Pavasarinės kregždės teatro padangėje

Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Neseniai grįžote iš Romos, kur "Argentinos" teatre su italų aktoriais pastatėte A.Čechovo "Ivanovą". Gal galėtumėt palyginti Italijos ir mūsų teatrinį gyvenimą?

Teatro kasta visur labai panaši. Italijoj, Vokietijoj, Šveicarijoj ar Prancūzijoj - visur panašios problemos, tos pačios intrigos. Žodžiu, nieko nauja. Italijoje gal tik trupės mobilesnės negu Lietuvoje, daugiau stato spektaklių, dažniau eksperimentuoja, gal ne taip atsakingai žiūri kaip mes į spektaklio sėkmę ar nesėkmę. Romoje yra labai daug teatrų, visokių - mažų, didelių. Žiūrovų teatruose daug, o patys spektakliai? Labai įvairūs. Yra įdomių, yra vidutinių, yra ir visai silpnų.

Ar buvo kokių nors akibrokštų, nesusikalbėjimų, nesusipratimų?

Buvo tokių momentų, ir gana daug. Kai paskirsčiau vaidmenis, neatsižvelgdamas į aktorių rangus, buvo protestų. Italijoj dirbti sunku. Terminai labai trumpi. Ir dauguma režisierių vengia Italijos.

Rengdamasi šiam pokalbiui, perklausiau mūsų pernykštį įrašą ir nusiminiau, kad niekas iš esmės teatruose nepasikeitė. Tos neigiamos tendencijos, kurias Jūs išvardijot, tik dar labiau sustiprėjo (`Literatūra ir menas`, 2001.VI.15). Tačiau neverta apie teatrų bėdas kalbėti, jau nusibodo. Geriau - apie vaistus toms bėdoms įveikti.

Žinoma.

Nudžiugino spaudoje pasirodžiusi žinutė, kad Meno forte kartu su Teatro ir kino edukacijos ir informacijos centru kuriate teatro studiją. Papasakokite plačiau apie ją.

Manau, kad šios studijos darbas nebus trumpalaikis. Dabar aš dirbsiu, vasarą galbūt kitas režisierius dirbs su ta grupe, o Meno fortas bus studijos bazė. Tikiuosi, kad su grupės branduoliu ateityje galėsiu dirbti kaip su trupe - bent apie tai svajoju. Tai bus lyg ir Muzikos akademijos Vaidybos ir režisūros katedros alternatyva. Specialiai pakvietėme `maištaujančius` - kas nesitaiksto su rutina ar šiaip nori save išbandyti, galės čia padirbėti. Noriu, kad jauni režisieriai galėtų studijoje įgyvendinti savo sumanymus, mes jiems padėsime, analizuosime jų klaidas. Ir iš kitų šalių režisieriai bus kviečiami čia padirbėti. Pasaulyje jau išbandyta tokia sistema, tad aš nieko nauja nedarau. Kas egzistuoja Prancūzijoj, Italijoj ar Vokietijoj, bandysiu įdiegti ir Lietuvoje. Meno fortas priklauso Europos teatro sąjungai, gerai užsirekomendavusius jaunus režisierius galėsime pasiųsti į kitus teatrinius centrus. Tai labai pagreitins jų profesinį brendimą.

Režisieriai negali tobulėti uždaroj meninėj erdvėj.

Režisierius turi žinoti, kas yra gera vienoj ar kitoj teatrinėj sistemoj, kas bloga, kad galėtų pats atsirinkti, ko reikia būtent jam. Bandysim kurti tą studiją. Reikia ko nors siekti, judėti į priekį, apie ką nors svajoti.

Sausio-kovo mėnesiais prie Kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė parengė Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcijos projektą, kuris netrukus bus paskelbtas spaudoje. Ar sutiktumėt kartu su Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centru Meno forte surengti diskusiją tuo klausimu?

Visada prašom.

Bet bus labai svarbi ir Jūsų nuomonė.

Gerai, pasisakysiu.

Kokie artimiausi Jūsų kūrybiniai planai?

Žadu pradėti Donelaičio `Metus`.

O!

Nežinau, kaip seksis, kuo viskas baigsis, bet bandysiu. Noriu padirbėti su visai kita medžiaga. Gal bus du spektakliai, o gal ir keturi - dar nežinau. Medžiaga didžiulė, į vieną spektaklį tikrai netilpsiu. Reikia pačiam atsinaujinti.

Labai gerai, kad ne Čechovą statysit.

Dabar visoj Europoj tiesiog Čechovo potvynis. Truputį nepadoru prieš autorių šitaip jį `eksploatuoti`. Tegul pailsi.

Dėkoju už pokalbį ir linkiu Jums kuo didžiausios sėkmės.