BERNARDAS BRAZDŽIONIS

Poetas BERNARDAS BRAZDŽIONIS

Lietuvą pasiekė skaudi žinia - liepos 11 d. 96-aisiais gyvenimo metais JAV mieste Los Andžele savo namuose po ilgos ir sunkios ligos mirė Bernardas Brazdžionis, įžymus poetas, lietuvių literatūros klasikas, vyriausias Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Bernardą Brazdžionį suvokiame ir kaip didį poetą, ir kaip pilietį patriotą, savo kūrybos ir veikimo rezistencine dvasia padariusį didžiulę įtaką lietuvių tautos išsivadavimui iš sovietijos. Galime sakyti, kad jis buvo įtakingiausias komunizmo priešas iš lietuviško žodžio meistrų.

Poetas gimė 1907 m. vasario 2 d. (pagal naują kalendorių - vasario 14 d.) Stebeikėliuose (Pasvalio rj.). 1929-aisiais baigė Biržų gimnaziją, 1934 m. - lituanistikos studijas Vytauto Didžiojo universitete, dėstė mokyklose ir kursuose, dirbo "Sakalo" leidykloje, 1940-1944 m. vadovavo Maironio literatūros muziejui Kaune. 1944-aisiais turėjo pasitraukti į Vakarus (dėl sovietų persekiojimo grėsmės), iš pradžių gyveno Vokietijoje, nuo 1949 m. persikėlė į JAV - Bostoną, paskui Los Andželą.

Lietuvišką kultūrinę veiklą pradėjo nuo studijų metų, priklausė "Šatrijos" draugijai, redagavo žurnalus "Ateities spinduliai", "Pradalgės", "Dienovidis", už Atlanto ilgai redagavo žurnalą "Lietuvių dienos" (1955-1972), buvo Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas (1961-1965 ir 1980-1983), "Lietuvių enciklopedijos" visuotinės literatūros skyriaus redaktorius.

Pirmus eilėraščius išspausdino 1924 m., gimnazistas būdamas išleido pirmą eilėraščių rinkinį "Baltosios dienos" (1926). Tikrą pripažinimą poetui pelnė rinkinys "Amžinas žydas" (1931). Už poezijos knygą "Kunigaikščių miestas" Bernardui Brazdžioniui paskirta 1939 m. Valstybinė literatūros premija, patvirtinusi visuomenei, kad jis tapo įtakingiausiu jaunesnės kartos rašytoju. Priverstinėje emigracijoje poeto talentas augo ir kito, vien paminėdami jo knygų antraštes ("Šaukiu aš tautą", "Per pasaulį keliauja žmogus", "Vaidila Valiūnas" ir kitas), bemat suvoksime jų poveikį kūrybos ir visuomenės procesams įvairiais laikotarpiais. Iš viso išleista daugiau nei pusė šimto Bernardo Brazdžionio knygų, tarp jų ir knygos vaikams, pasirašytos Vytės Nemunėlio slapyvardžiu. "Meškiuką Rudnosiuką", pirmą kartą išleistą 1939 m., skaito XXI amžiaus vaikai.

Pirmuoju kūrybos tarpsniu Bernardo Brazdžionio poezijoje įsitvirtino neregio ir keleivio įvaizdžiai. Neregys simbolizuoja būtiškąją vienatvę, susitelkimą savo dvasioje. Keleivis - mąstymą ir kūrybą, kaip amžiną neramią kelionę. Vėliau įsivyravo šauklio balsas, savojo laiko refleksija amžinų biblinių siužetų akivaizdoje, klasikinės rimties religinė lyrika. Kūryba vaikams atskleidė improvizacinius poeto gebėjimus. Gaivalingas poezijos atnaujinimas jo kūryboje siejosi su tradicijų puoselėjimu, pagarba amžinoms vertybėms.

Į Nepriklausomybės kūrimo veiksmą įspūdingai įsiliejo 1989-ųjų Bernardo Brazdžionio viešnagė atgimstančioje Lietuvoje ir jo rinktinės "Poezijos pilnatis" pasklidimas 100 000 egz. tiražu. Lietuvos jaunimui reikšminga buvo 1991 m. poeto kelionė po Lietuvos mokyklas. Daugybei tautiečių esmingai svarbi Bernardo Brazdžionio kūrybos giliai krikščioniška dvasia, ypatingas jo poezijos gyvenimas tremtinių likimuose ir sąmonėje. "Tautos likimas poetui buvo ir liko pagrindinis būties klausimas. Jei nebeliks tautos, ko verta viso pasaulio išmintis, teisingumas ir poezija", - rašė apie Bernardą Brazdžionį V. Kubilius.

Šiemet gegužės mėnesį Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido albumą "Poetas Bernardas Brazdžionis grįžta į Lietuvą". Poeto dalyvavimas albumo pristatyme Los Andžele birželio 1 d. tapo paskutiniu viešu jo žodžiu - atsisveikinimu su talento gerbėjais. Jis spėjo grįžti į Lietuvą gyvas ir didis, tokį jį priglaus dabar Lietuvos žemė.

Nepriklausomybės laikotarpiu poetas tapo Poezijos pavasario laureatu, Kauno ir Pasvalio miestų garbės piliečiu, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaru, apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino I laipsnio ordinu. Popiežius Jonas Paulius II apdovanojo poetą medaliu "Pro Ecclesia et Pontifice" ir aukščiausiu Vatikano pripažinimo ženklu - Šv. Grigaliaus Didžiojo Riterių Komandieriaus ordinu.

Palaidoti Bernardą Brazdžionį numatoma Kauno Petrašiūnų kapinių panteone, karstą su palaikais pargabenus į Lietuvą. Laidotuvių komisija praneš atsisveikinimo su velioniu Vilniuje ir Kaune, taip pat laidotuvių laiką bei tvarką. Yra žinoma, kad Los Andželo lietuvių bendruomenė rengiasi gedulingam atsisveikinimui liepos 16-17 dienomis.

Lietuvos rašytojų sąjunga nuoširdžiai užjaučia velionio žmoną Aldoną, sūnų Algį, dukraites Bitutę ir Dalytę, seserį Mariją, gimines ir artimuosius. Gedime kartu su visais Bernardo Brazdžionio talento ir misijos gerbėjais.

Lietuvos rašytojų sąjunga