Pirmojoje Mozės knygoje apie pasaulio sukūrimą pasakojama, iš ko yra kilęs žmogus. Iš ką tik sutvertos žemės ištryško vanduo, kuris suvilgė žemės paviršių. Viešpats Dievas pasisėmė rieškučias tos drėgnos pirmapradės žemės, nulipdė iš jos pirmąjį žmogų ir įpūtė į jo šnerves gyvybę.
Tai ir yra žmogus: žemė ir atodūsiai. Atsidūsėjimai baigiasi, žemė lieka.
nuo amžių amžinųjų buvo "atodūsiai lieka, žemė baigiasi", o dabar - ką gi - atvirkščiai. pesimistinė antropologija ir mirties kultūra vis labiau šešėlina šėtonina toną.
Eilerastis nuostabus sava erdve. Jame - monumentalus ir paprastas dievisku darbu paprastumas. Gal tik vertetu isimti zodi
"pirmąjį", o "Atsidūsėjimai" pakeisti i "Atodūsiai".
Laikraštyje taip ir yra padaryta - taip visada daroma - KODĖL TO NĖRA el. variante yra paslaptis.
O dar reikia pasakyti kunixui - eilėraščio autorius yra pastorius - nieko keista, kad kataliko ir protestanto požiūris į žemę kiek skiriasi.
Kuo čia dėtas protestantų pastorius? Katalikui žmogus irgi yra mirtingas, o protetantai tiki į pomirtinį gyvenimą. Tik keista,kad protestantų pastoriui Viešpaties atsidūsėjimai baigiasi, yra mirtingi.
Paskaitykit dar kartą: "įpūtė į jo šnerves gyvybę.
Tai ir yra žmogus: žemė ir atodūsiai. Atsidūsėjimai baigiasi, žemė lieka." Įpūtė gyvybę, prieš tai paėmęs žemės: tai ir yra žmogus: žemė ir atodūsiai, t. y. atodūsiai, įpūsti Dievo . Ir jis nesako:žemėje baigiais, tiesiog baigiasi ir viskas. That`s all.Lieka žemė. O ar tie atodūsiai tęsiasi kažkur toliau , bet ne žemėje --irgi nesako. Greičiau jau sako, kad ne --niekur nesitęsia.Tokia jau amžina to paties Dievo sutverta žemė.O kad ji amžina, tai tikrai sunku patikėti. Reiktų sakyti:Atsidūsėjimai baigiasi, lieka žemė-baigiasi žemė ir nieko nelieka.Arba: ir jos kaip nebuvę. Tada būtų tikslu.
Bet to netaikau JAAKKO HEINEMÄKI--jo mintis aiški ir eilėraštis tikrai geras, be to, dar ir gerai išverstas Ms Reginos Venckutės. Ji galėtų daugiau versti dabartinių suomių gerai mokėdama suomių kalbą ir turėdama sugebėjimą versti poeziją.