Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-10-25 nr. 2922

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
 Kornelijus Platelis.
MUGĖS ŠURMULIUI PASIBAIGUS
25
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• APIE DŽENTELMENUS IR SVETIMUS LAIŠKUS
• KODĖL L&M NETAPO MODERNIU LAIKRAŠČIU?3

IN MEMORIAM 
• ANTANAS DANIELIUS4

LITERATŪRA 
• ILGAI LAUKTAS ĮVYKIS
• GABRIEL GARCIA MARQUEZ

POEZIJA 
• DAINIUS DIRGĖLA5

PROZA 
• Romano "Rainis ir jo broliai" fragmentai.
ROALDAS DOBROVENSKIS
1

KNYGOS 
• Jūratė Baranova.
RIČARDO GAVELIO SUKURTOJI GALIOS METAFIZIKA
2
• DVI MINI RECENZIJOS2
• NAUJOS KNYGOS2

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
VILNIAUS MUZIKINIO GYVENIMO AKCENTAI
• LAUKTA MOZARTO OPERA "DON GIOVANNI"4

TEATRAS 
• OVACIJOS "OTELUI" SEULE
• Audronė Girdzijauskaitė.
"SKAITYTI TEATRĄ, KVĖPUOTI TEATRU"
1

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
PORA MITOLOGIJOS BANDYMŲ IR VIENAS GYVAS ALMODOVARAS
1

DAILĖ 
• Saulius Kruopis.
NIDOS MAGIJA
• Jurgita LudavičIenė.
SAPNAI: VYRIŠKI, MOTERIŠKI IR PORCELIANINIAI

KRONIKA 
• 2002 m. spalio 17 d..
NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ KLUBAS
• 2002.X.17, Vilnius.
VIEŠAS SVEIKINIMAS
• Ridas Viskauskas.
NUOPUOLIS: GAL Į NAUDĄ?
1

DE PROFUNDIS 
• NEI ŠIOKIA NEI TOKIA7
• Rimantas Klusas.
INKSTAS IR STRAVINSKIS
1

PIRMASIS

MUGĖS ŠURMULIUI PASIBAIGUS

Kornelijus Platelis

[skaityti komentarus]

iliustracija

Spalio 17 d. Prezidentas Valdas Adamkus pakvietė į Prezidentūrą pasirengimo Frankfurto knygų mugei koordinacinės tarybos narius ir kitus šiame projekte dalyvavusius žmones, kurie jau spėjo sugrįžti į Lietuvą. Jis padėkojo visiems mūsų ekspozicijos rengėjams, rašytojams, žurnalistams už nuveiktą darbą ir pažymėjo, kad per pastaruosius mėnesius Vokietijoje apie Lietuvą kalbėta daugiau negu per visus 12 nepriklausomybės metų. Prezidentas mūsų prisistatymą pavadino sėkmingu. Susitikime ir vėliau vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo kultūros ministrė Roma Dovydėnienė, viceministrė Ina Marčiulionytė, praktiškai vadovavusi šiam projektui, Goethe`s instituto direktorius Martinas Wälde, Leidėjų asociacijos prezidentas Saulius Žukas, "Lietuviškų knygų" direktorė Aušrinė Jonikaitė, "Litexpo" direktoriaus pavaduotoja Kristina Pladienė, tarybos narys Vytautas Ališauskas. Bendrai džiaugtasi mūsų sėkme Frankfurte, Lietuvai palankių publikacijų Europos šalių spaudoje gausa.

Kuo šis projektas Lietuvai buvo sėkmingas? Jis iš esmės pakoregavo mūsų šalies, siekiančios narystės Europos Sąjungoje, įvaizdį, pademonstravo mūsų kultūrinį potencialą. Pavyko parodyti, kad Lietuva yra visais požiūriais įdomi šalis, pakankamai civilizuotai reflektuojanti savo istoriją ir nūdieną, turinti kitų šalių skaitytojus galinčią sudominti literatūrą ir išvystytą knygų leidybą. Mūsų pasakojimas tikrai turės tęsinį: jau dabar jaučiamas padidėjęs užsienio leidėjų domėjimasis mūsų literatūra. Antra vertus, mūsų rašytojams tarptautinis pripažinimas turėtų išeiti į naudą - neabejoju, kad jis suteiks postūmį mūsų literatūrai, ypač prozai, ir ne vieną poetą paskatins imtis kitų žanrų.

Kodėl šis projektas buvo sėkmingas? Manau, todėl, kad jį rengė palyginti jauni, šiuolaikiškai mąstantys žmonės, nebejaučiantys senosios konjunktūros, ir jiems tai daryti nebuvo trukdoma. Todėl, kad kiekvienai projekto daliai buvo atrinkti geriausi vykdytojai, ne vien mechaniškai rengiant konkursus, bet ir kviečiant juose dalyvauti tuos, iš kurių galima tikėtis tinkamo rezultato. Todėl, kad buvo atkakliai laikomasi bendromis pastangomis suformuotos mūsų prisistatymo vizijos. Todėl, kad pavyko atsisakyti senų prisistatymo štampų bei ritualų. Todėl, kad mugei puikiai pasirengta, ir visos detalės buvo apgalvotos iš anksto. Todėl, kad kiekviena jauna mūsų ekspozicijos darbuotoja ar darbuotojas dirbo uoliai, puikiai žinodami, ką turi daryti. Pagaliau todėl, kad rašytojai, muzikantai, diskusijų dalyviai puikiai pajuto mugės ritmą bei dvasią, ir kiekvienas tiksliai atliko savo užduotį.

Ar viskas iš mūsų pusės buvo atlikta tobulai? Be abejo, ne. Tobulybė nepasiekiama. Nedidelių trūkumų, mano požiūriu, būta. Bemaž tobuloje Sauliaus Valiaus suprojektuotoje Forumo ekspozicijoje trūko komercinio akcento, tai pažymėjo ir vokiečių žiniasklaida. Šalia gražiai išleistų mūsų rašytojų bukletų ir lankstinukų galėjo puikuotis jų geriausios pastarųjų metų knygos. Tokia ekspozicija buvo leidėjų stende, tačiau dar kartą parodyti geriausius grožinius ir mokslo leidinius, manau, buvo verta labiau už kadaise pasaulyje išleistas verstines lietuvių knygas, kurias galėjome išdėstyti kur nors nuošaliau. Gal buvo galima surasti vietelę ir savo paslaugas tarptautinei rinkai norintiems siūlyti spaustuvininkams bei didmenininkams. Pasigedau kampelio ir su kukliais, bet informatyviais turizmo agentūrų lankstinukais, - jos, matyt, laukė, kad kas nors tai padarys už jas. Gal tokie komerciniai akcentai ir būtų kiek pagadinę bendrą ekspozicijos vaizdą, tačiau jais mes būtume parodę, jog tikrai nepamiršome, kad esame mugėje. Leidėjų stende be papildomų išlaidų geriau buvo galima panaudoti mugėje ne taip labai užsiėmusius rašytojus bei vertėjus, nebijant į knygų pristatymus įsileisti daugiau anglų kalbos.

Tačiau, kaip minėjau, tai tik smulkūs trūkumai, nedarę įtakos mūsų sėkmingam pasirodymui. Trūkumais nenorėčiau laikyti Lietuvoje perdėtai išpūsto vieno kito ne taip sukirčiuoto žodžio atidarymo kalboje ar kitų šiaudų, už kurių griebiasi visą laiką mūsų prisistatymui bloga linkėję piliečiai. Tai buvo tiesiog įdomybės, ir tiek.

Trūkumu nelaikyčiau ir dažnai minimo kuklaus mūsų autorių knygų, išleistų vokiečių leidyklose, derliaus. Tiesiog tokia realybė. Tikėkimės, po šios mugės ji pasikeis. Vertimas į kitas kalbas - apskritai sudėtingas reikalas. Jei jis atliekamas blogai, galima tikėtis daugiau žalos negu naudos. Manau, autorių vardu galiu padėkoti visiems vertėjams, Goethe`s institutui ir "Lietuviškoms knygoms", žurnalo "Akzente" leidėjui Michaeliui Krügeriui ir www.lyrikline.org vadovei Heiko Strunk. Jų bendromis pastangomis mūsų literatūra buvo pristatyta skoningai išleistais bukletais, prestižiniame vien Lietuvai skirtame vokiečių literatūros žurnale ir internete. "Lietuviškoms knygoms" dabar atsivėrė naujos galimybės. Pamačius, kaip ši organizacija dirbo, rengiant Frankfurto projektą, galima tikėtis efektyvios veiklos ateityje, jei tik ją ir toliau deramai rems valstybė.

iliustracija
Poetai pavydą prozininkėms slėpė labai giliai. Antanas A.Jonynas ir Renata Šerelytė
Giedrės Kadžiulytės nuotrauka

Tiek literatūros skaitymai, tiek visuomeninės politinės diskusijos klausytojams buvo įdomios, vadinasi, - pavykusios. Jie klausėsi ne tik sėdėdami ant kėdžių, bet ir ant grindų, o savaitgalį Forume žmonių būdavo tiek, kad negalėdavai pro juos prasibrauti. Tai gana retas reiškinys Frankfurto mugėje. Publika gyvai domėjosi, klausinėjo, diskutavo. Labiausiai mane nustebino mūsų skaitymai Frankfurto "Literaturhaus", mugei pasibaigus, sekmadienį, 20 valandą. Į juos atėjo koks šimtas žmonių. Neįsivaizduoju, kokie poetai tokiu laiku galėtų sutraukti tokią auditoriją Vilniuje.

Sprendimas mugėje pristatyti Lietuvos džiazą taip pat pasirodė vykęs. Klasikinė ar šiuolaikinė muzika šioje vietoje būtų atrodžiusi keistokai. Liaudies muzika disonuotų su mugės aplinka. Vladimiro Tarasovo sudaryta koncertų programa ir suburti geriausi muzikantai neblogai atspindėjo Lietuvos šiuolaikinį džiazą. Pasiteisino jo sumanymas pasikviesti į baigiamąjį koncertą Rusų PEN centro prezidentą rašytoją Andrejų Bitovą, kuris "Lietuviškojo divertismento" pabaigoje pritariant orkestrui skaitė Puškino eiles ir kuriam Ina Marčiulionytė su dėže saldainių perdavė pagrindinės mugės viešnios estafetę. Visa tai buvo padaryta labai neformaliai, šiltai, nepretenzingai, su humoru. "Aukščiausia klasė", - taip tai įvertino šalia manęs stovėjęs buvęs Prancūzijos kultūros atašė Patrickas Donabedianas.

Man teko lankytis mugėje kaip vienam iš 22 autorių. Daugiausia darbo turėjo interviu į kairę ir į dešinę dalinusios mūsų prozininkės Jurga Ivanauskaitė (pirmasis 8000 egzemliorių jos knygos tiražas parduotas dar prieš mugę), Renata Šerelytė, Vanda Juknaitė ir tie, kurie gerai kalbėjo vokiškai. Visi kiti galėjo laisvai klajoti po mugę ir teprivalėjo laiku atvykti į savo skaitymus.

Mugė šį kartą buvo trečdaliu mažesnė už ankstesniąsias. Kai kurie paviljonai liko tušti. Užkulisiuose kalbėta apie leidybos krizę. Tačiau darbas mugėje virė intensyviai, kaip ir ankstesniais metais, lankytojų netrūko. Žvalgantis po stendus krito į akis tekstinių knygų mažėjimo ir iliustruotų daugėjimo tendencija. Atrodo, taip rinka bando reaguoti į vis didėjantį vaizdo svorį komunikacijoje. Nors kai kurie leidėjai skundėsi sumažėjusia albumų paklausa. Daugėja įvairiausių originalių "leidybinių projektų", kartais vadinamų pažintine literatūra, - nuo kačių, šunų auginimo ar masturbavimosi vadovėlių iki įvairiausiais pjūviais pateiktų iliustruotų ir banalių pasaulio istorijų. Tai knygos, kurias norisi įsigyti ir tuojau padėti į lentyną. O to juk iš pirkėjo ir laukiama. Prestižinių leidyklų kataloguose - klasika ir šiuolaikiniai prozininkai, šiuolaikinių poetų labai nedaug. (Teks taip ir numirti, kolegos.)

Mūsų leidėjų stendas šiame kontekste (bent jau man - gerąja prasme) pasižymėjo bendrų tendencijų nepaisymu. Leidybos kultūra (maketas, spauda) niekuo nesiskyrėme nuo pripažintų leidyklų. Mūsų leidėjų kūrybinė energija vis dar sutelkta į autorinį tekstą, kultūrą, jos paveldą, o verstinė pažintinė literatūra čia paprasčiausiai nebuvo rodoma. Sakyčiau, mūsų orientacija į tarptautinę knygų rinką dar nepastebima. Man tai patinka, bet juk leidėjams ir autoriams reikia gyventi. Mūsų rinka maža, tad tenka galvoti apie eksportą. Norisi pagirti ir mūsų ekspozicijos bei teminių katalogų sudarytojus, dailininką Jokūbą Jacovskį ir leidėjus. Katalogų išvaizda ir turinys ne vienam paliko gerą įspūdį.

Lietuvių kultūra buvo pristatoma ne tik mugėje. Jos metu Frankfurte vyko kiti renginiai. Be jau minėtų kasvakarinių skaitymų "Literaturhaus", pusantro mėnesio Kino muziejuje buvo demonstruojami lietuviški filmai, "Fotografie Forum international" galerijoje veikė lietuvių fotoparoda, "Kunstverein" galerijoje - videomeno paroda, Žydų muziejuje - Vilniaus geto plakatų paroda, kuriai šis muziejus išleido 346 puslapių katalogą. Kavinė netoli fotogalerijos savo iniciatyva klientams siūlė lietuvišką meniu, kurio pirmas patiekalas buvo cepelinai.

Prisistatymą Frankfurto knygų mugėje pavadinčiau vienu labiausiai pasisekusių tarptautinių mūsų kultūros projektų, naudingu tiek Lietuvos užsienio politikai, jos įvaizdžiui, tiek leidėjams, autoriams, meno žmonėms. Nežinau, kada galėsime vėl ką nors panašaus pakartoti tokiu mastu, tačiau mažesnių pakartojimų ilgai laukti neteks. Knygų mugės ir toliau vyks tradicinėse vietose. Priminsiu, kad kitąmet Lenkija - pagrindinė Geteborgo knygų mugės viešnia. Šiaurės šalių rinka gana įdomi. Nesunkiai galima paskaičiuoti metus.

 

Skaitytojų vertinimai


766. Iseive2002-10-27 12:36
Tai kur galu gale desperadas?

769. xX2002-10-27 21:10
Spėju, kad Patrickas Donabedianas "Aukščiausia klasė" ištarė rusiškai:)
O poetai Lietuvai tikrai reikalingi. Aišku, kad masturbavimosi vadovėliai ir pas mus atkeliaus - vis labiau norima apsisaugoti nuo kitos lyties ir nuo lytiniu būdu plintančios ligos (turiu galvoje gyvybę) - bet jei išnyks poetai, bus didesnė blogybė. Kažkaip nesinori tikėti...
Ar Iseive įtaria, kad autorius yra Desperadas?

770. komentaras2002-10-27 21:32
Poetai neisnyks, tik matyt lietuviska poezija taps kuklesne, arciau zmogaus, tas jai tik i gera. Su blogybemis, deja, nebus taip paprasta. Tos, kurios arciausiai, yra sunkiausiai matomos.

774. Ponia ?2002-10-29 09:21
Ponas Plateli, ar Jus esate Desperadas ir ar ne del to nera Desperado, kad Jus tik viena straipsni sugebat per savaite parasyt?

775. K.Platelis2002-10-29 11:08
Ponia, as nesu Desperadas.

776. pablo2002-10-29 11:29
Bandymas demaskuoti Desperadą neišdegė:) Visi mes šiek tiek Desperadai, taigi ir jo monologus dera vertinti kaip liaudies kūrybą, kartojančią mūsų slaptus sumanymus ir pasąmonės impulsus intelekto pernelyg nesubjaurota kalba.

777. Don Kichotas2002-10-29 12:40
Pritariu Pablo. Knygu muge jau tolsta, bet gyventi idomu. Netiketai prasiverze meile Desperadui. Pasirodo, visai nereikia vaziuoti i knygumuge ir dalyvauti alinanciuose pomuginiuose debatuose, mes turime niekam nezinoma, nepazistama Desperada! Desperadas isliko nezinomas ir originalus. Siuo metu, kai kalba - antri zmogaus "drabuziai", kai jos stiliu nulemia auklejimas ir mados, o Mass Media yra dideli "kalbos drabuziu" fabrikai, gerbtinas kalbos nudistu protestas, nusimetusiu drabuzius. Taciau ne visi tokie drasus. Sudetinga net pasiziureti, ka nesiojame, neturime "kalbos veidrodzio". Internetas galetu juo buti, Literatura ir Menas ir 7 MD. Nors veidrodziai cia dar "blausus" ir nepatikes vaizdas daznai "duzta", atrodo, judame pirmyn.

778. Bridzita Dzouns2002-10-29 19:50
Ar del "gerosios savaites" turinio nueme Desperada, o gal Didysis Strategas uzdraude?

779. Ponia ?2002-10-29 19:53
Ar negaletumete man perduoti jo meilo, nes dabar esu vienisa ir noreciau susidraugauti?

780. patarejas (ne Ekspertas)2002-10-29 20:02
Desperadas neturi nuosavo meilo , o susidraugauti ir be jo yr su kuo, pilna Depresadu . Desperadas myli vienatve .

781. Poniai?2002-10-29 20:33
Ponia, Desperado sirdis vienisa. Netrukus turesime Desperado knyga, gal Literatura ir menas isleis, bus skaitymai, tuomet tuomet. Stai koks tas Desperadas, koks netiketas posukis, sugrizta romantiski laikai.

782. Poniai?2002-10-29 20:40
Ponia, Desperado sirdis vienisa. Netrukus turesime Desperado knyga, gal Literatura ir menas isleis, bus skaitymai, tuomet tuomet. Stai koks tas Desperadas, koks netiketas posukis, sugrizta romantiski laikai.

785. Ponia ?2002-10-30 10:01
Vis vien kaip nors noreciau kokio meilo ar telefono numerio, gal kaip nors konspiratyviai?

786. Bridzita2002-10-30 10:09
Na, jeigu ponia praso, tai ponai sugalvokit ka nors

787. Poniai2002-10-30 11:24
Ponia, pasikartojimai prazude ne viena poeta. Desperadas neatsakys. Teks mums grizti i knygu muges surmuli ir paskaityti Korneliju Plateli.

788. Ponia ?2002-10-30 13:38
Nutylu meno labui. Skaitau Plateli.

790. pilypas2002-10-30 17:22
o kas tas desperadas? gal ponia? noretu susidraugaut su manim?

792. Pilypui2002-10-30 17:42
Pilypai, deja deja. Tai sudetinga menine istorija, taip paprastai i ja nepakliusite. Pradzioje uzsiprenumeruokite Literatura ir Mena sau ir savo draugams, padraugaukite su Desperadu, gal tuomet.

793. detektyvas2002-10-30 18:50
Matote, itariamas "Desperadu" nepasirasineja, ir bando visaip pedas metyti. Galima paprasyti e-redakcijos paziureti itariamojo IP adreso. Aisku, uz pinigus e-redakcijai, nes sitos savaites numeris, atrodo, paskutinis internete.

794. komentaras2002-10-30 19:53
butu gaila, jei paskutinis numeris. Tuomet dekite reklama, studentiski zurnalai taip verciasi.

795. pilypas2002-10-30 20:54
tai l&m=desperado???taip ir maniau.ACIU

1160. @2003-01-05 17:37
Paskutiniaisiais okupacijos metais su įdomumu skaitydavau LM. Deja, dabar jis įdomus turbūt tik raytojų "gildijos" nariams. Toks įspudys susidaro retkarčiais jį peržiūrint. Todėl, taupant laiką, nuo jo skatymo tenka atsisakyti. Julius

11103. 5362 :-) 2004-10-27 17:25
paukus bet truputy nuobodus

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 175 iš 175 
21:00:57 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba