Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-06-05 nr. 2902

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
 MŪSŲ ŽODYNO ŠIMTMETIS6
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

SVEIKINAME 
• DALIĄ JAZUKEVIČIŪTĘ
• GEDIMINĄ ASTRAUSKĄ

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• VI.7-13.
KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Almantas Samalavičius.
HUMANITARAI - MOKSLO POLITIKOS ĮKAITAI
5
• KAS ŠEIMININKAUS VALDOVŲ RŪMUOSE?

PROZA 
• Jokūbas Raugtys.
KANČIŲ KELIAIS

KNYGOS 
• TOKIOS KNYGOS NETURĖJOME
• NAUJOS KNYGOS

POEZIJA 
• Aidas Marčėnas.
SONETAI NUO SIENOS
3
• NEGARBINGAS POETO PAGERBIMAS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI, KRONIKA 
• Ričardas Šileika.
TOKIA TERITORIJA / TOKIOS TAISYKLĖS
• Paulina Žemgulytė.
Į MIESTĄ - MIŠKĄ
1
• Ingrida Daunoravičiūtė.
SUGRĮŽUS IŠ SANKT PETERBURGO

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
DERLIAUS METAS
• PAŽAISLIO FESTIVALYJE
• VASAROS SEZONAS TRAKŲ PILYJE
• "DRUSKOMANIJA"

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
MODERNŪS POKŠTAI ŠIUOLAIKINIAMS LENGVATIKIAMS
3
• TEATRO PRAEITĮ APMĄSTANT
• VOKIŠKA PATIRTIS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
ŽINOMA NEŽINOMA DAILĖ
• Lijana Šatavičiūtė.
MENAS - ATSVARA ŽALINGIEMS VISUOMENĖS ĮPROČIAMS

KAMPAS 
• Ričardas Šileika.
KOVAS, BALANDIS

KONFERENCIJOS 
• PASCALE PETIT.
INTELEKTUALŪS BARBARAI
• Bohdan Zadura.
POETAS - BARBARAS AR INTELEKTUALAS
• Boris Biletić.
POETAS - INTELEKTUALAS AR BARBARAS?
• "ARTGENDA. HAMBURGAS 2002"

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
ŠPRICŲ IR GUMŲ TEMA
1

SKELBIMAI 
• LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGA...
• LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGA...

PIRMASIS

MŪSŲ ŽODYNO ŠIMTMETIS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Lietuvių kalbos instituto direktorių habil. dr. GIEDRIŲ SUBAČIŲ ir Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoją, leidyklos vadovę JOLANTĄ ZABARSKAITĘ kalbina ALVYDAS ŠLEPIKAS

Išleidžiate dvidešimtą didžiojo "Lietuvių kalbos žodyno" tomą. Ar tai tikrai paskutinis tomas?

G.S. Tai gal Jolanta, kaip leidyklos vadovė, tegul pasako, kaip su tuo žodynu yra.

J.Z. Taip, dvidešimtas tomas yra paskutinis tomas. Užbaigtas darbas, kuris truko 100 metų. 1902-ieji laikomi žodyno pradžia, kai Būga pradėjo rašinėti į korteles žodžius ir kaupti kartoteką žodynui. Šis žodynas buvo rašytas įvairiais laikais, įvairiomis sąlygomis, jis tarsi sujungia istoriją įvairiais aspektais. Tai labai svarbus, labai didelis darbas, kurį dirbo keletas kartų, ir iš dalies taip susikūrė tam tikra leksikografijos mokykla. Šis žodynas sutelkė tam tikrą filologinį sąjūdį Lietuvoje. Visą šimtą metų (ar kiek mažiau) buvo renkami žodžiai tam žodynui, nuo tada, kai, J.Balčikonis pakvietė tautą rinkti žodžių, tai ir rinka iki dabar. Žodyno iškilmėms darome tokią parodą apie žodyno rašymo istoriją ir kartotekos kaupimo istoriją, eksponuojame lapelius, kuriuos užrašė įvairiausi žinomi ir nežymūs žmonės - ir žymūs menininkai, ir žymūs politikai… Mes eksponuojam, pavyzdžiui, A.Smetonos, D.Kuolio, R.Ozolo ir kitų užrašytus žodžius. Daugiausia vis dėlto surinko kalbininkai, mokytojai, studentai, mokiniai. Akivaizdu, kad tai yra unikalus reiškinys lietuvių kultūroj, filologijoj, kalbotyroj.

Negi jūs daugiau nebeleisit jokių papildomų tomų, negi jau mūsų kalba tikrai visa užfiksuota?

J.Z. Na, matai, tą žodyną lydi tokia labai ryški retorika - tai yra didysis turtas, tai yra tautos biblija, kalbos biblija ir taip toliau, ir tarsi jau taip atrodo, kad šis žodynas yra sukaupęs viską, o dabar telieka tobulinti, taisyti, pildyti ir panašiai. Iš tikrųjų taip ir bus, jį reikia pildyti, taisyti. Ypač dėl to, kad jis tam tikrais laikotarpiais buvo labai ideologizuotas. Ypač po karo, kada jau parengti žodyno tomai buvo uždrausti spausdinti. Pirmas ir antras tada parengti iš naujo su sovietine ideologija, su marksistiniais darbo apibrėžimais ir pavyzdžiais iš Stalino ar Lenino raštų. Pirmiausia buvo pateikiami pavyzdžiai iš marksizmo klasikų, o paskui tik pavyzdžiai iš gyvosios kalbos, iš senųjų raštų (iš senųjų raštų pačioje pabaigoje). Taip, tuos dalykus reikia taisyti. Be to, per 100 metų kalba kito, prisirinko labai daug naujų kalbos faktų, kuriuos reikia užfiksuoti, tad bus leidžiami papildomi tomai. Tik noriu pasakyt, kad šis žodynas nebūtinai liks vienintelis, juk reikia parašyti ir kitų, naujų žodynų, pagal kitokius. Turėtų būti visokių žodynų, tačiau šis žodynas yra pagrindas, bazė. Jo leksikos ir 5 milijonų kortelių kartotekos pagrindu mes rengiamės kurti nacionalinę leksikos duomenų bazę, gyvą aktyvų darinį. Nėr jokių abejonių - pagrindas yra padėtas, kaip turi būt.

Ką jūs darysite, kad tas žodynas pasiektų žmones? Juk tie tomai, kurie anksčiau leisti, jau beveik neprieinami šiandieniniam vartotojui. Ateina vis naujos kartos, ir daugelis gal norėtų turėti savo bibliotekose visą žodyną, visus jo tomus. Ar neturėtų žodynas stovėti kiekvienam knygyne, ir visada?

G.S. Tai va, Italijos baltistas P.U.Dinis atvažiavo vakar ir sako man: aš norėčiau Pizos universiteto Baltistikos katedrai nupirkti visą žodyną, nes dabar jūs išleidot jau paskutinį dvidešimtą tomą, o mes Italijoj neturim, tad ar galėtume jį institute nusipirkt? Tada aš giliai įkvepiu ir atsakau: "Deja, tik paskutinį tomą leido mūsų instituto leidykla, ir tik paskutinio tomo tiražą mes pardavinėjame, o ankstesnius tomus iš pradžių po karo leido Valstybinė politinės ir grožinės literatūros leidykla, paskui "Mintis", paskui "Mokslas", tada Mokslo ir enciklopedijų leidykla leido, nors produktas visada buvo Lietuvių kalbos instituto". Vadinasi, šito žodyno įmanoma ieškoti tik antikvariatuose, kur iki šiol būdavo, nes kainuoja brangiai, todėl ne kiekvienas gali jį įsigyti, bet kaip tik dėl to, kad kaina didelė, jį gali įsigyti tie, kuriems jo iš tikrųjų reikia. Dabar daug kalbama, ir prieš keletą metų jau kalbėta, ar nereikia žodyno antro leidimo, kuriam turbūt neužtektų 20 tomų, jau būtų, ko gera, kokie 28 tomai su papildymais (aš čia fantazuoju, žinoma, kalbėdamas apie tomų skaičių), bet kokios yra sąnaudos vienam tomui išleisti! Esant elektroninės leidybos galimybėms, tiesiog neaišku, ar tai būtų prasminga. Kai kam gal prasminga turėti popierinį variantą, bet aš, pavyzdžiui, neturiu namie lentynos antram leidimui sudėti, tiems dvidešimt aštuoniems tomams. Čia pagelbės elektroninė leidyba.

Ar jau egzistuoja elektroniniai žodyno variantai?

G.S. Dar ne.

J.Z. Yra atsiradus viena nemaža problema. Mes jau keletą metų dirbame, Valstybinė kalbos komisija rėmė tokį darbą: nuskaitome žodyną, perkeliame į word programą. Tai daroma galvojant apie ateitį, apie elektroninio žodyno leidimą. Tam darbui jau taip pat padėti pamatai, pradėtos rengti programos, žmonės dirba, bet yra problema, dėl kurios reikia tartis, diskutuoti, tai galėtų, manau, vykti ir "Literatūros ir meno" puslapiuose. Žodynas buvo rašomas šimtą metų, per tą laiką padaryta keletas rašybos reformų, tad rašyba jame yra įvairi, vienuose tomuose - vienaip, o kituose - kitaip. Tai - vienas dalykas. Kitas dalykas - ideologija, kuri kai ką labai neigiamai ir blogai veikia. Ypač "raudonas" yra trečias, ketvirtas bei penktas tomas. Reikia nuspręsti, ar elektroninis žodyno variantas, kuris turėtų pasirodyti, privalo būti aktyvus, ar tik paveldas, tik šaltinis, kuriame niekas nėra pakeista - nei rašyba, nei ideologiniai dalykai?

Ką reiškia "aktyvus"?

J.Z. Aktyvus - tai toks, kuriuo galėtų kiekvienas naudotis ne kaip šaltiniu, bet kaip normaliu žodynu. Turiu galvoje, kad pasiima, tarkim, mokinukas žodyną, susiranda žodį "galva" ir sužino viską aiškiai ir šiuolaikiškai apie tą žodį… Naudojasi kaip normaliu žodynu… Bet rašyba yra sena dalyje tomų, ir gali rastis nesusipratimų, nes jeigu mokinukas paims žodyną, jis nebūtinai žinos ar gilinsis į rašybos istoriją, jis fiksuos tai, kas parašyta. Jam reikia išaiškint, kodėl, kaip ir kas. Tad reikia apsispręsti: ar leidžiam su pataisyta, šiandienine rašyba, ar ne. Ir ką darom su ideologija? Mūsų instituto taryba dėl to yra diskutavusi, yra visokių nuomonių ir pasiūlymų, tačiau, matyt, šiuo atveju reikėtų mokslininkams pasitarti ir su visuomene…

Bet žodyno, man regis, reikia gana greitai, tad ar neatsidursime Buridano asilo kailyje?

J.Z. Žodyno reikia. Aišku, kad reikia. Aš pati jį noriu turėti elektronine forma ir naudotis kaip žodynu, o ne kaip šaltiniu, bet reikia apsispręsti. Viena yra "Grūto parko" problema, kita - kuo mes tą žodyną laikom? Ar laikom moksliniu tautai sukurtu paminklu, tautos biblija, užkonservuotu šaltiniu, kuris išliks, net jeigu mes visi, kaip tauta, išmirtume, ar produktu, kuriuo galima naudotis? Iš pirmo žvilgsnio tai yra labai paprastai išsprendžiama, bet iš tikrųjų taip nėra. O dabar norėčiau paklausti tavęs: o tau reikia elektroninio žodyno varianto?

iliustracija
Jolanta Zabarskaitė

Man reikėtų elektroninio varianto, ir, kaip tu sakai, tikrai ne paminklo.

G.S. Aš ilgą laiką buvau anos nuomonės, žodyno, kaip paminklo, šalininkas, maniau, kad reikia sudėt viską taip, kaip yra. Bet klausimas labai aiškus - 10 tomų yra senoviška rašyba, o kiti 10 tomų parašyti dabartine rašyba. Žodžiu, viename veikale yra du standartai. Ir jeigu leidžiam naują produktą - elektroninį žodyną, tai, kad ir kiek mes rašysime pratarmėse ar kur, vis tiek paims žmogus, susiras žodį, tarkim, "galva" ir skaitys pavyzdį: "Galva turbūt protinga". Ir jeigu "turbūt" bus parašyta su tarpeliu ir dar išskirta kableliais? Tada tas mokinys ar inžinierius, kuris nestudijuoja lietuvių kalbos, bet kuriam prisireikė ką nors sužinot, staiga nustebs ar bus suklaidintas. Kitoj vietoj jis ras kitaip. Ir tada jis turės daug studijuoti, kad suprastų nevienodos rašybos logiką. Tai yra rašybos klaida. Jeigu būtų visas žodynas parašytas senoviška rašyba, sakyčiau - mat jį bala, bet kai pusė tokio, o pusė kitokio, būčiau linkęs eiti į kompromisą - rašybą suvienodinti, kad žmonės nebūtų klaidinami. Ideologija kas kita. Ideologija nėra rašybos klaida, ideologija - kitas mąstymas. Ir dėl ideologijos yra tokių juokingų dalykų, - pavyzdžiui, trečiame tome, kur ideologija visiškai nepaslėpta ir jos daug. Mat atėjo, pasakė: "Viskas, Balčikonio viską griaunam - Dievas iš didžiosios raidės, tai reikia naikint, uždaryt, sudėt tik mažąja, pakeist bolševiko straipsnio turinį ir panašiai prirašyt…" Bet, pavyzdžiui, Leninas. Įdėjo jo tekstų pavyzdžius, o Leninas juk mūsų kalbos nemokėjo. Dabar iš žodyno gali atrodyti, kad jis kuo puikiausiai kalbėjo lietuviškai, - mes turim mokytis iš Lenino raštų lietuvių kalbos! Tai viena. Antra - visi šaltiniai, iš kur paimtas kalbos pavyzdys, yra pažymėti santrumpomis - jeigu iš Alsėdžių, yra Als, jeigu iš Marijampolės - Mrj. Kiekvienas sakinys yra dokumentuotas preciziškai, ir tu, jeigu esi "neviernas Tamošius", gali patikrint. Vienintelis Leninas neturėjo santrumpos. Jo vardas rašytas nesutrumpintas! Ir jeigu yra (spėju) kokie šešiolika tūkstančių pavyzdžių iš jo raštų, tai vien dėl to viso žodžio Leninas žodynas kiek jau yra išsipūtęs, kiek pridėta puslapių. Tai čia formalioji tos ideologijos pusė. Bet tokią ideologiją keisti nebūtinai turi būti tarp pirmojo kompiuterizavimo etapo uždavinių.

J.Z. Kodėl mes tiek apie tai šnekam? Kuo greičiau elektroninis žodynas atsiras, tuo greičiau žmonės galės juo naudotis, todėl reikia greitai apsispręsti.

G.S. Dabar švenčiam žodyno 100 metų jubiliejų. Tai simbolinė data, ir aš drįstu šiek tiek švelniai, nepiktai pasišaipyti, nes tai yra data, kada Būga pirmą kartą iš savo sąsiuvinio išrašė kartotekos lapelį. Vadinasi, tai yra 100 metų kartotekai, o ne žodynui, bet yra žinoma, kad Būga medžiagą žodynui pradėjo rinkti kokiais ketveriais metais anksčiau - 1898-aisiais jis ėmė išrašinėti iš Daukanto "Būdo…" žodžius į sąsiuvinį. Ne į korteles, bet į sąsiuvinį. Vadinasi, jeigu žodynas būtų spėtas išleisti 1998 metais, kaip ir buvo manyta, tai - irgi būtų 100 metų, kai Būga pradėjo rinkti žodynui žodžius. Tai yra šiek tiek simboliniai dalykai, bet svarbu yra tai, kad jau XIX a. gale subrendo žodyno reikalingumo idėja. Būga, entuziastas, vėliau tapęs profesionaliu kalbininku, pradėjo šitą darbą, kuris buvo tęsiamas carizmo metais, Pirmojo pasaulinio karo metu valdant vokiečiams, vėliau atėjus jau Lietuvos valdžiai, Būgai buvo pasakyta: "Reikia žodyno. Rašyk". Jis spyrėsi: "Aš mažai medžiagos turiu, ką čia parašysi". "Ne, reikia, rašyk." Ir Būga vėliau vis skundėsi, kad jį verčia rašyt, dar nesurinkus pakankamai medžiagos, kad žodynas nebus toks išsamus, bet valstybei reikėjo žodyno, valdžia reikalavo. Paskui jau, Būgai mirus, susikūrė Balčikonio redakcija, Antrojo pasaulinio karo metais kažkaip išgyveno, tada atėjo sovietų valdžia, kuri drastiškai sukeitė akcentus, pridėjo ideologijos, bet žodyno, ačiū Dievui, neuždraudė. Dabar štai baigiamas darbas vėl nepriklausomos Lietuvos laikais. Visos valdžios turėjo tam tikrą santykį su žodynu, jis ideologiškai pergyveno labai daug. Ir šimtmetis yra gražus simbolis.

Dabar pasirodo dvidešimtas žodyno tomas, o kokia iš viso lietuvių kalbos padėtis dabar, kai susiduriame su kitų kalbų poveikiu, ypač su anglų? Teko girdėti apie Lituanistikos centro idėją. Kas tai yra?

G.S. Na, mes su Jolanta bandėm kurti iš pradžių dviese, nedrįsom kitiems sakyt, paskui pradėjom kalbėt, pradėjom kalbint Literatūros ir tautosakos institutą, kad prisidėtų, pradėjom kalbėt su Vyriausybe, su ministerija, įsitikinom, kad yra palankus požiūris, ir mes jaučiam, kad ši idėja galėtų gyvent. Lituanistikos centras būtų daugiaplanis dalykas: kalbos muziejus; vizuali kalbos laboratorija, kur galėtų vaikai pažvelgti į kalbos, į žodžio vidų, galėtų žodį pačiupinėt, galėtų sulaužyt, galėtų sudėliot iš lego… Tai būtų vieta, kur galima pasižiūrėt į kalbą per žaidimą, galbūt pasižiūrėt kokių šaržų, pasišaipyt iš kalbininkų, kurie per daug puristiškai į viską žiūri, daug ko netoleruoja - mes juk žinom, kad kalbininko įvaizdis žmonių akyse gana nepatrauklus: toks niurzgantis po nosim, neleidžiantis normaliai kalbėt, netolerantiškas, užsiundantis kalbos inspekcijas, šunimis užlodantis ir taip toliau. O šis centras galėtų prisidėt prie tokio kalbininkų įvaizdžio griovimo. Juk kalbininkas - taip pat žmogus, kuriantis kultūrą, ir nebūtinai jis turi būt baisus. Net bandome tartis, kad į tą centrą būtų galima vesi turistus, užsieniečius, bet tai turi būti padaryta patraukliai, įdomiai, žaidybiškai, kad ten būtų galima rast ir linksmų, ir rimtų dalykų.

J.Z. Tas centras turėtų būti ir tokia lituanistų bendruomenės telkimosi vieta. Mes apie tai jau šnekėjom su mokytojais lituanistais, su redaktoriais. Mūsų ta bendruomenė yra gana neapsaugota, gana jautri įvairiems visuomenės ir rinkos pokyčiams, tad manom, kad šiame centre galėtų būti toks lituanistų forumas, kuriame būtų laukiami visi. Ten mes galėtume kartu su kolegomis spręsti visokius lituanistikai ir lituanistams svarbius klausimus. Pavyzdžiui, mes turėjom tokį renginį: kalbėjome su mokytojais apie visuomenės raštingumą, mokytojai užsiminė ir apie pernai metų lietuvių kalbos egzamino rezultatus - diskusijos tema buvo "Krizė ar neišvengiamybė". Buvo didžiulis susidomėjimas, suvažiavo mokytojų iš visos Lietuvos ir suvažiavo tikrai pakalbėt, o ne dėl kokių paukščiukų, nes niekas jiems nemokėjo, jie suvažiavo, nes ta tema buvo aktuali, jiems buvo įdomu. Dabar jau rudeniop žadame susikviesti mokytojus ir diskutuoti tokia tema - ar reikia regionuose dėstyti tarmes? Lituanistikos centre dar turėtų būti atvira lituanistinė skaitykla, interneto skaitykla, informacijos centras ir knygių klubas. Tas centras kartu su dviem mūsų kuriamais muziejais turėtų būti panašus į kokį, sakykim, italų ar lenkų kultūros centrą.

iliustracija
Giedrius Subačius

Ar tai kol kas yra tik kalbos?

J.Z. Projektai yra pateikti Vyriausybei, ministerijai… Ir pamažu mes jau veikiam, krutam - yra eksponatų, mes LITEXPO parodai "Mokslas 2002", pavyzdžiui, padarėm skelbimų stulpą ir ten eksponuojam reklamą, lietuvišką reklamą nuo XIX a., kartu rodydami ir mūsų objektą - kalbos kitimą, rašybos kitimą… Ir taip toliau…

G.S. Anksčiau nebuvo kur rengti daugelio renginių, o dabar naujajame instituto pastate mes turim labai tinkamą erdvę - tai sovietmečiu suplanuota didžiulė valgykla, kuri šiais laikais būtų finansiškai nuostolinga ir nereikalinga, tad mes paprašėm, ir architektas Paslaitis net pervadino tą ervę kitaip - jam patiko Lituaniastikos centro idėja, ir jis suprojektavo tokią patalpą su gražiu vaizdu į upę… Dar apie to Lituanistikos centro reikalingumą. Mes einam į Europos Sąjungą, mūsų sienos vis plačiau atveriamos, ir aš dažnai klausiu - ar mes esam pasiruošę, jei staiga, štai kad ir aname Neries krante, atsirastų 7 aukštų anglų kalbos institutas? Ir jeigu imtų skleisti, propaguoti anglų kalbą, turėdamas milijoninius biudžetus? O juk gali atsirasti. Ir prancūzų gali, ir italų… Na, gal ne septynių aukštų, gal penkių, bet mūsų institutas 2 aukštų, ir kaip mes būsim pasiruošę tai konkurencinei kovai? Ar tada mes vėl burnosim - skriaudžia mūsų kalbą ir panašiai? Tad šitas centras padėtų mums kelt mūsų kalbos prestižą mūsų pačių akyse, padėtų ruoštis tai sveikai konkurencijai su ateinančia Europa. Mes esam mokslininkai, ir daugelis tai sako išdidžiai (aš taip pat noriu taip sakyti), esam mokslinis tiriamasis institutas, tačiau tai neturėtų kliudyti surasti kontaktų su visuomene, kad mes būtume reikalingi ne vien mokslui ir mokslinei visuomenei, bet ir moksleiviams, mokytojams - lituanistų bendruomenei, kaip Jolanta gražiai pasakė, - kad būtų bendrumo su tauta jausmas. Yra tokia Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Jų atstovai buvo čia atėję, jie nori su mumis bendraut, ir mes norim su jais bendrauti. Ryšys su visuomene priklauso nuo mūsų, nes jeigu sakysim - mes esame tik mokslininkai ir išdidžiai nusigręšim, tai nieko ir nebus, bet jeigu jau mes mokslininkai, tai turim maloniai atsigręžt.

J.Z. Mes norim į savo tinklapį įtraukti tokį kalbos haid parką. Visuomenė turi visokių nuomonių apie kalbą, ir būtų įdomu leist pasisakyti apie tai kiekvienam. Ten gal ir jūsų Žertva galėtų dalyvaut.

Grįžkime prie žodyno.

G.S. Mes dabar artėjam į modernią erdvę ir gal net esam pamiršę tai, ką jautė XIX a. žmonės, - jie jautė, kad reikia žodyno. Dabar mes vėluojame, žodynas galėjo atsirasti prieš 100 ar daugiau metų, tada, kai kitos tautos rašė, - vokiečiai, lenkai, anglai, bet jis atsiranda dabar, ir kas nors galbūt galės atsipūsti, atsikratyti pagaliau komplekso, kad mes to žodyno neturėjom. Tai svarbu. Iš to komplekso ar ir to, kad mes kiek vėluojam, atsirado didžiausias žodynas, toks, kokio neturi nei lenkai, nei latviai ir net rusai, ko gero, tokio plataus žodyno neturi. Jis išaugo tiek, kad pralenkė daugelį kitų tautų, jis pavėlavo ir todėl galėjo pralenkt. Ir reikia pasakyt, kad yra kitoks nei kitų tautų, jis yra unikalus, nes pavyzdžiai paimti iš gyvosios medžiagos, iš tarmių. Ne tik iš istorijos šaltinių, ne tik iš literatūros, bet iš gyvos kalbos, preciziškai pažymint vietovę. Žmonės ėjo po kaimus su lapeliais, su magnetofonais ir užrašinėjo, ir viskas dėta į žodyną. Kitos tautos savo tarmių į didžiuosius žodynus nesudėjo.

Papasakokite, kokie renginiai numatomi didžiojo "Lietuvių kalbos žodyno" šimtmečiui.

G.S. Pagrindinis renginys - grandiozinė dviejų dienų tarptautinė konferencija, skirta leksikografijos ir leksikologijos problemoms. Į ją suvažiuoja mokslininkų iš kelių šalių. Tai tokia darbinė, mokslinė konferencija, kuri vyks mūsų instituto naujojoje salėje, mes čia, kaip matot, tarp statybų gyvenam, bet iki konferencijos salė bus atidaryta. Be to, vyks nemažai renginių, minėjimų, iškilmių, skirtų šiai progai. Vienas iškilmingas minėjimas (birželio 6 d.) - Prezidentūroje, kur mokslininkus kviečia Prezidentas. Bus keletas pranešimų, kalbės žodyno redaktorius Vytautas Vitkauskas, profesorius P.U.Dinis, turėjo kalbėti Justinas Marcinkevičius, deja, serga. Kalbės Marcelijus Martinaitis, Aldona Paulauskienė, Viktorija Daujotytė, Vaclovas Aliulis… Aišku, pirmiausia pasakys kalbą Prezidentas. Žodžiu, bus iškilmingas minėjimas, taip pat atidaryta paroda. Kitas minėjimas bus Vyriausybėje, jau po konferencijos, septintą birželio… Premjeras Kviečia į konferencijos uždarymą Vyriausybės rūmuose, ten bus kita paroda, skirta žodynui, taip pat bus apdovanojami nusipelnę lituanistai - bent jau padėkos raštais už darbą leksikografijos srity, lituanistikoj… Bus ten ir muzikinių numerių, akcentų - gros Rokas Zubovas, dainuos Gintarė Skėrytė. Trečias renginys - Lietuvos Respublikos Seime, kur plenariniam posėdy kalbės Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, profesorius iš Vokietijos Jochenas D.Range, aš kalbėsiu, ir dar kalbės Jonas Paulauskas - žodynininkas, apdovanotas Gedimino ordinu už nuopelnus mūsų kultūrai, taip pat Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Rolandas Pavilionis. Seime irgi bus atidaryta paroda, surengtas koncertas.

J.Z. Noriu pridurti, kad ta paroda, skirta žodynui, į kurią mes tikrai įdėjom daug darbo ir širdies, bus parodyta ne tik valstybės vadovams, bet ir vėliau keliaus per Lietuvą, bus eksponuojama Lietuvos bibliotekose. Paroda skirta 20-čiai lietuvių kalbos žodyno tomų ir 100 žodyno metų.

G.S. Pradžia jau buvo padaryta prieš savaitę - LITEXPO rūmuose veikė paroda "Mokslas 2002", skirta žodynui, ir ją labai puikiai įvertino tiek organizatoriai, tiek svečiai. Dabar ši paroda skaidysis į tokias, sakykim, sudedamąsias dalis ir tęs tolesnį savo gyvavimą.

 

Skaitytojų vertinimai


77. Nuogastaujantis2002-06-10 15:48
Pirmoje nuotraukoje pavaizduotų žodynų dangoraižis primena WTC, laukiantį teroristų atakos:) Gal iš to didelio darbo nieko popierinio nebeliks, kai rėšis skaitmeninis formatas?

78. Mykolas OK2002-06-10 17:59
Popieriaus krūva kaip buvo, taip ir liks popieriaus krūva.

Per 100 metų susistemintą informaciją "skaitmeninis formatas" padarys prieinamesnę ir vertingesnę.

Tikiuosi, kad žodynas ne tik "sulįs" į CD, bet ir "išlįs" į internetą.


79. Pritariantis Mykolui2002-06-11 06:01
Manau, gera mintis - Lietuvių kalbos žodynas (žodynai) internete. Juk tai mūsų visų turtas, t.y. tautoje gimusi kalba (į tai niekas neturi autorinių teisių), užrašyta naudojant mokesčių mokėtojų pinigus (biudžetinės organizacijos, kuriose dirbo ir dirba daug entuziastų).
Dar nedaug reikia papildomų finansų (kokių 50 tūkst. Lt), kad žodynas taptu dar didesniu turtu - atsidurtų internete. Juk esmė - tinkamas darbo organizavimas (o ne pinigų plovimas). Pvz., jei kiekviena Lietuvos mokykla įvestų į specialią formą bent po 10 puslapių, manau, kad nemaža darbo dalis būtų padaryta. Ir mokyklos galėtų didžiuotis - tokie ir tokie puslapiai būtų jų dėka prieinami pasauliui ir ateities kartoms. Plius švietėjiškas elementas. Net ir aš norėčiau save taip įamžinti - duokit man bent porą puslapių įvesti (be eilės!).

4019. jablonskis :) :-) 2003-10-08 17:32
is very big shet

14580. GTIKL :-( 2005-02-28 15:17
ŠUDASSSSSSSSSS

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 179 iš 179 
21:02:13 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba