 Rimvydo Strielkūno nuotrauka |
Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
Varnos dvi ant tilto ramsčio tupi.
Sau tupėkit, man visai nerūpi
Varnos, miglos, rytas, tiltas, upė.
Dvi mergaitės šūkauja ant kranto,
Vandenin lietaus lašeliai krenta.
Varnos tupi kantrios, jos pripranta
Prie lietaus, prie ryto, tilto, kranto.
Ir už daugel metų upė liesis,
Bus mergaitės žydinčios ir šviesios,
Ir, jūs, varnos dar ilgai sėdėsit
Ant to tilto, dvokiančio pelėsiais.
Ir prieš šitą menką tiltą tu kas?
Tik mažutis plazmos gabaliukas...
O mergaitės visada čia šūkaus,
Ir bus rytas, tiltas, varnos, rūkas.
1938
__________________________________
* Šį eilėraštį atsiuntė poeto dukra Danutė Sirijos Giraitė, siūlydama prisiminti nepelnytai pamirštą tekstą. Pasitarę nusprendėme paskutiniame kiekvieno mėnesio numeryje nupūsti dulkes nuo primirštų vardų, dūlančių lentynose eilėraščių. Kviečiame jus, mieli skaitytojai, siūlyti, jūsų nuomone, vertingus, bet mažai girdėtus kūrinius.