Sūnau, atleisk.
Ir kam, pagaliau, įdomūs
tie gimdymai, jų priežastys.
Skaistuolė buvau,
į svajones įjunkus,
bet ne į sėklos perkėlimą –
mano vyro ji būtų
ar kito.
Tos svajos nesvetimos
man ir dabar –
kai to veiksmo tyrumą patyriau.
O Gabrieliaus sparnai buvo puikūs.
Tada atradau, sūnau,
dalykus stebuklingus –
savaiminį užsidegimą
ir pilvakalbystę –
kai žodis, išmestas iš burnos,
įkrinta slapta į kitą
žiopsinčią burną –
pasaulis laimina
tokius nukrypimus.
O Gabrieliaus sparnai buvo puikūs –
kaip ir tavo, brangusis,
nematomai sklandančio,
į rojaus šviesą panirusios rankos.
Ilgas buvo nėštumas.
Pagimdžiau.
Atleisk, sūnau,
nesupratau, kas įvyko,
tik jutau, kad irgi sklandau.
O šiandien tu sugrįžti
į atvirą žemės žaizdą
it kukurūzų užkandis,
ir kūnas tavo dabar –
tai žodis, ant kalno užgimęs.
Tad atleisk man dar kartą
už tavo ir mano kentėjimus,
už netikėjimą savo tikėjimu –
kai akmenį stūmiau nuo kapo,
o ašaros žliaugė tarytum lietus
per kojų tavųjų stiebus.
Paciurske Keys jums kaledines arbatos. Silta geltona. Tik kas vercia imti ja i burna taip aklai uzsimerkus? Tai kas, kad autoriteto padagaminta? Saiposi jis is jusu ir is jusu autoritetu, kaip tikras Amerikos NBA lygos `asas` kaubojus `audros nublokstas` i Vilniu is vietiniu aborigenu paprociu
Labas, parodijų Deive. Ar Jūs dar gyva? Gal jau galite galvoti? Jei taip, tai ydomu, xą manote apent Gabrelijaus šparnus ir Marijos nekaltą gimdymą? Visoms nekaltoms elektroninėms Litmenio Moterims labutis, su KALĖDOMS, PANOS !!!
Jei kiekvienai provokacijai pasiduočiau, ypač tų, muskulistų, su styrančiais ar nuleipusiais "strypais", Naujos Evangelijos Apreiškime būčiau Babele. Kadangi esu kukli, o ir tie "strypai" man neįdomūs, lieku ištikima kai kuriems įžadams.
Galas, ir vėl galas
Pirmas, antras,
Trečias
Gal užteks, sakau -- jų legionas.
Vienodi alaviniai kareivukai.
"Va va, tas skirtingas". Nusivyliau.
Tampau pilvą, raikau juo žemę,
Sapne apsėklinta. Kojos sutino.
Speniai pritvinkę, noru maitinti.
Alkaną žemę, ne žmones.
Gabrieliaus sparnai vėjas
Džiovinantis gerklas ir nugarą.
Ne jis užpildė mane, o tas kareivukas.
Vėlu.
Galas.
Kalėdos negali būti linksmos. Kalėdos - susikaupimo metas, per Kalėdas negalima gerti, o lietuviai nemoka linksmintis neišgėrę. Taigi visai netinka linkėti "Linksmų šv. Kalėdų".
viena komentara ranka parasiau, o ir kompas uzluzo, rankrastis irgi dingo. siandien kita kitaip (negaliu kartotis irgi parasiau), bet nenoriu cia i erdve iskelti, gal rytoj? dabar delcia... negerai... pavargau... tingiu... o jei taip tingesiu viskas dingsta nezinia kur... parasysiu , kai nereikes ar reikes? nieko nezinau.
na kodėl, o kodėl ta tamsa/ po gražių palinkėjimų esti?/ neklaidinkit tiesa netiesa/ ką žinau nežinau - ne jums spręsti/ tai tikėjimo kito atolas/ gimdymų priežastys visad įdomūs -/ ir serialiams (per detektyvus, sarkofagus)/ jei tapai garsi ne per magus/ ar skaistuolės svajonės blogai?/ tyras veiksams be tavo valios/ savaiminis užsidegimas pilvakalbystė/ tinka tik magijos magistrams/ kai žodis išsviestas iš burnos/ patenka į plagiato veplystę/ pasaulis nelaimina tokių nukrypimų/ juk nesklandau, esu pašaukta į Tavo karalystę/ kažkas kenčia, kažkas klysta/ visi tai žino/ Ji niekada neprašys atleidimo/ atkentėjusi už savo, visų likimą/ "palaimintas buvo neštumas, gal ko ir nesupratau, bet visada jaučiau, kas įvyko"/ Tikrai ateini ne kaip užkandis/ tie, kurie taip mano/ labai klysta/ šventas žodis ir kūnas, tikriausiai/ o jis ir yra pranašystė. "kai akmenį nuridenau nuo Tavo kapo, ašaros buvo išverktos..."