Tau ant pilvo užveisiu rožyną
ir ant lūpų išskrosiu lašišą
o paskui o paskui velnias žino
po batelių tavų negrįžimo
nė už ką nė už ką nesugrįšiu.
Vėl saldi aritmetika dviese
vėl į plaukus tau žodžių privelsiu
nuo pagalvės po tavo pavėsiu
nors užtrokšiu iš bado nudvėsiu
nė už ką nė už ką nesikelsiu.
Tau pilvo dugne atrasiu rožyną
ir lūpas išskrosiu ikrą matyti
o paskui mes žinosim
po vients kits negrįžimo
nė už ką vaikų nepažinsim
vėl saldi asimetrija dviese
žodžiais ausis tau užvelsiu
kam dantimis suplėšei pagalvę?
žiaunos šnerves gyliai dusuojant užtraukė
dvėsiu uždusęs krūties kairiosios užspaustas
kvapas pieno žuvies ir jazmino
tenka išnirt jūros paviršiun
vaikai moja nuo kranto
Darius turi savo zodyna, stiliu, ritmika. Geram eilerastyje atsibunda
ir garsas ir ritmas. I zodziu turini nereikia kreipti per didelio demesio. Eilerastis vistiek ne apie tai
geras, geras, ypač pirmo penkiaeilio pirmos dvi eilutės, nors gal rožyną užveisti galima būtų ant lūpų, o lašišą skrosti ant pilvo... nors velnias žino...
Todel kad seksas neturi galvos. Nepanasu, kad skaitytojai galvotu apie Dariu Simoni ir jo eilerasti, kad butu aiskinamasi sudetinga problema, ar kazko nesuprastu.
Kas cia vyksta? Pasirodo, Darius Simonis ir jo eilerastis skaitytojus traukia.
Trauka sukuria meile ir neapykanta (be galvos)
Darius nekaltas nei del kazkieno asociaciju, nei del snaudzianciu Floridos palmiu. Jis raso ne specialistams. Profesija - nera nei talentas, nei poezija. Nesvarbu kokios srities butu: palmiu, sekso, zemes ukio ar debesu
tau dėl pilvo iškepsiu blyną/ o dėl lūpų - saldų rožyną/ su spygliais ir iliuzijom - žinom/ o kas grįžta negrįžta - težino/ nesaldi aritmetika dviese/ kai tie žodžiai velti ir išdvėsę/ nesikelsi? įkalsi pavėsy/ skauda plaikus, nes tu - netoliese./ tas rožynas tėra šabakštynas/ jei ant lūpų, ant pilvo lašišomis/ be bateliu atskrisiu melisomis/ tos iliuzijos savos - lobynas...
Lietuva internete
