Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-05-17 nr. 2899

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
 Kornelijus Platelis.
HUMANITARŲ DISKUSIJA
15
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• 1972-ŲJŲ KAUNO PAVASARIS7

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
GEGUŽINIAI
1
• TRUMPAI

DAILĖ, FOTOGRAFIJA 
• Jurgita Ludavičienė.
AŠTRŪS PJŪVIAI IR BLIZGANČIOS PLOKŠTUMOS
1
• Libertas Klimka.
DAILININKĖS ALBINOS MAKŪNAITĖS ATMINIMUI
• Skirmantas Valiulis.
TARP TIKROVĖS IR SAPNO

TEATRAS 
• "KARVĖS LŪPAS" KURS REALYBĖ3
• SVEČIUOSE "KUL PLASTIKOS SCENA"
• EDWINO GEISTO SUGRĮŽIMAS1
• Rimas Driežis.
"MOLINUKO TEATRAS"
2

OSKARUI MILAŠIUI - 125 
• 1877, Čerėja - 1939, Paryžius.
OSKARAS MILAŠIUS
2

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
ABU LABU TOKIU, arba ATLEISK JAM, VIEŠPATIE!
2

LITERATŪRA 
• Vytautas Kubilius.
JONAS MIKELINSKAS - TIESOS RAŠYTOJAS
4
• Vladas Braziunas.
PAS MAIRONĮ JELGAVON
• Vygantas Šiukščius.
ISTORIJA PAGAL JONĄ LAUCĘ

POEZIJA 
• ARŪNAS SPRAUNIUS8

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

KRONIKA 
• Paulina Žemgulytė.
KARTU SU MATUČIU
• "ŽMONĖS KALNUOSE"
• POEZIJOS PAVASARIO PROGRAMA
• POEZIJOS PAVASARIO SVEČIAI2
• MOKSLEIVIAMS
• NAKTIBALDŲ ŽINIAI

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
DVEJONIŲ METAS
1

DE PROFUNDIS 
• Tomas Arūnas Rudokas.
BELAUKIANT GODO`S
5

ESĖ 
• Marius Ivaškevičius.
KAS IŠGAUDYS BALTUOSIUS AMŪRUS?
2

PIRMASIS

HUMANITARŲ DISKUSIJA

Kornelijus Platelis

[skaityti komentarus]

iliustracija
D.Stolciaus von Stolcenbergo raižinys

Gegužės 6 d. LR Prezidentas Valdas Adamkus sukvietė Lietuvos aukštųjų mokyklų humanitarinių fakultetų ir mokslo institucijų vadovus, kai kuriuos šios srities mokslininkus pasitarti dėl humanitarinių mokslų padėties ir plėtros perspektyvų. Dalyvavo švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius bei Mokslo ir studijų departamento direktorius Albertas Žalys.

JE Prezidentas pažymėjo, kad žinių visuomenė, apie kurią dabar plačiai kalbama, negali būti įsivaizduojama vien kaip informacines technologijas įvaldžiusių žmonių visuomenė. Humanitariniai ir socialiniai mokslai, padedantys susivokti žinių sraute, turi išlaikyti savo svarbias pozicijas ateities tyrimų panoramoje, o studijos - užimti deramą vietą visų krypčių studijų programose. Tai, beje, savo pranešime apie Lietuvos švietimo sistemą akcentuoja ir OECD ekspertai. Sustiprėję humanitariniai mokslai ir studijos turėtų suaktyvinti mūsų kultūrinį gyvenimą, skatinti visuomenės kūrybiškumą ir taip ugdyti platesnio akiračio politikus bei administratorius, gerinti mūsų gyvenimo kokybę. Tad mokslo ir studijų srityje reikalingos tam tikros permainos, apie kurias pasidalinti mintimis Prezidentas pakvietė susirinkimo dalyvius.

Ministras A.Monkevičius patikino, kad reformos būtent šia kryptimi daromos, jos tęstinės. Tačiau dar daug reikia diskutuoti dėl humanitarinių mokslų vertinimo kriterijų, daug nuveikti keičiant jų finansavimo principus. Esama įdomių iniciatyvų, tačiau esama ir tam tikros naujovių vengiančių institucijų savigynos. Iš mokslininkų pirmas kalbėjo Lietuvių kalbos instituto direktorius Giedrius Subačius. Jo nuomone, nors Baltojoje mokslo knygoje užsimenama apie humanitarinių mokslų plėtrą, tačiau apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais. Norint juos konkretizuoti ir išplėsti, būtina sukurti humanitarinių mokslų plėtros strategiją, dėl kurios sutartų visos valdžios institucijos. Mokslo sąvoka mūsų visuomenės ir šios srities administratorių sąmonėje vis dar asocijuojasi labiau su gamtos mokslais, tad ir kriterijai vertinant humanitarinius mokslus dažnai ateina iš šios srities, o įvairiose vertinimo komisijose vyrauja gamtos mokslų atstovai. Neretai šių sričių tyrinėtojai verčiami orientuotis į pasaulio mokslą, pamirštant, kad pasaulinis lituanistikos tyrimų centras yra Lietuva. Prof. Viktorija Daujotytė pripažino, kad humanitariniai mokslai dabar išgyvena krizę, kurią bendromis pastangomis būtina įveikti.

Keletą problemų įdomiai aptarė vienas VDU atkūrėjų prof. Algirdas Avižienis. Pasidalinęs mintimis, koks turi būti informacinių technologijų (IT) žinovas (tas, kuris išvysto savo intelektualines galias ir savo srityje naudodamasis IT sprendžia sudėtingiausius klausimus, sugeba vertinti žinių kokybę, supranta etinius IT vartojimo aspektus), jis pareiškė, jog dabartinės Lietuvos aukštosios mokyklos (nedaugelio išimčių esama) tokių žinovų parengti negali. Kliūtys čia yra dvi: a) per daug ankstyva ir smulki specializacija, stabdanti intelekto vystymąsi; b) per mažos ir per daug specializuotos aukštosios mokyklos, tampančios "intelektualiniais getais", nesuteikiančiais studentui galimybių rinktis vertingus įvairių sričių kursus ir net bendrauti su daugiau įvairesnius dalykus studijuojančių kolegų, tokie "getai" nesudaro sąlygų tobulėti dėstytojams. Nepadeda žinių visuomenei kurtis ir "vienuolyno stiliaus" mokslo institutai, neįsileidžiantys jaunų žmonių ir kuriantys "intelektualinius getus" savo mokslininkams bei doktorantams. Tikru organizaciniu nesusipratimu laikytini ir universitetų filialai: Vilniaus universiteto Kaune, KTU Panevėžyje ir panašiai. Bandant įveikti pirmąją kliūtį derėtų didelę pirmųjų dvejų metų studijų dalį skirti humanitarinėms (plačiąja prasme) studijoms; antrąją - bendromis pastangomis kurti miestų bei regionų akademines bendruomenes. Didelė problema tebėra ir humanitarinių tyrimų kokybės vertinimas. Norint, kad vertinimas būtų objektyvesnis, būtina kviestis tarptautinius vertintojus.

Prof. Egidijus Aleksandravičius humanitarinių mokslų padėtį Lietuvoje pavadino grėsminga ir išdėstė penkis punktus. Pirmieji trys - apie humanitarinių mokslų svarbą. 1. Šių mokslų padėtis per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį nė kiek nepagerėjo: mes tebekalbame apie tas pačias problemas. 2. Pati humanistika - tai žmogaus intelekto ir jo susivokimo pasaulyje ugdymo priemonė. Jos nepakeis jokios IT. Tai penas visiems kitiems mokslams. 3. Būdami tokie, humanitariniai mokslai - neišvengiama studijų ir mokslinių tyrimų integracijos dalis, netgi to integravimo tinklas. Be filosofijos, kalbos, formaliosios ir kitokių logikų žinių, be meninės vaizduotės mes, atrodo, nesugebėsim sujungti į vieną sistemą skirtingų žmogaus žinojimo sričių. 4. Vertinimas. Pastarieji 6-7 metai parodė, kad vertinimas tėra formalus, joks turinys nevertinamas. Niekas jau seniai nebekalba apie patį mokslą. Negana to, tas vertinimas atsidūrė biurokratinio aparato rankose, kadangi mokslo bendruomenė nėra savaveiksmi, ir nematyti jokių ženklų, kad kas nors bandytų ją pabudinti. 5. Autoironija. Iš tiesų humanitariniai mokslai yra ganėtinai užsidarę savo "getuose" ir neturi pakankamai tarpdisciplininės vaizduotės. Tai pasakytina ir apie mokslo institutus, ir apie jų gyventojus rengiančias katedras. Dabartinė Lietuvos humanistika konservatyvi, apie tokią galbūt mes svajojome sovietiniais laikais, kai negalėjome tyrinėti savo istorijos ir literatūros, bet dabar ji mūsų nebetenkina. Nors kai kuriose srityse (istorijoje) yra aiškiai pagerėjusi darbų kokybė.

Prof. R.Lopata atkreipė dėmesį į prastą mokslo institucijų administravimą ("Kiek mes sugebame prisisiurbti prie valdžios, tiek mes turim filialų", kurie dažnai kuriami neturint reikiamo potencialo, pinigai metami ten, kur nėra kam jų panaudoti), teisinės bazės stoką, sunkumus planuojant savo finansus. Kiti kalbėtojai minėjo nepatenkinamą visos sistemos administravimą: esminių pokyčių joje neįvyko; nesugebėjimą pasinaudoti aukštųjų mokyklų autonomija ir sukurti tikrą, atsakingą akademinę bendruomenę (vietoje jos turime atskiras katedrų ir institutų žinybas); neracionalias, nesuderintas su darbo rinka rengiamų specialistų proporcijas, būtinybę humanizuoti visas studijas, prievartinio nereikalingų, niekieno neskaitomų savo darbo ataskaitų rašymo sunkumus, mokslinės literatūros trūkumą ir kitas problemas. Mano supratimu, susitikime nebuvo išsakyta nepamatuotų teiginių, tačiau buvo akivaizdu, kad kiekviena pasiūlyta žygio į ateitį lazda turi ir antrą galą. Humanitarinių mokslų, ir ne tik jų, raida yra pasiekusi stadiją, kai reikia ryžtingų sprendimų. Taip pat aišku, kad jokiai valdžiai nepakaks politinės valios, o ir paprasčiausio išmanymo, kad būtų galima reformuoti šią sritį be akademinės bendruomenės pagalbos ir tiesioginio dalyvavimo. O ši, bent jau humanitarinė, yra susiskaidžiusi, neorganizuota, nedrįstanti ir nepajėgi vertinti savo pačios veiklos. Geri santykiai su kolegomis dar daug kam brangesni už tiesą. Ir taip, deja, yra daugelyje mokslo ir kultūros sričių. Tad be "išorinio" užsienio kolegų vertinimo, ko gero, išsiversti nepavyks.

Studijų turinys privalo keistis, humanizuotis (visiškai sutinku su prof. Avižieniu), tačiau nedera pamiršti ir Bolonijos deklaracijos nuostatos, kad pirmojoje studijų pakopoje bakalauras privalo įgyti specialybę, kurią paskui tobulintų antrojoje pakopoje. Man teko girdėti priešingą nuomonę ginančio ne vieno rektoriaus argumentus. Visiškai juos suprasdamas ir pritardamas norui parengti kuo daugiau plačios erudicijos studentų, vis dėlto manau, kad tai galima pasiekti diferencijuojant studijas (tai jau daroma) ir kuo daugiau erdvės paliekant paties studento iniciatyvai, kuria gabieji netruks pasinaudoti. Kita vertus, pulti humanizuoti studijas, esant tokiai pačių humanitarinių mokslų padėčiai, vargu ar protinga. Pirmiausia jie turi keistis ir patys siūlyti įdomias ir geros kokybės programas kitoms studijų kryptims, principingai jas vertinti, o sistemos administratoriai turi įteisinti tokių programų apimties ir kokybės reikalavimus. Tačiau kol kas humanitarinių studijų finansavimas mažėja, jos traukiasi, užuot besiplėtusios.

Kitas dalykas - pačių aukštųjų mokyklų sistema su visais "getais", "vienuolynais", "filialais" arba - jei dar trūksta metoniminių apibūdinimų - šiltais stovinčio vandens tvenkiniais. Čia taip pat neįsivaizduoju politinės valdžios, kuri ryžtųsi keisti struktūrą. Pakanka tik žvilgtelti į autonomijos bastionuose įsitvirtinusius savo šventosios žemės gynėjus. Kita vertus, nežinia, ar tikslinga tai būtų daryti administracinėmis priemonėmis, nelaukiant, kol pradės iš esmės keistis bei vienytis pačios akademinės bendruomenės. Mokslo institutų ir panašaus dydžio bei tyrimo sričių universitetų mokslo padalinių egzistavimas taip pat kelia didelių abejonių. Nors ne kartą teko girdėti mokslininkų argumentus, kad sistema "beveik" gera, man regis, ji sunkiai suvokiama sveiku protu. Su vienu dažnai girdimu teiginiu galima sutikti: prievartinis kieno nors jungimas su kuo nors nieko gero neduos. Tačiau apie akademinių bendruomenių būtinybę burtis vardan savo sričių tyrimų kokybės, geresnio materialinio aprūpinimo, apie vienas kitą praturtinsiančią mokslo ir studijų sanglaudą kalbama jau seniai, apie tai rašoma įvairiausiose užsieninių vertintojų ataskaitose, ramiai sau dūlančiose valdžios ir mokslo institucijų stalčiuose. Politinės valios pozityvioms permainoms šioje srityje turbūt nepakaks, ir vėlgi - turbūt nereikia.

Tad perspektyva nėra džiuginanti: kol sistema persigrupuos taip, kad pati imtų skatinti savo veiklą, praeis daug nebesugrąžinamo laiko.

Smulkesnes jau pribrendusias permainas įgyvendinti lengviau, bet nereikia tikėtis, jog tai pašalins visas problemas. Be abejo, humanitarinių mokslų vertinimo kriterijai bei reikalavimai jiems turi būti kitokie negu gamtos ar technologijos mokslų. Be abejo, juos turi nustatyti tų sričių specialistai. Be abejo, turi būti finansuojami ilgalaikiai tyrimai. Tačiau mokslo turinys negali išsprūsti iš vertintojų akiračio. Akademinės bendruomenės, per savo struktūras formuojančios tyrimų kryptis bei apimtis, turi būti atsakingos ir principingos, vertos autonomijos, o ne vien tik pajėgios ginti ją teisinėmis priemonėmis. Diskusija dėl kokybės turi vykti tiek akademiniuose, tiek plačiosios visuomenės sluoksniuose. Ir ji vyks, jei tik bus dėl ko diskutuoti. Buvo užsiminta ir apie prestižinę spaudą. Mano įsitikinimu, visa kultūrinė spauda turi būti laikoma prestižine. Dabartinė padėtis, kai apie tą patį dalyką (kultūrą) kalbama dviejose visiškai viena kitos negirdinčiose (ar bent jau susidaro toks įspūdis) sferose, nėra normali. Ji gali būti maloni tik tiems, kuriems visiškai nesinori, kad mokslas būtų vertinamas ne tik formaliai.

Susitikime ne vienas pasakojo apie nesusipratimus, gamtos mokslų atstovams vertinant humanitarų darbus. Tačiau jeigu jau ir vaikui, ne tik gamtos mokslininkui, atrodo, kad vienas ar kitas humanitarinis karalius nuogas, bandymas teigti, kad yra priešingai, smarkiai ir ilgam laikui pakenkia tų mokslų prestižui. O juk humanitarinėje, kaip ir kitose srityse, yra daug puikiai dirbančių talentingų mokslininkų…

Baigiantis pokalbiui, JE Prezidentas pasiūlė sudaryti darbo grupę humanitarinių mokslų plėtros programai parengti. Programa visada reikalinga imantis kokio nors darbo. Jeigu jos kūrimas netaps puikiai mokančių savo pozicijas ginti permainų priešininkų šachmatų partija, jeigu bus numatytos juridinės ir administracinės programos įgyvendinimo priemonės, jeigu ji nebus išmesta į šiukšlyną vėl atėjus kokiai nors naujai politinei valdžiai, galima tikėtis, kad humanitarinių mokslų krizė anksčiau ar vėliau bendromis pastangomis bus įveikta. Jeigu ne, teks ir toliau laukti, kol viską pataisys pats laikas - praeis keturiasdešimt metų, pasikeis kartos ir panašiai.

Apie humanitarinių mokslų svarbą mūsų kultūrai nėra ko nė kalbėti. Mes esame pasirengę suteikti tribūną visiems, norintiems padiskutuoti dėl jų dabarties ir ateities. Žinoma, jeigu dar esama manančių, kad viešas kalbėjimas gali ką nors pakeisti…

 

Skaitytojų vertinimai


29. xX2002-05-18 01:12
Humanitariniai mokslai slepia milžiniškus nepanaudotų žinių resursus. Jau dabar yra sukurti metodai, kurie gali naudotis tais resursais, sunkiai formalizuojamas "neryškias" žinias paversti procedūromis, duodančiomis apčiuopiamus, pragmatškus rezultatus. Informacijos visuomenė - tik įžanga į žinių visuomenę, žinių visuomenėje turi būti iš esmės panaudojamos visos sukauptos žinios, nesvarbu, ar tai humanitarinių, ar tiksliųjų, ar apytikslių mokslų.

32. Mykolas OK :-) 2002-05-18 10:17
Kiekvienam mokslui ar mokslininkui priklijuojama etiketė. "Humanitaras", "technokratas" - tarsi du nesuderinami dalykai. Kažkodėl pamirštama, kad yra visų mokslų bendri metodai. Kiekvienas mokslas yra savaip tikslusis.

Tik įvaldęs matematinius, loginius, informacinius metodus asmuo turėtų imtis humanitarinių studijų. Tada ir nekiltų klausimų "Ar humanitarui gali padėti IT?" ar "Kaip prisikasti iki humanitarinių mokslų išslapstytų žinių?"

Iš kitos pusės, realinių mokslų atstovai be pradinio humanitarinio išsilavinimo irgi negalėtų tapti mokslininkai.

Visas mokslas yra viena sistema. Tai gražiai iliustruoja angliškas terminas PhD - filosofijos daktaras, kaip aukštesnis išsilavinimas bet kokiuose humanitariniuose ar realiniuose moksluose.


37. gamtamokslis :-) 2002-05-18 17:01
Dėl Prof. E.Aleksandravičius punktų:
Teiginys nr.1 Šių mokslų padėtis per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį nė kiek nepagerėjo: mes tebekalbame apie tas pačias problemas.
  • Neaišku, kas nepagerėjo: ar finansavimas, ar pasiekimai. Jei nieko naujo nenuveikta toje srityje, tai reiškia, kad humanitarai parazituoja, yra atsilikę ir nesiūlo naujų teorijų ir praktikų. Teiginys Nr.2. Pati humanistika - tai žmogaus intelekto ir jo susivokimo pasaulyje ugdymo priemonė. Jos nepakeis jokios IT. Tai penas visiems kitiems mokslams.
  • Nieko sau. Su tokiomis mintimis į džiungles galima eiti gyventi. IT nieko nesiruošia pakeisti. Tai tik įrankis, kuriuo mieli humanitarai pagaliau turėtų išmokti naudotis ir panadoti savo peno sklaidai. Teiginys Nr.3. Būdami tokie, humanitariniai mokslai - neišvengiama studijų ir mokslinių tyrimų integracijos dalis, netgi to integravimo tinklas. Be filosofijos, kalbos, formaliosios ir kitokių logikų žinių, be meninės vaizduotės mes, atrodo, nesugebėsim sujungti į vieną sistemą skirtingų žmogaus žinojimo sričių.
  • Tai savaime nesidaro. Humanitarai galėtų bent sociologijos ar psichologijos žinias panaudoti (jei tokios yra), kad savo sujungimo pretenzijas įgyvendintų.

    Toliau eina tradiciniai paverkšlenimai (atsieit faktų konstatavimai), būdingi lietuviškam charakteriui.


  • 39. humanitare2002-05-18 23:29
    visishkai nepritariu ok teiginiui, kad "Tik įvaldęs matematinius, loginius, informacinius metodus asmuo turėtų imtis humanitarinių studijų", manau, kad OK tiesiog nusishnekejo :)) tecnokratai dazniausiai ir susotja ties savo sritimi, tuo tarpu humaitarasm yra zymiai lengviau nerti i technines sritis, negu technokratams i humanitarines

    40. gamtamokslis2002-05-18 23:40
    prasideda kaltinimai... Žodis "įvaldęs" reikalauja paaiškinimo, ir tada nereikės sakyti, kad ok pasakė netiesą. Man atrodo, kad dauguma humanitarų tikrai yra įvaldę minėtas matematikas, logikas etc., nes sugeba parduotuvėje suskaičiuoti ir pasinaudoti Modus Ponens. Technokratai irgi ne pėsti humanitariniuose dalykuose. Tačiau kalba eina apie stambesnio kalibro pasiekimus ir veiklos atitikimą šiuolaikinio laikmečio dvasiai - kur iššūkiai, dideli siekiai, pretenzijos į Nobelio premijas???

    45. sn2002-05-20 07:30
    Ar jau sudarinėjama darbo grupė humanitarinių mokslų plėtros programai parengti? Kas ją sudarinės ir kokie kandidatai siūlomi? Gal būtų galima padaryti kandidatų kėlimą ir rinkimus šiame tinklapyje?

    50. Xx2002-05-23 11:20
    xX,kokius pragmatiškus rezultatus gali duoti modernių technologijų apdorotos "Žinios", sukeliančios emocijas - kalbu apie grožinę literatūrą? O tai vis dėlto svarbios "žinios".

    52. xX2002-05-23 12:20
    Kaip kažkas pasaskė, kad praeities magija yra šių dienų technologijos. Mes iš inercijos manome, kad grožinė literatūra yra emocijų šaltinis, ir tiek. Tačiau valdymo ir prognozių metodų vystymas šiuo metu yra pakilime. Tie metodai kaip tik leidžia formalizuoti "neapčiuopiamas" žinias.

    470. Tiksliuke :-( 2002-09-11 19:35
    Apie humanitares teigini del technokratu. Butu idomu susipazinti su kokiu humanitaru sauniai besidarbuojanciu kokioj techninej srityje (sekretoriaus, biuro administratoriaus ir pan. darbo siai sriciai nepriskirciau). Beje, nemazai tiksliuku raso gana saunias knygas (lietuviskasis pavyzdys - Ricardas Gavelis), yra puikus politikai, sociologai ir t.t. Apie filologus man susaidare ispudis, kad jie turi daug svajoniu, bet net nesistengia ju paversti tikrove, kai tuo tarpu daznas tiksliukas svajoniu kiekiu ir ju polekiu gal ir gerokai nusileidzia filologui, bet dirba taip, kad jas igyvendintu.

    1357. DEREKAS GAIGYS :-( 2003-02-19 01:58
    As manau kad cia yra tikras marazmas ir kalbat jus cia pugas>>> GERIAUSIA YRA NESIMOKYTI IR NEBUS JOKIU BEDU!!! Pize nebuktit pizdukai verinkit nahuij is soooles !!

    3027. puskinas2003-07-16 23:15
    manau kad konfliktai tarp humanitaru ir tiksliuku kyla del to kad ne viena is siu pusiu nera pakankamai isigilinusi i priesininku mokslo sriti, ju savotiska grozi(juk ir gamtos moksluose galima surasti poezijos-patikekit manim), todel ir kyla pasvarstymai kiekvienai pusei atrodantys diletantiski.

    16423. Sarux2005-05-12 00:06
    Nemanau, kad "konfliktai tarp humanitaru ir tiksliuku kyla del to kad ne viena is siu pusiu nera pakankamai isigilinusi i priesininku mokslo sriti". Tiksliukams būdingas griežtas savokų apibrėžimas, konceptualizmas, ko stinga humanitarams.

    20030. agne whit aida2005-11-28 21:18
    kon jus lietuvos ubageliai.

    20031. agne whit aida :-) 2005-11-28 21:21
    kon to puskie geras eiles kuri.

    Parašykite savo nuomonę

    Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
    Vardas arba parašas:
    El. pašto adresas:
    Straipsnio vertinimas:

    Kultūros kalendorius
    nuo 2012 m. Sausio

    PATKPŠS

     1
    2 3 4 5 6 7 8
    9 10 11 12 13 14 15
    16 17 18 19 20 21 22
    23 24 25 26 27 28 29
    30 31  

     1 2 3 4 5
    6 7 8 9 10 11 12
    13 14 15 16 17 18 19
    20 21 22 23 24 25 26
    27 28 29  

     1 2 3 4
    5 6 7 8 9 10 11
    12 13 14 15 16 17 18
    19 20 21 22 23 24 25
    26 27 28 29 30 31  

    Nuorodos


    Kultūros diskusijų forumas,
    Kultūros vartai,
    Kultūros institucijos,
    Meno galerijos,
    Meno bankas 
    DAILĖ“, „VILNIUS“,
    7 MENO DIENOS“,
    ŠIAURĖS ATĖNAI“,
    LITERATŪRA IR MENAS“,
    NEMUNAS“,
    UŽUPIO ŽURNALAS
    Lietuva internete

    Rodoma versija 174 iš 174 
    21:01:12 Jan 29, 2012   
    May 2009 Sep 2014
    Sąrašas   Archyvas   Pagalba