Jaunutė padavėja jau atsisakė duot
Kažkas ne taip su mano amžium...
Gal laikas jau pakeist muziejuje etruskų vazą
Galėjo sarkofagus bent pradėt gamint
Tačiau lotynų gentys neleido etruskų mokslui
Pažangos daryt
Beliko tik "drugeliai"
Tai skamba daug gražiau nei ta spaudoj nuvalkiota "Plaštakė
labai patiko dvitaskis antro ir trecio posmo pradzioje - jei detu pabaigoje banaliai rimuotusi : ir :. Dar galima pradet nuo kabuciu arba skliausteliu...
kur vienam baigiasi kitam pradžia. normalu. gal todėl, kad muziejų nemėgstu. tuščiavidurės piramidės Egipte, o kažkada supersaugiai įsitaisę numirėliai išbarstyti ant viso pasaulio prekystalių. arba vadinamieji Britų Karūnos lobiai, suplėšti iš pusės pasaulio, nuo kurio palikuonių britai dabar visais būdais nori atsitvoroti. vienas lietuvių poetas parašė eilėraštį apie ant Temzės kranto liūdinčią Kleopatros adatą. liūdni daiktai ne savo vietoje ir ne savo laike. po mūsų bent nieko neliks - net griuvėsių, kaip rašė senovės romėnai
Galvojau apie Navako eilerasti ir karpiau savo katinui nagus. Staiga prisiminiau Ones " jaunute padaveja jau atsisake duot" ir pradejau nesuvaldomai kvatoti. Katinas paklaiko ir pabego. Tai mat, ka tas Navakas ir One pridare: katinas laksto su dviem nenukarpytais nagais. Nebegaliu pagauti bestijos, nes pasislepe Valdovu rumuose.
analogiškai vargstu su triušio nagais. visa laimė kad mes, kuriems nagai irgi iš esmės atavizmas, išmokom juos nusikarpyti, nusikramtyti arba nusilakuoti. dėl griuvėsių - kažkodėl anądien pestebėjęs sutrupėjusius prieš porą metų zuoko statytus laiptus (anais laikais valdovams kartais pridėdavo titulą - Statytojas) pagalvojau apie Aspendos amfiteatrą bei Karalių slėnio freskų šviežias spalvas. daiktai šiame pasaulyje jau tampa laikinesni už žmones. tai guodžia
triušis naminis. protingas ir švelnus kaip navako eilėraštis. nagų problemos, manau, tos pačios kaip kačių ir žmonių - jei turėtų kur natūraliais būdais nusitrumpint (pvz, rausdamas urvus), tai pedikiūro nereiktų.bet kadangi gyvena žmogišką gyvenimą, tai turi didelių problemų. miniatiūrinis. ekonomiškas (mėgsta graužtukus), iš pirmų rankų, nebrangiai...
Kaip zavu. Niekad neturejau triusio namie, nors keli pazistami laiko, narvelyje. Ar leidi jam po kambarius maklineti? Mano senelis laike triusiukus, vaikysteje lisdavau prie ju, kol i pirsta ikando. Bet kralikienos visgi nevalgau, nors sako, kad sveika.
"TRIUŠIO PASIJOS". I. - Ar esi girdėjęs, kad gyvuliai Kūčių naktį kalba, - paklausiau Triušio. - Paistalai, prietarai, - atsakė Triušis, suleisdamas dantis į sudžiūvusios duonos kampą. II. - Ką manai apie patarlę "Greitai tik triušiai...", - pasidomėjau. Triušis nieko neatsakė, tik dėbtelėjo į mane didele raudona akimi, tarsi į mane žiūrėtų viso pasaulio vienatvė.
dabar prie mano lovelės strielkūno rinkinukas. eilės nepadorios, žodžiai lyrikoj ir estradoj nutrinti iki blizgesio, maironiški ketureilių rėmeliai... ir visa tai kažkaip susilydo į aukštos prabos daiktus... keisti dalykai, alchemija...
triušį jaunystėje leisdavau bėgioti po butą. nieko blogo nedarė, netgi tuštinosi estetiškais draže tipo rutuliukais. bet paskui pradėjo graužti baldus. ir nukandžiojo visus laidus. elektros laidus rasdavau apdegusius, turbūt triušiui kaip partizanams iš sovietinio folkloro tarp dantų įvykdavo trumpas sujungimas. bet triušiui atrodo tai buvo nė motais, gal net malonumą jausdavo. paskui visus tie jo apčečkuoti laidai kratydavo. tad dabar jo laisvė sumažėjo iki individualaus vieno kambario narvo. žmogiškais mastais jis jau senukas. vienąkart jį buvom nuvežę pas bičiulio triušę, kuri dėl moteriškų problemų buvo puolusi į depresiją. kai grįžom pasiimti gražiai tupėjo abu šalia vienas kito. daugiau jie nebesimatė. mūsiškis liko ištikimas savo depresuotai draugei visą gyvenimą. apie moteriškę nuo tol nieko nebegirdėjau. kiek žinau, anūkų nesusilaukėm
As tai turiu du juodus katinus - protinga sena kate ir jauna durniu. Durnius - mano numyletinis. Sakau durnius, nes nesimoko nagu kasytis dezuteje, kaip kad daro senoji, o elgiasi, kaip tavo triusiukas jaunysteje. Razbaininkas.
TRIUŠIO PASIJOS. III. - Triuši, tu garsus, - pranešiau vakar vos pravėręs duris. - Apie tave visi kalba LM ganyklose. Tu dabar garsus kaip.... - Pogrebnojus, - nutraukęs mano mąstymo pauzę užbaigė Triušis. IV. - Triuši, o koks vynas greriausiai tinka prie tr.... - Babatukas su kalio cianidu, - akimirksniu atšovė gyvūnas.
A, jo... drugeliai, jaunystė - laikas, katino nagai - prisirišimas, triušiukas - duoklė meilei, o po stalu virtuvėj miega senas suo ir baltai žalias katinukas, kaip du skirtingi, bet ištikimi sargai virtuvės paslapčių. Sapnuos palydi pilnatį mėnulio...poezijos 2006-ų
Lietuva internete
