 Rimvydo Strielkūno nuotrauka |
Atvažiuok
Dvokiančiu traukiniu geriausiai
Su mazuto dėmėm ant bėgių kraujo ant binto
Su sanitarinėm zonom
Nutįsusiom tūkstančius kilometrų
Baik vieną kartą krūpčioti
Sanitarinė zona tik ruožas
Kuomet užrakinamos išvietės
O visai ne tai ką galvoji
Nieko bendro su sanitarais
Nieko bendro su pirmųjų istorijoj tankų
Vikšrais malančiais Galicijos juodžemį
traiškančiais derlių
Geras išpuolė tais metais – būtų buvę
Daug degtinės svaigulio moterų spiegimo
Atvažiuok
Yra daug degtinės svaigulio moterų spiegimo
Negi lig šiol manai
Kad būtinai reikia karo kad po jo pamatytum
Kaip elgetaujantis mėnuo žalsvas nepagydomas
Su atvirom dievo pragulom šonuose
Apčiupinėja kirmėlėtus obuolius karių akiduobėse
Kaip motina į vieną skarą susižeria du savo sūnus
Kaip kontūzytas septyniolikmetis
Dvidešimt metų kas naktį šoka iš lovos iš apkasų
Pasislėpti kur nieks nematys kaip jis dreba
Atvažiuok nelik vienas čia ne Viena visi savi
Čia nieks nematys tavo drebulio
Devyniolikos tavo kontūzytų pusbrolių drebulio
Devyniolikos pusbrolių juodžemiais byrančių
Neapkentei visų ligi vieno
Labiausiai jauniausio devyniolikto džiovininko
Už tai kad vilgė duoną apkrėstom seilėm
Ir lesino balandžiams
Įsikalęs buvai kad visi jie suskrido iš Zalcburgo
Atvažiuok reikia tavo pagalbos
Čia ligoninėj guli tavo metų seržantas
Tik jau iš kito dvidešimčia metų vėlesnio karo
Akiniuotas liesas taisyklingu plaukų sklastymu
sušukuotas kokainistas
Amžinai pravardžiuotas benkartu
Su savo paukščių būriu pakeliui į pietus į Lembergą
Netoli Vilniaus rado tavojo karo metais palaidotą tėvą
Bandė atsikast susižert kuprinėn
Nei susikalbėt nei paklaust guli lovoj
Ir kartoja kad nieko neleis amputuoti
Reikia tavo pagalbos
Kaip geriausiai išmanančio vaistų
Ir kitus pašalinius poveikius
Atvažiuok ateik eik tiesiai palaton ramiai
Į nieką nekreipdamas dėmesio
Lygiuot ramiai laisvai
Laisvai tai ne tau skirtas užrašas
Mirtinai pavojinga gyvybei
Gyvybei
Ne tau