BRIEDAS. ir skyrybos, itariu, nenaudojama ``modernumo`` sumetimais. nesuprantu, uz ka tokia garbe spauzdintis literaturoje ir mene?
sunkiai virskinamas toks menas. it pica su plaukais. nei i tvora, nei i mieta.
Na, man tai pasirodė labai gražu... Gal paprasta, bet tikrai gražu. Beje, bandėte skaityti garsiai? Nuostabiai skamba. Dar galima skaityti dviem būdais - darant pauzes taip, kad išeitų prasmingi sakiniai ir darant pauzes griežtai tik posmų pabaigoje. Beje, antrasis būdas gerokai smagesnis, nes eilėraštis pasidaro beveik nerišlus ir išeina tokios frazės kaip: "ir mumyse aš nebijau". Manau, tai tiesiog žavu. Ir man visai negaila, kad išspausdintas būtent toks gana linksmas (tiesa, tik skambesio, bet ne turinio atžvilgiu) eilėraštis. Ir dar, prasmės gal čia ir nėra daug, bet vaizdai nuostabūs.
Nes komentuoja kažkokie kompleksuoti žmonės, negalintys pasidžiaugti eilėraščiu, kuris nebūtinai turi spręsti globalines problemas. Eilėraštis tik vėjo dvelktelėjimas, ir tiek.
Ligoniai dažniausiai nebeišgali sulaukti kol monitoriuje atsivers kiti puslapiai, todėl visą savo patologiją nukreipia į pirmąjį. O čia, kaip tyčia, zelčiūtės eilėraštis. Beje, visai neprastas.
mano manymu - tai stiprus, emociskai paveikus eilerastis. kaip ir PDR`e skaitytas Zelciutes eilerastis, laimejes kazkuria vieta anoniminiam konkurse.
del vaistu- kai kuriems komentuojantiems rekomenduociau Notryptiline ir Reboxitine kombinacija.
Nestiprus. Neoriginalus. Neneprastas. Neeilerastis. Banalus, lekstas? Ne? ko ten tas kraujas issilieja tada, nu pasakykit man? Gal jau visi kraujai issieliejo, ir reikia ieskot kazko naujesnio, a? Nors bendrame litmenio kontekste ziurisi laabai niablogai.
jus, cinike, esat, kaip cia pasakius, durnas. kodel? todel kad nesistengiat isigilinti i eilerasti ir, jo nesuprates, savo nesupratimu mosuojat kaip kokia raudona veliava. nezinau, ar ramiai skaityti jums trukdo pagieza autorei kaip konkreciam asmeniui (cia gali buti daug banaliu priezasciu) ar konservatyvumas poetinio sakymo formu, kazkoks minciu ir vaizdu sarangos laikymasis. o gal tas jusu noras "kazko naujo" yra JUSU noras? tai ir rasykit kazka naujo. pats.
"bendras litmenio kontekstas" - na cia jau inkstimas. prenumeruokit The Economist - ten issamus straipsniai, visapusiskos analizes, nereiks nervintis sklaidant nepatinkancia spauda.
Oi, kokie mes asmeniski pasidarom, kai kazkokio isigilinimo prireikia. Nepazistu autores, ir nemanau, kad ji cia svarbiausia. Yra tekstas, kuris yra jau nebe autores valioj. Yra internetas, kuriame vertybiu hierarchiju nesujaukia akademinis issilavinimas ar kazkokiu lituanistu kliedesiai. Gal jau uztenka i viska gilintis? Tai, kad as esu ne humanitare, dar nereiskia, kad negaliu skaityt geros poezijos ar ja dziaugtis. Laukiu geros interpretacijos is pono psichologo, kuris jau isigilino i visa reikala. Jos nebuvima suvoksiu, Freudu pasiremdama, kaip jo impotencija (nesugebejima sublimuoti). O tada kalbesim argumentais.
nors labai neturiu laiko, pabandysiu, miela Cinike, pateikti savo supratima (atsiprasau, kad pavadinau jus durnu). Ir del gimines ir del fakto.
sita eilerasti as suprantu kaip poetines zvejybos bandyma su zuvies "pakirtimu" paskutineje eiluteje. paprastos dvipuses opozicijos: sena vs jauna moteris, atsimenancioji gaja ir tobuloji moteris - mergaite, beganti virs vandens. naivumas, begimas (cf ejimas vandens pavirsium) vs. gilumine, fizine, gaji tiesa, kuri kalba mumyse, musu kunuose (prisiminimai kaip ir fizinis ir dvasinis potyris). apskritai man siam eilerastyje svieciasi tokios temos : atsiminimas (man patinka K.Keys kazkada PDR issakytas kalamburas re-member jis cia tiktu) kaip kruvina auka, dalies saves isplesimas, lokalizavimas ten kur taves jau nera. del to "krauju", nes atmintis, genu, pasamonine ar kaip ja vadinsime yra skausminga. jei norite, cia tiktu ir kitas raktas: Egles Zalciu Karalienes siuzeto uzemtimas, bet viena rakta naudoti- nuobodu. dar vienas planas - gyvybes pradejimas ir gyvenimas - kaip srautas krauju esantis motery. koncepcijos koncepcija , tsakant.
kaip bendra minti suprasciau kaip mirties, gyvenimo, atsiminimo, buvimo savimi ir jau nebebuvimo sulydyma i viena sekunde. ta sekunde turi buti, tsakant, estetinis isgyvenimas.
kritika jau daug ką rodo, ir nesvarbu, ar ji deda į šuns dienas, ar aukština. Iš šių komentarų daug ką galima spręsti. norėčiau užduoti klausimą PSICHOLOGUI: kokia apskritai yra kritikos prasmė? (Ne į temą, bet labai domina)
is studiju laiku atsimenu madamme Pavilionienes pareiskima - "visi mes (tipo literaturoje besiknisantys) esame parazitai". ant tekstu gyvenancios kulturos. dalis tiesos yra, bet yra ir kita reikalo puse - kritika siek tiek itakoja matyt visa literaturos vystymasi ir, manau, ateityje kritikos vaidmuo stipres. kritika cia suprantu kaip priemone, padedanti vartotojui atsirinkti uz koki meno kurini ar knyga jam vertetu sumoketi sunkiai uzdirbta babke. nes zmones turi vis maziau laiko, tesktu kiekis vistiek dides, autoriteto centrai vys ir reiks kazkokiu informacijos apie meno produktus apdorotoju. stai jums ir kritikos vieta. ar ji bus labai rafinuota ir sazininga - kitas klausimas.
kaip ypac idomu fenomena elektronines ir siaip modernios muzikos srityje pamineciau vvv.pitchforkmedia.cm - kaip veinas ju rasytojas kazkada ironiskai pareiske - neturintys laiko muzikai univerkiu doktorantai "praskanuoja: naujausiu albumu vertinimus (nuo 1 iki10) skale ir susiperka albumus, kuriu reitingas 8-9.8 ar pan. NET NESKAITO RECENZIJOS. laiko nera, o kam - pitchforku galima pasitiketi...
Taigi, kiek supratau, pone Psichologe, esate literatūroj besiknisąs ar bent jau šiek tiek humanitaras? Daugeliu atvejų sutinku su jūsų nuomone (turiu galvoje, komentarus po šiuo eilėraščiu), bet negaliu suprasti, kodėl rašote ne lietuvišku raidynu - juk taip be galo sunku skaityti tas jūsų nuomones?..
Ar taip siekiate padaryti savo nuomonę įtaigesnę (nes daugelis rašo panašiai), ar dėl kokių kitokių paskatų? Būtų įdomu sužinoti...
todel kad gali buti narsykliu, kurios nepalaikys lietuvisku raidziu. nekreipkit demesio i pasalinius dalykus (kaip kad daroma paksiaus gelbejimo isterijoj).
kita vertus, jus teisus, vartoju oportunistine internetine lietuviu-pidzin kalba. so it goes.
Lietuviu raidziu nevartojimo priezastys yra grynai psichologines. As irgi del to nevartoju tu raidziu. Del kritikos uzdaviniu - kritika nera tik formu analize ir metaforu kontekstualizavimas. Tokiu atveju vedaru darymas ir valgymas butu lygiai toks pat daugiaprasmis kaip sitas eilerastis. Kritika yra ir visuomenes samoningumo tyrinejimas, kulturos ir zmogaus toje kulturoje vertinimas, ar bent jau neapmastomas atspindejimas situ dalyku (kaip dabar yra Lietuvoje). Tai, kad sita eilerasti galima perskaityti naudojantis keliais simboliu ir prasmiu klodais, ir kad jie vercia galvoti apie amzinus (ir del to, mano nuomone, per simtus metu poezijoje igyjancius banalumo) dalykus dar neatskleidzia jo gerumo. Eilerascio stiprumas galetu buti tai, kad yra jame krikscionisku simboliu, kuriu pats cia neanalizuoji, kurie kalba apie nuodeme ir tyruma, jaunyste ir senatve idomiame kontekste, nenuvalkiotame dar feminizmo (siuo atveju eilerascio autore yra stipresne uz Ivanauskaite). Bet tai neisbaigta. O eilute apie krauja apskritai viska nuzudo, ypac estetini isgyvenima. Subjektyvi nuomone? Zinoma. Bet objektyviu nuomoniu ir nebuna literaturoj.
Lietuva internete
