ten
už alkūnės
kyla kapinių saulė
ir vibruoja tamsa
tinklainėj akių
ir posūkis praloštas
sukirčiuotas dviem metrais
plius nulis
kad kliedesiai
paskutinę žvaigždę
išgręžtų
(o tiesos tiktai tiek
kiek nulaižysi
nuo gelžkelio bėgių)
kad atsigręžtum
į mirštančius
kokiais mes jau tapom
seniai
atidziai ir ne viena karta perskaiciau beveik visas romo daugirdo knygas. daugirdo knygos atvere man akis. palyginau autoriu su kitais lietuviu poetais - ne vienas jam neprilygsta. romas daugirdas iskirtinis, unikalus poetas, vertas ypatingo demesio. romas daugirdas visada isliko savimi, niekada niekam nepataikavo, negavo jokios premijos. ir dabar, matyt, jis kazkokiam "klasikui" ( ir ne vienam ! ) trugdo didziuotis savo nomenklaturiniu talentu. labai gaila, kad romas niekada nebus deramai ivertintas - nebent tik po mirties
Savitas orginalus alogiškų metaforų tamsus/niūrus poetas Romas Daugirdas ištikimas sau. Šis va eiliūūūūraštis - ne šedevras, o serijinis daugirdiškas. Dvi paskutinės eilutės...tikrai, iš bendrojo poetinio aruodo. Būta žymiai stipresnių R. Daugirdo eilių.
cia geriausias variantas butu buves, jei daugirdas butu perdaves (nuneses, nuvezes, pasiuntes ar kt.) savo zinute marcenui tiesiogiai, be tarpininku (siuo atveju LM ir jo skaitytoju). kam varginti kitus?
už alkūnės
kyla kapinių saulė
vibruoja tamsa
tinklainėj akių
posūkis praloštas
sukirčiuotas dviem metrais
plius nulis
kliedesiai
paskutinę žvaigždę
išgręžtų
(tiesos tiktai tiek
kiek nulaižysi
nuo gelžkelio bėgių)