 Gyčio Norvilo piešinys |
* * *
Remiui
kai visi veidrodžiai sudaužyti ar neišvalomai apniukę
o tavo bruožai ir grimasos pamažu persikrausto
iš tavo esybės į viešojo būvio
architektūros detales imi jaustis tarsi laisvesnis
ir nebėra ko bijoti kad už to kampo tavęs laukia
tavo antrininkas toks panašus į tave jog tau dar lieka vilties
neišsikraustyt iš proto tavo antrininkas pažįsta tave geriau negu tu pats
jo žvilgsnis nugręžia iki kaulų jis nusmelkia
iki sielos nušviesėjimo iki pat tavo vaikystės
žaislų nusmelkia ir supina
tavo esybę į Gordijaus mazgą kurio neperkirs
nė Makedonijos Saša…
…turbūt nesugebu rašyti
apie objektus ir aprašinėti daiktus
mano draugas aklas fleitininkas vos prisilietęs
pirštų galiukais prie vieno ar kito sugebėdavo daug geriau
išgroti daiktų pasaulį nei aš pamatyti
visą laiką žvilgsnis laukan lyg pasmerktas ir žodžiai
laukan ir mintys… einu paplūdimiu
žiūriu į jūrą smarkus vėjas gena bangas į krantą
ir mano malda tą akimirką esti
kad po mirties mano akys
susilietų su jūra
Iš latvių kalbos vertė VYTAS DEKŠNYS