Eos ir blyn arba blyn ir aušra?Pirmajam puslapy...Mat,aš ožys,tai aušrą dar įkandu,nors ir atšipusiais smegenim,o blyn,gal kai tamsyn? Blyn, gražiai rezga Rudokas,šiuolaikiškai,bet kam tas eos?Jis lyg deguto šaukštas medaus statinėj.Užtenka blyn!
Atsiprašau, aš ne Rudokas...
Jei nesupranti grynosios poezijos - eik šunim šėko pjauti...Na, ir blynas...
Sugadino Naujų metų džiaugsmą..O galvojau - užimsiu S.G. vietą?
ale jus tikri runkeliai. ir kas cia skaito, komentuoja? gal kokie pacaniukai?.. na, gal tikrai - runkeliai ir negali atskirti grudu nuo pelu. ta lietuva visiskai ispindejo, ne kitaip.
aug maloniau šikinyke subinę šluostyti, negu tokios "eilės".
Geriau va taip - tiesiai šviesiai:
Baltųjų eilių rašeivoms
IŠPROTĖJĘ PROTAI
Važiuoja stogas nuo manos galvos.
Suklykęs šaižiai gandras krekenom kalena.
Smegenyse vėl plaukioja šaltiena
Po nuostabiai nupiepusios dienos.
Plaukai protauja it kompiuterio klavišai,
Gerklėj įstrigo slibinas be grimo,
Kuris po vakarykščio išgėrimo
Panoro pasirodyti viešai.
Dejonės smarvė manyje užgęsta
Ant besivirškinančio kablio – amžinai.
Apžioju gaidžio pautus išdidžiai
Kad šitokių „poetų” niekas nebekęstų.
Voldemaras Zacharka
neieskokite nuomones, kada visi prisigere ar atsvere,
savotiskai,
poetai ar ne poetai kodel skaitote tai?
kodel turiu visa tai suvirskinti?
neprivalau, nes jums nepriklausau
oficialiai
betgi kitaip kaip pasakysiu, ziaukciosit ir nebegersit ilgai
nes prisikelsit, su Kaledom ir Naujaisiais metais,
likite gyvi ir puoselekite gyva mena, kuris spinduliuoja is mano gyvu pirstu paghal indijos gama
Mano leitenantas irgi daznai pasamprotauja apie tautos vienybe prieso akivaizdoje, bet cia reikia komentuoti poezija, todel jis ciasu savo samprotavimais ir nelenda, tai ir ponui/poniai patarciau strateginius klausimus svarstyti kur nors knaipej prie alaus bokalo ir zirniu bliudo. O va poezija Marius`o Burokas`o tai man sunkiai ikandama, bet vis tiek skaitau, nes leitenantas mano dar negrizo is apkasu.
labai grazus eilerastis. mirktelint tarptekstiskumu, ir su nuosirdzia aistra. ranka, pirstine;jausmas kalba. kuno ir minties, savasties ausra is po kreivai pasiutu apvalkalu. graziausias ir yra tos ausros laukimas - skaidrus ir tiesus, sakant kaip yra, kad blyn, kaip norisi, kad ji greiciau ateitu.
kalbama ne apie tautos, o apie visu zemes rutulio zmoniu vienove, Kaledu aidams tebevilnijant, apie visuotina bendrazmogiska meile, be kurios neimanoma gera poezija. apie tai, kad zmopnes nebemyli zmoniu, kad bandoma supriesainti socialinius sluoksnius, kad poetai ir kiti menininkai lieka uzriby, kad gasl kas is pavydo , kurie kitoje puseje ir neturi del ko baimintis del ateities, liktu vieninteliai, o kitus suvalgytu badas, panas ir maras.
Neblogas, įtemptas, vidinės aistros nešamas eilėraštis...bet tarptekstiškumo, užuominų, konteksto ir kitų kitų autorių parafrazių - neužtikau. eld, kam čia mirktelta, nesupratau...
gimiau su sesiais pirstais/
viena nupjove/kad neprasmegciau/taciau nemirciau./
krisna krisna krisna/
per pamokas mezzgiau pirstine/
kad prisikelciau/
nebuvo taip salta, kad/
nugrauztum/
slidineti ir susalti ar isgelbti (gelbeti pasirenges?)
pirstus (kojos, ranku)/
savo ar vaiko moters
labai grazu pusti gyvybe nusalusiems/
pirstams (savo ar kieno artimesnio?/
jei kito suprantuu, jei savo, tai neverta rasyti/
niiekas nesupras