Mylimoji dabar motoriukas
Užsiveda kas rytą ir eina
Į mirusių miestą ten traukia
Sodiečiai šeimomis pasižiūrėti
Plastmasėn ji įsispaudžia
Ištempia šypseną nuolaidas
Siūlo žino ji viską kaip
Paguldyti apvilkti kalbėti
Kad nesušaltų maudyti kuo
Nuvalyti pildysis greitai jai
Pačiai pranašystės turės kam
Kalbėti tylėti dainuoti bus jai
Ramybė, man tuo tarpu gatvės
Tos pačios uždangos nuskalbtos
Senos. Skirtingos mašinos mus
Varo net filmus mėgstam
Skirtingus slenkam savaisiais
Keliais į šiaurę į sniegą į ledą
Norisi kartais tvarką daiktų
Sutrikdyti kirsti prieš srovę
Pjauti prieš plauką šokti
Prieš teismą. Vėl išsivaikšto
Kraujas ir vandenys vėl
Nusistovi vėl įsijungia
Mašinos burzgimas vėl laiką
Matuoja vėl turi saiką
Gamyklos konvejeriai juostos
Laidai ir asfaltas vėl trinksi
Vienodai širdys ir kūjai
Ir kirviai. Siunčia pūgą jėga
Ir užmarštį nusižengimams
Uždengia nemigą kliedesius
Norus tylėjimą viską
Išlygina lieka šešėliai kur
Mes juos matėm?
 Kazimiras Malevičius. Kostiumų eskizai Michailo Matiušino ir Aleksejaus Kručionycho operai "Nugalėta Saulė" |