SVEIKINAME ŠIŲMETĮ JOTVINGIŲ PREMIJOS LAUREATĄ – POETĄ IR VERTĖJĄ JONĄ ZDANĮ

Džojos Barysaitės nuotrauka

Visų pirma noriu atsiprašyti, kad negaliu su Jumis šiandien pats dalyvauti Poetiniame Druskininkų rudenyje, pasidalinti poezija, pasidžiaugti šio renginio dvasia. Poetinis Druskininkų ruduo - labai reta, unikali pasaulyje šventė, ir tikrai apgailestauju, jog dėl nelauktai susiklosčiusių aplinkybių tarnyboje negaliu atvykti. Taip kartais gyvenimas susiklosto, ir esu dėkingas likimui, kad galiu būti tarp jūsų nors taip.

Per poeziją savo nebylia, tylia savastim mes vis geriau pažįstam pasaulį.

Žmogus šioje žemėje - iš tiesų tiktai vykdytojas, reiškėjas. Rašydami poeziją mes spontaniškai, intuityviai atrandam atsitiktinius, kartais iracionalius jos eilutėmis kalbančius derinius.

Rašydami mėginame suvokti ir perteikti gyvenimo reikšmes - per metaforą, eilutėse sutelktą žadinančią kalbos galią mėginame suprasti ir perteikti mūsų giminystę su tuo, kas pulsuoja pirmapradžiuose tekstuose, mūsų senovinėse lietuviškose dainose.

Poezija man, bėgant metams, vis labiau tampa pranašyste. Per poeziją pajaučiu, išvystu pasaulio ateitį, geriau pažindamas žmogų ir mūsų aplinką - sutartinę ir įsivaizduojamą, juntamą, apčiuopiamą, dvasinę.

Poezija - tai langas į moralinį pasaulį. Man tai labai svarbu, nes visą gyvenimą jaučiuosi dviejų pasaulių žmogum - Amerikos ir Lietuvos. Per poeziją susijungiu su jais abiem, per poeziją pajuntu turįs lietuvišką atmintį, kuria privalau pasinaudoti, idant suprasčiau savo ir kitų praeitį bei dabartį, susikurčiau moralų dvikalbį gyvenimą.

Tokių temų esama mano kūryboje. Esu dėkingas likimui už suteiktas progas tas temas ir tuos suvokimus išplėtoti.

Nuoširdžiai dėkoju Jotvingių premijos komitetui, Lietuvos kultūros ministerijai ir Druskininkų miestui už tokį aukštą mano siekių įvertinimą. Man didelė garbė gauti tokį ypatingą apdovanojimą. Daug metų rašau eilėraščius, daug metų verčiu lietuvių poeziją į anglų kalbą, esu sulaukęs pripažinimų. Tačiau Jūsų įvertinimas man pats aukščiausias. Liksiu visą gyvenimą dėkingas savo kolegoms Jotvingiams, kad priimate mane į savo šventąjį jotvingišką ratelį. Mano mama kaunietė, tėvas suvalkietis, o štai aš dabar - Jotvingis. Būdamas juo pasižadu ir toliau darbuotis lietuvių literatūros labui.

Ačiū visiems.

JONAS ZDANYS