 Ihoras Bodnaras. "Gėrio ir blogio laivas". 1988 |
pūsk, vėjeli, į tą šalį
kur tėvynė, kur mergelė
kur mergelės akys juodos -
švietė kupinos paguodos
pūsk, vėjeli, į tą šalį
kur balta balta trobelė
kur trobelėj mergužėlė
kaip baltoji lelijėlė
ten saulelė gęsta tyliai
pro langelį - šimtamyliai
nusidriekia spindulėliai -
kur balti jos patalėliai
pasilenk priglusk prie balto
prie veidelio jos nekalto
kur ji miega... gal nubudo?
gal širdelė ką pajuto?
jei nubudo, jai priminki
kas ją myli, kas jai linki
kad vėjelį kad išgirstų
kad žodelio nepamirštų
jei širdelė jai suvirpo
ašarėlė jei sužvilgo -
grįžk, vėjeli, grįžk, broleli
nešk man` širdžiai jos laiškelį
o jei mylimą pamiršo
jeigu kitas pasipiršo
jau tada atgal negrįžki
kelio dulkėmis pavirski
- Ukraina! O gimtoji
ko verki, širdie, vaitoji?
- kad, vėjelis nebegrįžta
kelio dulkėmis pavirsta
Sankt Peterburgas
1856
Iš ukrainiečių kalbos laisvai vertė VYTAUTAS BLOŽĖ