puiku, gaivus pavasario įsiveržimas - kaip lietus, baigiantis nuplauti nuo gaublio Panevėžį. pagaliau į lietuvių lyriką grįžo sveikas, pajėgus subjektas
Unikalus eilėraštis! O pavadinimas- genialus!!! raimio P. S.: daug man davė diskusija su vienu klaipėdos poetinės mokyklėlės Autoriumi , nepaprastai daug, och- uch!
Nematau eilėraščio. Na, sodo kaimynas pjauna tašus, o visa metafizinė leksika dirbtinai pritempta. Paskutinė eilutė išvis beviltiška. Pasakotojas panūdo dar kaži ką pridurt ir apie save - geriau jau būtų toliau pavaręs apie žlegsinčius aulus ar apie skylėtus treningus. Būtų daug sugestyviau.
Unikalių patirčių esama eilėraštyje: kas iš mūsų esame buvoję - šokę!- purvabridžio šokiuose? aš - ne. Va, lentpjiūvėje buvau, tašus mačiau, Mykolo.Doc nesutikau.
Lentpjūvėje su purvabrydžiais galima nusišokti iki šoko, ypač kai kviečia pagyvenusios moteriškės. Tada būtų labai aišku, kam tas mykolas pjauna lentas. Grabui.
eilėraštis ne koks, bet labai gyvybingas Vailokas, toks atsigavęs - tarsi grybas po lietaus, o ir šmaikštus, net įdomu būtų su tokiu, kad ir lentpjūvėj:)
vasaros sanuduliui prablaškyti pacituosiu savo mėgiamą šaltinį Kukulą iš Nemuno, kuris eiliniame numeryje pranašauja: "Tokių poetų, kaip P. Širvys ir A. Miškinis, greitai nesulauksime. Jei išliks lietuvių kalba, jie gims po penkiasdešimties metų. O dabar poezija bus daroma profesionaliai, gražiai… Bet daroma.“ Iki šiol man atrodė, kad Utenos rajone po penkiasdešimt metų greičiau gims Nizami arba Li Bo, negu minėtieji mūsų klasikai. bet Kukulas matyt tiki kad lietuvių tauta kažkokiu būdu sugrįš į kaimą ir užsiims ekologine lyrika. o gal čia kokios reinkarnacijos turimos omeny
dėl manęs - kad ir padaryta poezija - svarbu: made of (for, in) love. tiesa, žodis "padaryta" šiais laikais... įdomu kokią semantiką turėjo galvoje Valdas K., sakydamas "daroma"?
Originalus kūrinys, nustebina, pralinksmina. Kiekviena eilutė mane asmeniškai tarsi kita nuotaika "aprengė". Ačiū autoriui už suteiktą malonumą, skaitant.