Žiūriu pro langą: automobilis raudonas
žibintas žiba lyg šermukšnio kekė
vėjuota virpanti rugsėjo pabaiga
žiūriu ir dar tikiu savom akim
lyg pats sau į akis žiūrėčiau temstant
lygiadienis – anapus jau nusvyra
apkartusi baikšti šviesa
ir jau n-tieji naujo amžiaus metai
o kas gi naujo?
tęsiasi kelionė: mažytė pilnuma
o gal stoka
kai gelsta priešpilnis
užuolaidos plonytėj drobėj
lyg būčiau naujo amžiaus dailininkas
arba dalininkas
kas gi naujo? –
galbūt šermukšnio šviesoforas
akim raudona ir rėksminga
lyg kiklopas
rugsėjo pabaigos marguojančioj tyloj
dar: sapno upė kylanti į skardį
prisiminiau: klampojome prieš srovę
Kokie čia dar sovietizmai? Na... gal kiekvienam pagal mąstymą, tačiau nė lašo sovietizmo čia nemačiau, atsipeikėt pasiūlyčiau ir pastarąjam komentatoriui :D Puikus darabas, mintis mintį puguldė - malonumą pajutau. Mm... - mažytė pilnuma, o gal stoka. Pati dažnai taip pamąstau... Mažytė pilnuma matuojant masiniais matais. Prakeiktos masės mus verčia galvot, kad tai gal stoka, nes krytis nuo merkantilaus žmogaus žodžių visada skaudus... Bet mes tyliai išgyvensim.
Sėkmės autoriui :)
Arvydo žodžiai: „rugsėjo pabaigos marguojančioj tyloj / dar: sapno upė kylanti į skardį / prisiminiau: klampojome prieš srovę“ tikrai priminė rugsėjyje prie Mūšos vykusį Saulės pergalės minėjimą. Vaizdinga.
dalininkas - tai ir s. dali pasekėjas - gal būtų patenkintas šiais vaizdais,
tokiais šviesoforais, kurie nubaido piktasias dvaseles; čia nieko tiesmuko
nėra, iliustrcija verta Europos kultūros sos - tinės; mažytė pilnuma -
tai setyni pirmieji naujojo amžiaus metai - biblinės pilnumos simbolis,ir tiek.Ačiū.