARTITŪROS

KRONIKA 
• MITŲ GRIOVĖJAI1
• "MEILĖS PAGAL GRAFIKĄ" PREMJERA2
• KŪRYBINĖ KINO STOVYKLA "SKALVIJOJE"
• DRAMATURGIJOS FESTIVALIO "VERSMĖ" SKAITYMAI
• DVASININKŲ INDĖLIS Į VILNIAUS KULTŪRINĮ GYVENIMĄ
• NESLAPTAS SUSIRAŠINĖJIMAS17

SKELBIMAI 
• VU BIBLIOTEKOS ADOMO MICKEVIČIAUS MUZIEJAUS POEZIJOS KLUBAS SKELBIA
• "NEXT FESTIVAL" KVIEČIA1
• KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA PASIŪLYMUS
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA
• KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA PASIŪLYMUS

DE PROFUNDIS 
• RETRO: NUO RECENZIJOS IKI ANEKDOTO8

PIRMASIS

RUDUO

Rainer Maria Rilke

[skaityti komentarus]

iliustracija
Aleksandras Ostašenkovas. "Liūdesio miestas", 4

Tie lapai krenta, krenta lyg iš tolo,
Tarsi danguj nutolę vystų sodai;
Jie krenta abejingai ir vienodai.

Ir iš visų žvaigždynų naktį juodą
Apsunkus žemė į vienatvę puola.

Visi mes krentam. Štai ir ši ranka.
Ir į kitus pažvelk: tai visa lydi.

Ir vis dėlto yra delnai, šį krytį
Be galo tyliai ir švelniai laiką.

Iš vokiečių kalbos vertė ANTANAS A.JONYNAS
 

Skaitytojų vertinimai


19305. Korra2005-10-31 09:00
Nuostabu.

19307. antanas2005-10-31 10:12
Taip, Korra, taip...

19312. rainer2005-10-31 15:56
ja korra ja

19318. Vaidilos Svainis2005-10-31 19:45
Užsienorėjus susirast originalą, pasirodė, jog anksčiau šį tekstą yra vertę Nagys ir Juškaitis - Juškaitis skirtingose knygose skirtingai. Juškaitis gal geriausiai prasmes atkuria, Jonynas - muziką. Nagio irgi gražu: "lyg vystų danguose didžiuliai sodai". Gerai, kad šiemet Vėlinėms nedėjo kokio specialiai parašyto teksto su žvakelėm ir pan.

19323. AiV (komiškai pasivadinusiam Vaidilos ...)2005-11-01 02:51
pasakei kaip Leninas, kam rilkei to reikia?

19324. AiV`ui2005-11-01 06:49
O kam Rilkei vertimas i lietuviu kalba? O kam tau Litmenis?

19325. Siaip2005-11-01 06:58
Die Blätter fallen, fallen wie von weit, als welkten in den Himmeln ferne Gärten; sie fallen mit verneinender Gebärde. Und in den Nächten fällt die schwere Erde aus allen Sternen in die Einsamkeit. Wir alle fallen. Diese Hand da fällt. Und sieh dir andre an: es ist in allen. Und doch ist Einer, welcher dieses Fallen unendlich sanft in seinen Händen hält.

19326. IVS2005-11-01 07:06
Ot gerai, kad kažkas įmetė originalą, kaip tik norėjau kur nors susirasti. Netgi manau, kad vertimus visada reikia publikuoti gretimais su originalu, kaip kad buvo išleistas Oskaras Milašius, tik gaila kad Petrausko vertimai buvo proza, nes Vaclovas Šiugždinis buvo uždraustas. Tada gali palyginti ir nesunkiai pajusti originalo grožį, jei bent kiek moki tą kalbą.

19327. Korra to IVS2005-11-01 11:58
Taip yra išleista daug poezijos - ne tik Petrausko proza verstas Milašius. Tik laikraštyje bilingvizmas gal užimtų per daug vietos ir gal yra šiaip nepriimta?

19332. Edva-Korrai2005-11-01 15:09
Korra ,aš Tavęs laukiau Palangoje,spalio 30 dieną,lygiai vidudienį,nuo12.oo iki 13.00,niekur nevedančio tilto pabaigoje.Ar galiu paklausti,k u r tuo metu buvai? Korra,esi LitMenio primadona,pavydžiu Tau dėmesio.

19339. Vaidilos Svainis2005-11-01 17:49
Kažkada pavydėdavau rusams, kad jie gali skaityti pvz. Šekspyrą ar tą patį Rilkę keliais gerų poetų išverstais variantais. Pas mus tuomet buvo Churgino imperija. Skaitant vertimą, man visada norisi turėti po ranka originalą, net ir mažai suprantama kalba. Norisi jausti originalią formą ir muziką. Lietuviškai tokių knygų nedaug, gal popierių taupo. Rilke - teigiamas pavyzdys. Tik kažkodėl ten visai nėra pvz. T.Venclovos padarytų vertimų, bet tai jau sudarytojo valia.

19346. Korra2005-11-02 07:34
Net ir Lao Dze bilingviškai išleista Lietuvoj - tai puiku. Tik šitai yra plačiai Lietuvoj taikoma praktika, o ne kaip rašo Vaidilos Svainis "Lietuviškai tokių knygų nedaug, gal popierių taupo". Niekas netaupo - tiesiog per mažai domiesi poezija. O Šveicarų (vokiečiakalbių) literatūros antologija lietuviškai išleista net ir su prozos originalais - tad ko čia stenėt, kad mažai Lietuvoj bilingvinių knygų? Tik domėtis reikia ir pamatysite, kad nė kiek ne mažiau nei kur kitur - juk net Puškinas išleistas bilingviškai.

19375. Vaidilos Svainis2005-11-03 12:20
Nezinau, gal tik man taip atrodo, gal ieskot nemoku. Ieskojau prancuziskai - lietuvisku knygu kalbos mokymo tikslais, tai pavyko knygyne rasti veininteli Rimbaud, vokiskai - Rilke, nors ir specializuotuose uzsienietisku knygu knygynuose ieskojau. Vadinamuju Vakaru knygynuose tuo tarpu net pigios dvikalbes popieriniu virseliu serijos, turbut mokiniams skirtos. Gerai, kad dabar dvikalbiu knygu daugiau atsiranda pas mus. Dar viena problema - apskritai mazai knygu uzsienio (vok., pranc.) kalbom ir brangios labai nesvietiskai.

19385. anjolė > Vaidilos Svainiui2005-11-03 22:00
Galiu padovanoti solidoką bibliotekėlę (proza) vokiečių kalba. Jau esu čia siūliusi, tačiau niekas nesusidomėjo. Jei gyvenate, tarkim, kažkur netoli Kauno.

19390. Vaidilos Svainis2005-11-03 22:48
Ačiū, Anjole, įsijungdamas tikėjausi kokio nemalonaus komentaro savo virtualybės adresu ir še tau... Didelis dėkui. Bėda ta, kad esu tolokai nuo Kauno ir jau suspėjau užsieniuose pats susipirkti nemenką vokišką bibliotekėlę (po pigiai) - ir poezijos, ir prozos. Tai gal atsiras kam iš tikro reikės Jūsų pasiūlytosios, o mes galim kokius mainus sugalvot. O su Korra nesiginčysiu - ar stiklinė pustuštė, ar artipilnė. Man šiaip ar taip atrodo, kad Lietuva šiuo metu dominuojama amerikoniškos ir rusiškos kalbų ir kultūrų, o kažkada mums buvusios savos vokiečių ar prancūzų kažkur toliau nustumtos. Gal kai grįš dabar ten studijuojantys žmonės, padėtis iš lėto keisis, gal jau keičiasi, nežinau. Tikiuosi.

19394. Vaidilos Svainis2005-11-03 23:29
Beje, miela Redakcija, ačiū už Mikelinską. Čia, kaip suprantu, savo skaitytojus su Halloweenu pasveikinot. Valgantiems žarnokus arba spagečius skaityti nepatariu.

19405. Mesijui vAidolos aInui duok dieve, kad daugiau nebūtų)- kad uzsiciauptu2005-11-04 22:16
kam tau literatūra, Rilkė - tau unitazas su muzikaliu vamzdžiu, nomeklatūrinis ne lietuviui, fui ne Rilkė; o kas gali baisiau už narstymą kūno (krim. daktarai yra kamikadzės/dvasinės); kas myli Rilkę (aiv, korra) - narstyk, postmedernizmo karikatūra esi. Tada vemk toliau - o kam tau unitazas, jei šalia litmenis. nepisk mozgų - esi pigus ir tiek

19427. Vaidilos Svainis2005-11-06 20:41
Taškas. Redakcija, kitą numerį paprašytume...

19447. Prof. Aloyzas Sakalas2005-11-07 02:28
Rinkimus laimės ta partija, kuri protų nutekėjimą pavers pritekėjimu 2005-10-27 / // Dienraštis "Lietuvos žinios", 2005 10 27, Nr.250 Straipsnyje prof. Aloyzas Sakalas teigia, kad kiekviena valdančioji dauguma kažką nuveikia. Dabartinė valdančioji dauguma gali pasigirti bendrojo vidaus produkto bei vidutinio atlyginimo didėjimu, nedarbo mažėjimu ir kitais pasiekimais. Tačiau BVP didėjimas dar nereiškia, kad nuo to turtėja kiekvienas mūsų žmogus. Vidutinio atlyginimo kėlimas dar nereiškia, kad didėja mažiausiai, o ne daugiausiai uždirbančių piliečių pajamos. Pensijų didėjimas dažnai vos tik kompensuoja padidėjusias kainas. Nedarbo sumažėjimas, pasiektas lietuviams išvažinėjus dirbti į užsienius, jau dabar verčia verslininkus reikalauti darbininkų importavimo iš kitų šalių. O lietuviai labai norėtų, kad ir korupcijos indeksas greičiau sumažėtų, kad valdžios vyrai vykdytų tik skaidrią politiką, kad pragyvenimas tėvynėje visiems gerėtų ir nereikėtų važiuoti užsidirbti į svečias šalis. Tačiau skaičiai aiškiai pasako, kad net protų nutekėjimas į užsienį, kuris tiesiogiai paliečia beveik kiekvieną šeimą, kasmet vis intensyvėja. 2002 metais išvyko iš Lietuvos 1976 žmonės, 2003 metais išvyko jau 6304 žmonės, o 2004 metais net 9612 žmonių su Lietuvos universitetuose įgytais diplomais. Šie mūsų specialistai gilinsis į mokslo paslaptis, diegs moderniąsias technologijas jau ne savo gimtinėje, kurioje įsigijo išsimokslinimą ir išsilavinimą ir kur jų mokslinis potencialas labai reikalingas, bet, deja, užsieniuose. Prof. Aloyzas Sakalas įsitikinęs, kad viena iš svarbiausių šalies problemų yra nutekėjusių protų susigrąžinimas. Ją sprendžiant nereikia išradinėti dviračio, nes jį jau išrado Airija, susigrąžinusi savo sūnus paklydėlius. Tam reikalinga tik politinė valia. Ta partija, kuriai šitos politinės valios pakaks, nušluos savo oponentus per eilinius rinkimus.

19448. A.Sakalas2005-11-07 02:30
Trys būdai gelbėti Europą 2005-06-27 / Prof. A Sakalas / žurnalas "Veidas", 2005 06 23, Nr. 25 Referendumuose prancūzai ir olandai nepritarė ES Konstitucijos sutarčiai. Dėl Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Olandijos užsispyrimo nepavyko derybos ir dėl ES finansinių perspektyvų. Tai rodo, kad ES ištiko ne šiaip sau krizė, bet gili krizė. Straipsnyje prof. Aloyzas Sakalas pažymi, kad kompromisas dėl finansavimo tikriausiai bus rastas, tačiau jokio kompromiso iš principo negali būti rasta prancūzams ir olandams atmetus ES Konstitucijos sutartį. Konstitucijos sutartis įsigalioja tik tuo atveju, jeigu ją ratifikuoja visos ES šalys. Mažai tikėtina, kad prancūzai ir olandai nauju referendumu pakeis savo dabartinį sprendimą. Profesorius Aloyzas Sakalas neprognozuoja, koks sprendimas gali būti priimtas, tačiau jų pateikia net kelis. Pirmas: toliau dirbti pagal Nicos sutartį, kuri nenumato tolesnės ES valstybių ekonominės ir politinės integracijos. Tačiau be tokios integracijos neįmanoma įgyvendinti garsiosios Lisabonos strategijos, kuri numato, kaip per integraciją ES gali tapti dar viena dominuojančia supervalstybe, galinčia būti atsvara JAV ir Kinijai. Antrasis: pakartotinai sušaukti Konventą ir pataisyti Konstitucijos sutartį taip, kad ji būtų visoms valstybėms priimtina ir susitarti, kad ji būtų ratifikuojama ne referendumais, o tik parlamentuose. Trečias: valstybių vadovams susitarti taikyti ne visą Konstitucijos sutartį, o tik svarbiausias jos nuostatas, kurios būtinos tolesnei ES integracijai, bet nesukeltų neigiamos ES piliečių reakcijos. Prof. Aloyzas Sakalas neneigia, kad galimų sprendimų gali būti ir daugiau. Galimas net ir toks variantas, kai neratifikavusi Konstitucijos sutarties valstybė automatiškai išstoja iš Europos Sąjungos. Valstybių vadovai kompromiso ieškos ir, tikriausiai, jį suras. http://sakalas.infolex.lt/ --------------------------------------------------------------------------------

19449. "Mūsų politika: moralės ir etikos veiksniai".2005-11-07 02:35
Todėl "švarios rankos" -tai vienas iš bazinių moralios politikos principų. Šis principas būtinas, jei norime politiką laikyti moralia, bet jo dar nepakanka, kad politika būtent tokia ir būtų. Juk galima turėti nepriekaištingą (ypač praeityje) reputaciją, bet atėjus į valdžią sakyti visuomenei tik pusę tiesos, ją visai nutylėti ir teikti visuomenei tik tą informaciją, kuri, politikų nuomone, visuomenei naudinga ir kelia pačių politikų prestižą. Jei, vis dėl to laikysime, kad makiaveliška politika nėra morali, ir tuo pripažinsime, jog morali politika negali remtis apgaule, tai galėsime suformuluoti antrą bazinį moralios politikos principą. Antru moralios politikos principu laikyčiau tiesos sakymą. Ir nesvarbu ar ta tiesa maloni rinkėjo ausiai. Iš tiesų, ar gali politika būti morali, jei žinomai iš anksto sakoma netiesa? Net jei netiesa sakoma motyvuojant aukščiausiais valstybės interesais. Neretai politikai, norėdami patraukti į savo pusę daugiau rinkėjų, žarsto pažadus, patys žinodami, kad jie nerealūs ir negali būti įvykdyti. Ar galima tokią politiką laikyti moralia, jei jos tikslai siekiami apgaulės būdu. Manau, kad atsakymas vienareikšmis. Čia pravartu būtų paminėti keletą netiesos sakymo šiuolaikinių pavyzdžių. 1996 metais renkant Seimą viena iš partijų žadėjo atėjusi į valdžią padaryti minimalų atlyginimą už darbą nemažesnį kaip 1000 Lt, pensijas nemažesnes kaip 500 Lt, ir visiems kompensuoti nuvertėjusius banko indėlius. Sakydami tai politikai žinojo, kad ekonomikoje tokių šuolių nebūna, kad atlyginimai nekyla tik nuo gerų norų, todėl jie sakė netiesą, patys žinodami, kad tai netiesa. Naujausiu pavyzdžiu galėtų būti Darbo partijos rinkiminiai pažadai ir LSDP vadovų niekinantis požiūris į savo rinkimų pažadus. Nors tiesa yra visada bejėgė grumtynėse su galia, bet ji pasižymi savotiška stiprybe: kad ir ką sumanytų pasaulio galingieji, jie nesuranda jokio patikimo tiesos pakaitalo. Tiesa negali būti politinė, ji greičiau yra antipolitinė. Mėginimų padaryti tiesą politine taip pat būta praeityje. Pakanka prisiminti Hitlerio ar Stalino laikus. Bet kurioje demokratinėje visuomenėje egzistuoja bent jau du institutai, kuriems tiesa ir tiesumas visados buvo aukščiausiu kalbos ir elgesio kriterijumi. Viena iš tokių institucijų yra teismai, kurie kaip valdžios atšaka ar kaip tiesioginis teisės įgyvendinimas, turi būti rūpestingai saugomas nuo socialinių ir politinių jėgų. Jei paklaustume kiekvienas savęs ar taip yra, manau visi sutiksime, kad dar ne. Teismų autoritetas, deja, žemas ir visos valdžios įskaitant ir teisminę nesuranda priemonių jam pakelti. Kitu institutu yra Universitetai, kuriems valstybė patiki auklėti savo būsimuosius piliečius. Pasaulio politikai pripažino, kad be nešališkumo, reikalingo įgyvendinti teisei, valstybei reikalingas institutas, esantis už politinių kovų arenos ribų. Universitetai dažnai sako valdžiai labai nemalonias tiesas ir dažna valdžia stengiasi apriboti universitetų autonomiją ir priversti juos būti valdžios tarnaite, atsisakant tiesos sakymo.http://sakalas.infolex.lt/?item=vizitai

19450. spekite kas ES2005-11-07 03:18
yra Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija Biuro narys , Apdovanotas Lietuvos SSR valstybinėmis premijomis (1975, 1988), Norvegų tautos taikos premija (1991); Ispanijos Ramon Llul IX tarptautine premija (1994), Prancūzijos garbės legiono ordinu, Lenkijos Didžiuoju nuopelnų kryžiumi, Lietuvos Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine ir kt.? Ogi musu salies pavertimo i cecenija ideologas.

19451. Lietuva=Cecenija ivykdoma per si projekta2005-11-07 03:21
Paramos Kaliningradui perspektyvos H-0760/05 2005 m. rugsėjo 15 d. KLAUSIMAS ŽODŽIU Vyriausybės valandai 2005 Rugsėjo II mėnesio sesijoje pagal 109 Darbo tvarkos taisyklių straipsnį pateikė Vytautas Landsbergis Komisijai http://www.europarl.eu.int/omk/sipade3?PROG=QP&L=LT&SORT_ORDER=D&S_REF_QP=%25&LEG_ID=6&AUTHOR_ID=23746

19452. kas trukdo iseiti is krizes?2005-11-07 03:23
6-oji kadencija, p. V.L.

19453. Kathy Sinnott2005-11-07 04:27
Mr President, we are about to vote on a report on regulations on paediatric medicines. The provisions of this report are based on the obvious truth that children are not mini-adults and they must have medicines tailored and tested specifically for their use. There is another, less obvious, truth that underlies this report that I feel I must state in this debate. This truth is that an alarming number of children are sick and the number suffering from chronic, acute and fatal diseases is on the increase. As the scourge of contagious diseases among children in the West has been largely contained, all other types of illness are increasing, some to epidemic levels. In my country, it seems that every other child is ill. How many children have inhalers, or have to avoid certain foods or pets because of allergies? Education budgets are straining with the increase in learning, behaviour and communication disorders. Eczema, disabling autism, cerebral palsy, diabetes, epilepsy and arthritis are all increasing, as well as life-threatening leukaemia and tumours – the list goes on and on. Why have children become such a profitable market place for medicines that powerful lobbies should find it worth their while to fight for a few months here and there over extended patents? In the West, we should have the healthiest children in the history of the world. We have the affluence, we have good sanitation, the wherewithal for proper – even superior – nutrition. Our children should be thriving; they are not. What are we doing to children? We need to do some serious soul-searching and serious research, not just into drugs and that kind of profitable research, but into children`s growth and immune system development, and identify the new factors in our environment, in our food, our birthing and child-rearing practices, in our medical practices and in our lifestyles, and find the culprits that are sickening and even killing our children.

19454. kaip mes apibudinami LR elito - ES elitui2005-11-07 04:32
Kaip ir kiekviename laiko patikrintame kūrinyje, taip ir pasakoje apie Jonuką ir Elenytę yra užfiksuotas sakralinis perspėjimas: o kokią Lietuvą turime šiandien? Ką ji geria, kokias mintis semia iš TV, kokius vaizdus mato? Ar panaši ji į optimistines lietuvių liaudies pasakas, kur gerieji milžinai ir gudrūs broliai nugali visas blogybes? Ar panašesnė ji girtų ir nelaimingų avinėlių bandą, sėdinčią prie pigios nacionalinės TV ir geriančios pigią degtinę? O vakarais išeinančią tarpuvarčių medžioklėn. Režisierius Vytautas V.Landsbergis apie lietuvių tautą

19455. (PSE).2005-11-07 04:38
– Ačiū už gerą ir išsamų atsakymą ir norėčiau pridurti gerbiamai Komisarui, kad tikriausiai prie išvardintų darbų būtų galima pridurti ir taip vadinamą blogą jūsų asmenišką dienoraštį, kurį aš internete skaitau ir esu jo gerbėjas. O dabar klausimas: pasak viešosios nuomonės tyrėjų, jei nepopuliarios vyriausybės aktyviai pasisako už gerą idėją, efektas - kaip taisyklė - priešingas: žmonės nepalaiko tos idėjos. Pusiau juokais, bet ir pusiau rimtai, norėčiau jūsų paklausti: ar nevertėtų rekomenduoti nepopuliarioms vyriausybėms susilaikyti nuo, sakysim, aktyvesnio vieningos Europos idėjos propagavimo?

19461. siaubas2005-11-07 10:44
nesuprantu, kodėk kitos internetinės redakcijos sugeba pašalint su tekstu visai nesusijusius komentarus, o šita - nesugeba?

19462. Vaidilos Svainis2005-11-07 12:23
lapai krenta, tautiečiai išvažiuoja ruduo viską susieja Radakcija, naują numerį malonėkite...

19470. ????2005-11-07 16:46
Šitas eilėraštis išverstas neblogai. Labai prastai Rilkės poezija išversta S. Gedos. Ji tikrai sudėta į solidžią knygą visai neredaguota. Akivaizdžios klaidos.

19480. Vaidilos Svainis2005-11-08 00:32
Ten ne vien Geda vertė, jis sudarytojas, T.Venclovos gerų mano galva vertimų kažkodėl neįdėjo, o šiaip viena geresnių verstų knygų, tik nežinau ar Geda dabar viską verčia nes nėr kam ar kaip Churginas kitiems neleidžia, neturiu ko paklaust. Bet dabar Geda veikia kaip vertimų kompiuteris B$B - nuo Biblijos iki Brodskio - viską pats daro.

26024. anastasie :-) 2006-04-30 15:00
vertimus daryt tikslinga, kad pajaustumėm, kaip rašo kitų kultūrų žmonės.O tai, kas labai patinka, verta susirast ir paskaityt originalo kalba [jei ją moki, aišku].Pati bandžiau rašyt eiles vokiškai ir būtų įdomu, kaip jas suvoktų vokietis. Esu sužavėta vertimu iš anglų į vokiečių kalbą Sylvia Plath eilėraščių.Anglų nemoku, dabar žinau, kokia būčiau nuskriausta, jei nebūčiau galėjus tų eilėraščių perskaityt.Su jais nesiskiriu, užsisakiau Vokietijoj S.P.romaną, verstą į vok kalbą.Verskite, kas sugebate, bet tai, ką suprantate, jaučiate.

54716. As :-) 2009-09-24 19:20
Geriau paskaitykite geriau H. Nagio vertima. Tikslesnis...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 180 iš 180 
21:02:52 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba