Štai vėlei Kalėdų vainikas siūbuoja virš slenksčio iškeltas.
Artėjantį džiaugsmą junta vėlei juodoji vyšnia. Vidurdienio
lūpos kaip debesys bėgantys sausos ir salsvos netrukus
ištars šitą žodį procesijų jūrai, ieškančiai kranto. Tada mes
sukursime laužą. Karūnos ir vėliavų nytys spindės vidury,
kol Ranka palytės ir pajusim yra mums atleista.
Pierrot valandėlei apleis ištuštėjusią sceną, kad burgundiškas
leistųsi jo tobulais sąnariais, ir mirę balandžiai poruosis
ofelijoms miegant juodų tvenkinių pataluos, ir arkliais,
sukandusiais žąslus, šarmos kunigaikščiai atveš dar vieną žiemą,
užliejančią mus kaip kadais lenktyniaujantys lietūs šaltuos ir
tamsiuos Sankt Peterburgo kanaluos. Ir mūsų vardai vienai nakčiai
sugrįš Pažadėtojon žemėn prieš auštant.
Ir lovoje vystantys pirštai džiaugsmingai atvers Testamentą,
Ir išdžiūvusia upės vaga plūs pašėlus iš džiaugsmo minia,
Atpirkėjo sulaukus. Bet muzika baigsis sode, kuomet jauną
balandį atsiųs visagalė Ranka, kad bažnyčių pilioriuos žaibuotų
varpai, atsibudę nuo sniego delnų. Ir tuomet, tik tuomet kažkuris
ten iš mūsų išdrįs pagaliau sušnabždėti: "atėjai..."
Ir Kalėdų vainiko šviesa nusileis į baltuojančią pirmąją žemę.
Patiko. Religinės dvasios kūrinį tegali sukurti religingas (daugiau ar mažiau) kūrėjas. Ažiū Kelerui ir redakcijai, išspausdinusiai jo eilėraštį...Su Šventom Kalėdom, kolegos...
Kažkoks siaubas. "mirę balandžiai poruosis" Liguistas žmogus tas Keleras. Kelerio supratimu meilė Kristui yra nekrofilijos atmaina. Ofelija, vystantys pirštai, išdžiuvusi upės vaga etc. Keleri, gydykis. Nors kas išgydis dvasinį lavoną?
Nepatinka man proginiai tekstai. Matyt, nedėkinga vaikystė skonį sužalojo. Ir toks simbolizmas nepatinka - visi tie balandžiai, Pierrottt, vainikai, vyšnios. Visko man čia per daug. Bet jei kam gerai, tai jau ir gerai gerai. Linksmų, laimingų.
Besidalinantiems vėjais: du kvapus sumaišęs, trečiu nepasigardžiuosi. O ir kraujas, paleistas iš nosies, krešuliu užkimšęs trukdys. Iškeltas daiktas visad siūbuoja. Ir ne vien vėjuje, kai rankos dreba. Tik ką daugiau bekelsi, kai visa metaforų jūroje jau senių seniausiai nuskandinta? Jūra pašėlo, pabangavo,.. štai ir smaluotą gintarėlį išritino. :)
bet koks proginis rasymas, ir taikymas savaime juokingas.[čia ne apie patį eilkėraštį]. liudvikai, atsikratyk tokių raikalu...pats laikraštis iškaRT PADVELKIA trūnesiu , nors tu ka. gal tokia proga geriau det eilėraštį pvz. apie "rykli devingalvi" ar šiaip apie kokia aukšlę ar apie vaika pametusį kapeiką.
Panašus verbalinis viduriavimas ištinka mane per sunkias pagirias. Bet ranka nepakyla užrašyti. Arba popieriaus nebūna. Arba tušinuko. O kai ir tas ir tas kartais atsiranda, tai tušinukas kažkodėl nerašo. Pieštukas nulūžta. Rašalas išbėga ant dar visai palyginti švarios patalynės. Taip ir neturiu parašęs nei vieno kelėdinio eilėraščio. Į trečią dieną paprastai prišliaužiu prie klaviatūros - tamsus kaip juodoji vyšnia - ir neriu į culture.lt virtualines sietuvas - kur šviežia dar šiltą eilėraščio kūnelį kiti apolono giraičių sanitarai.
Eilerastis - stambaus plano, simfoninio formato. Skamba gerai. Ne visiems juk Gustavas Malerio simfonijos patinka, taciau jie netvirtina, kad pasigere simfonijas raso. Gera poezija parasyti gal net sunkiau, nei muzika. Isklausyti - taip pat.
Siaubas. Siaubas. Perskaičiau Šiaurės Atėnus. Daugiau nebeskaitysiu niekada. Dėl to anonimo pseudorecenzijų. Tai yra labai blogai. Labai. Aš girdėjau (atsitiktinai) kaip Šlepikas apie tai užsivedęs kavinėje aiškino (lyg tai Kunčiui,nors negaliu šimtu procentų teigti, nes Kunčius lyg tai buvo plikas(?)), maniau, kad žmogui (Šlepikui) gal galvoj negerai, bet tada paėmiau ir perskaičiau popierinį variantą - neskaitysiu to laikraščio daugiau: supratau, kodėl jie apie tai kalbėjo: iš tiesų rašyti tokias bjaurastis ir dar anonimiškai yra tikrai blogaaaaaaaaai. Toks mano tad balsas. Va.
tai Tu, Korra, smarkiai, oi smarkiai stokoji Humoro jausmo. Nemanau, kad bent vienas "sudirbtas" autorius užpyks, gali tik skaniai pasijuokti. Bet netikiu, kad čia rašė tikroji Korra, toji lyg ir neisterikuodavo paprastai?
perskaičiau dar tris kartus ir niekas galvoje neužgrojo. matyt tikrai ne tom bangom dirbu. vakar netyčia atsiverčiau radauską: va ten groja. netgi vadinamuose sudėtinguose tekstuose. ten man aišku kas kur ir kodėl. o čia ne. čia man kaip Coelho prozos eiliuotas variantas su visokiais šviesos kariais ir tamsos kunigaikščiais. ir paveikslų tokių nemėgstu su žvakėm kryžiais kaukolėm bei gyvenimo šaknimis. ir muzikos tokios. ir pagirios praėjo. ir kalėdos.
Gerai tu čia, VS. Net užpavydėjau, kaip tiksliai. Pagirios akį užaštrino...
O Korra šįkart visiškai teisi. Jei ten humoras, tai ne britų juodasis, o lietuviškas mėšlinasis. Tokia veislė. Šapro personažo lygis ir elementarusis chamizmas. Nematau, kuo džiaugtis, nematau, kuo stebėtis. Normalu. Įprasta.
Jo, pritariu dėl ŠAtėnų - ir dėl tų recenzijų, ir dėl kitų tekstų (Peleckio ir t.t.). Kažkoks kitas laikraštis pasidarė. Tik Gedos "lesyklėlėje" smagiai palesiojau, nes mėgstu tuos jo lesalus (žinau, kad daug kas labai ne). Šiapjau mane pradeda erzinti vadinamojo "esė" žanras, kurį anksčiau buvau tuose pačiuose ŠAtėnuose pamėgęs. Kaip suprantu, dabar kiekvienas įsivaizduoja esąs eseistas ir liejasi puslapio platumose pagal schemą: pradedu nuo ko nors asmeniško, paskui susirūpinu pasaulio problemom arba šiaip surašau viską kas ateina į galvą, o baigiu vėl tuo nuo ko pradėjau. Tarsi koks haiku balionėlis, į kurį supiltas kibiras vandens. O dėl recenzijų - lygiai kaip š. pylimas mane nervina ir cukraus barstymas ant akivaizdaus š., naikinantis bet kokius atramos taškus (pavyzdžiai- Metų 12 nr. ir kitur). Ir štai tokioj situacijoj atsistoju knygyne prieš lietuviškos poezijos skyrelį, apsiverkiu ir vėl neriu į realią virtualybę, kurioje kaip Kariotiškių šiukšlyne negailėdami savęs ir kitų darbuojasi laisvojo eterio proletarai.
Kur galima rašyti pagyrimus ir odes Korrai? Ot man patinka tokie žmonės. Nebijo suklysti, nebijo isterikuoti, nėra abejingi, turi humoro jausmą, nereikia jų ieškoti pakampėse, gal kur žliumbia... Neskaito nykių moralų, o vietoj jų užvožia kabluku :) Jei atrastų dar kokį žemyną, tai pasikviesčiau Korrą įkurtuvėms ir Naujausio Pasaulio kūrimui.
Nu, aš ditirambus Korrai giedu, o jūs pribėgate ir sakote, kad kviečiuosį į Oro Pilį, Pažadukų Žemę ir t.t. Taigi aš ir jūs pasiimčiau. Kaipgi be blato "Varžtų pasaulyje"?
Na, ką jūs. Po blatu reikėjo mokėti brangiau, bet užtai buvo! Po prekystaliu visko buvo. O su nuolaidom tai pilnos lentynos. Va, pvz., batus parduoda: veiną perki - kitas dykai.
mpimpi, nors geroj kompanijoj gąsdinti snukiu yr geras tonas, bet tiesa daba yra svarbiau. Taigi tiesą jum sakau - skaitote paskutinį nr internete. Pajuskit tą istorinį mmntą.
Taigi, mes įpratę prieš žengdami vieną į priekį, žengti du atgal. Bet ŠA buvo sakyta, kad kitais metais ir toliau galėsime skaityti tris straipsnius. Svarbu, kad visai neuždarytų, o Blokadų tųvisokių būdavo ir bus.
"Man internetiniai komentarai signalizuoja, koks yra mūsų kultūros lygmuo. Štai čia atsakymas į kosmopolitiškumo ir etniškumo santykių problemą pagimdyta bandos kultūra. O dvasios būvis yra gana grėsmingas." Tai buvo Marijaus žodis. Va taip vat jums visiems. Išnykit. Nebesigna...
Uždraudus lygis vėl bus geras, nes turinys atitiks tą lygmenį. Koks yra lygis, tada sužinosim iš Seimo ir Vyriausybės valandėlių per Nationalinę TV. Kaip gera pajusti tą laikmetį, kai rusai įvedė spaudos draudimą. Raštingas pilietis yra pavojingas pilietis. Komentuojanis yra 10000 kartų pavojingesnis. Tiesiog bomba.
Niekas nieko neuždarys po NMetų. Juk tai būtų nesąmonė. Mes tada juk atsistotume visi išdidžiai prie savo klaviatūrų ir 30 sekundžių būtų tyla - nieko nespausdintume - pasaulio tvarka susvyruotų. O paskui vėl spausdintume. O Eglutė P. Pukytė mane taip veža, kad bijau, jog esu iš tos salos. Lesbo. Neduok Dieve!
O bus taip: po Naujųjų Metų atjos trys karaliai: Marcelijus, Kornelijus ir Aurelijus (tas labai rūstus), ir pasakys: "Tvarka bus!". Ir arba uždarys kromelį, arba ne.
Šįryt vėjas į kiaurą ausį man įpūtė mintį: Tauta, praradusi proletariatą, pasmerkta išnykti. Nes dingsta chtoniškojo apsivalymo ir atsinaujinimo galimybė. Manau, tai galioja ir plunksnos (klaviatūros) juodnugariams. Užbaigsiu baltarusišku opoziciniu atsisveikinimu: "nie prapadajtie". Arba - Pukytės salos kalba - "būkite atgal".
Yra Rašančios moterys. Yra Korros - kultūros vartotojos, sapnų ryjikės. Joms daug kas gražu, ypaš, kas sentimentalu... Ir daug kas piktina. Nerandi kito žodžio - vartotojos. Prie visko, ką jos suvalgo, joms reikia suvalgyti ir kažką "meniško" :-) Ir tas jau pasitikėjimas - kaip komsomolkės-aktyvistės.
Be abejones, Korros galimybes kurti ir klisti dideles - tai geras komplimentas. Mastantys zmones kultura plecia, o ne vartoja. Protingo zmogaus pasitikejimas geriau nei kvailo. Visiems Geru Metu!
Deja, šiuolaikinės veronikos nemato dėl ko skandintis... O savo benkartus iš valdiškų pašalpų augina (t.y. iš mūsų visų mokesčių) :/
Šovinistas?!
Sorry, ši pastaba ne į temą, tiesiog sudiorgino "[ne]besiskandinančios veronikos"
Lietuva internete
