Miegu su lėlėm, Gesta Berlingas miega šalia.
Esu kaip kardas tarp skirtingų dydžių lėlių ir jo.
Sapnuojam rykščių kirčius, girdėdami juos lyg žuvėdrų
sparnų šiugždenimą pagalvėse; daug Fani sparnų
ties nubausto Aleksandro
dvylikametiškais smilkiniais.
Stygos, skambančios tik mano galvoj.
Stygos, kurių nėra. Varinės
tylinčio balso stygos.
Medžių šakos ir veidas, atsispindėjęs
telefonų ekranuose: pageltusių lapų vainikas.
NIKE logotipu persirikiavę
paukščiai, skrendą
tolyn nuo mano širdies, tolyn
nuo šito šiaurės krašto.
Galų gale juoda kava su la tarte de pommes; negaliu pakęsti
nesubtilių vaikų, išrėkiančių savo jausmus.
Nors pakęsdavau neįmanomus, savo jausmus
iškandančius mano delne, riešuos ir išspjaunančius juos šalikelėj.
Atbukau. Chrizantemos iš Salomėjos eilėraščio
mano vaikiškoj knygoj, kvepia šituos namuos
prieš Vėlines, sumerktos į emaliuotus kibirus.
Rudi žiedlapiai nukarpomi it nagai.
Pardavinėsiu juos šlapiam bulvare
prie kapinių, dešimtį metų atgal.
Vasarą jos buvo raišiojamos
prie kuoliukų, iškarpomos jų pažastys.
Mirties dvelksmo jos mokėsi iš savo pačių syvų.
Žemė nemokė jų kvepėti, ji bausdavo rykštėmis
pririšamomis it sparnai.
Pamilau mergaitę gotę, kas dabar bus?
Saulėtas ruduo, tik galvoj
iš niekur skambančios stygos.
Ten years ago :), bet Giedrė rašo, kad pardavinės ne dešimt metų į priekį, o atgal :) Kaip kitaip reiktų pasakyti, TAI, ką ji norėjo ir pasakė? Dešimt metų į praeitį?
- kažkodėl prisiminiau (gal ne į temą) rusų komentarus apie pirmąją
lietuvių kino komediją ` .. pasirodo arklys balkone, ir kai žiūrovai
jau pasiruošia juoktis, - jis ima ir dingsta ..`
??? bet gal tai jau liet. nac. kūrėjų nac. stilius ??? forevermore/ na vsie
vieka
.nors kompozicija man katastrofiškai patinka - pirmas įspūdis, kad tai
stalčiaus rašliava, bet norisi pasakyti, kad ėė -- jis toks išlaižytas;
-- o man vis tik tokiam miesčioniui švarūs daiktai labai patinka. Bet
tai mano problema.
Labas Korra, šimtas metų - pasiilgau žvėriškai; nors noriu pasakyti, kad
per Tave nebeišlendu iš kapsų gatvės rūsio; vis bijau, kad atlėks akmuo
paleistas iš Tavo principingų ir gležnų delniukų.
Šitas eilėraštis patogus versti į užsienio kalbas. Iš esmės jis jau atrodo išverstas iš kažkokios kalbos. Verlibras, kiekvienam europiečiui atpažįstami kultūros ženklai... Pasinaudojant vieno LR poeto formule: tikras euro-eilėraštis. Tad neklausyk Korros, Giedre, nesimokyk lietuviškai, tegul būna blogiau tiems kas rašo nykstančiom griežtom formom, atavistiniais rimais ir naudoja tik tautiečiams suprantamą simboliką.
As norejau pasakyti, kad XXI a. isivaizduoju kaip tolerancijos, vidines laisves, supratimo amziu. Kiekvienas (o ir kiekviena) gali pasirinkti tokia seksualumo forma, kuri jam (jai) artimiausia.
Eilerastis apie `as, man, mane`. Didelis `as`, mazas eilerastis. Sunkus `gotiskas` etc issinerimas is vienos sukneles i kita: buti matomu nereiskia buti poetu. Giedres kuryboje ivyko ryskus pasikeitimas: ji sugrizo i ta pasauli, kuriame gyvena visi kiti. Jie iseina i ten po dvidesimties metu ir negrizta. Gaila, geriau neiseitu, geriau dar pabutu cia.
Kažkokie kvaili patarėjai patarinėja nežinia ką. Ta vieta apie atgal yra prasta bet kokiu atveju, nes ji iškrenta iš kalbinio audiniom - čia reikia net ne kalbos taisyklių žinojimo, bet paprasto kalbos jausmo, kurio poetei pristigo. Panašiai, kaip netiktų spirgas jogurtiniame torte.
ne tik dėl kalbos (spirgučio - kaip fainai!!!!), galima prisikabinti - mano mieloji, jautrioji, ambicingoji. Mintys (eilės) turi būti švarios - kaip paprastutis Šveicarijos miesteliūkštis (for me), bet ne sterilios
Kalbos jausmą man atrodo mes visi prarandam kaip jį prarado vakarų tautos jau prieš kokį šimtą metų, tą aiškiai matau skaitydamas šių dienų poeziją anglų, prancūzų ar vokiečių kalbom, o dabar jau ir lietuvių. Man atrodo kad poeziją tokioj realybėj gali gelbėti atvirumas kitoms kultūroms (angliakalbę poeziją mano galva dabar daugiausia maitina "trečiasis pasaulis"), gatvės, įvairių grupių leksika, su naujom patirtim ateinantis naujas žodynas, seno žodyno panaudojimas naujoms patirtims ir pan. Žodžiu tai, kas anksčiau kažkuria prasme buvo duota, dabar turi būti užsidirbta.
Visi mes prarandam kalbos jausma? Labai jau angazuoti apibendrinimai, itakoti siauros erdves ir ankstoko pasaulio supratimo. Galbut kalbos jausmo neteko tie, kurie is tikruju jo niekada ir neturejo. Igimtu dalyku galima nenaudoti, bet prarast neimanoma, nebent jeigu pultumet lygint su ranku/koju amputacija. Siek tiek erzina pati formuluote "turejom-pametem". Nes neapsidairem ir nesusirinkom perlu, pribarstytu po kojom.
Man taip atrodo. Bet lyg ir statistiškai įrodyta. Mažėja daiktų su vardais, mažėja ir žodžių. Kam dabar žmogui koks dešimt žodžio "pilkas" sinonimų? Tas vietas užima žodžiai iš kitų kalbų, vienodėja ko gero ir kalbos struktūros. Kas palaikė kalbų individualumą? Sienos, uždari pasaulėliai... Jų nebeliko, ir viskas niveliuojasi. O nenaudojant prarasti?... Gal visai ir negalima, bet juk ir mokėtos užsienio kalbos taip pamirštamos. Kad ir poezijoj - nuo Radausko - Bložės - Gedos - einant jaunyn poetų vartojamas kalbos arsenalas vis siaurėjo. Ką čia toli ieškot, pakanka paskaityt kad ir mūsų pasikomentavimus virtualiose LM lankose. Dar: man visad gražu, kai per kokį pagėrimą bandoma padainuoti ką nors tokio, mūsiško, lietuviško - viena daina pusantro stulpelio, kita trys eilutės... Tai iš kur tas kalbos jausmas, kai galvos, akys, ausys visai kitų dalykų, gatavų vaizų ir tekstų prifarširuotos? Nesakau, kad žmogus negali jo išlaikyti, bet tai plaukimas prieš vis stipresnę srovę.
Šiąnakt prisisapnavo, kaip Graikijos knaipėse jaunimas klausosi graikiškos muzikos, dainuoja, eteriui kaistant lipama šokti ant stalų, paskui dar kitame sapne girdėjau Airijos pube tautą plėšiant Molly Malone. Kažkada tie vaizdeliai užstrigo akyse ir ausyse. Nežinau, ar tai, kad žmonės - ir jauni - vakarais knaipėse klausosi savo muzikos, dainuoja senas daineles yra savaime kai kuriose tautose išsivystę dalykai ar kažkokios slaptos politikos produktas. Nežinau, kaip pas mus. Man atrodo, niekaip. Kažkaip. Kaip nors.
Tikiu, kad toji gotė nuostabi - nuostabu viskas, ką myli Giedrė :)Tik ka daryti man (su mano orientacija), jei sapnuoju save tos gotės vietoje, a? :) Ko gero, esu double queer :).