 Alio Balbieriaus fotografija |
kasžin kas jį pakėlė
mums kaip atminimą paliko
tą vilko dantį
nuo jo barškesio
ėmė siūbuot mūsų kaktos
ir stogai ir kapai
jam barškant
prasimanėm mes
savo šokius
jį čaižė vėjai
jį čaižė laikai
ir kariuomenės
mūsų keiksmai toli sklido
ir mes neturėjome laiko mirti
ir mes neturėjom laiko
gyventi
kasžin kas jį pakėlė
mums kaip atminimą paliko
tą vilko dantį
vienądien kai mes paskui įsišėlusią upę bėgom
vienądien per tą vieną dieną
kai mes patys savęs netekom
o jie mus rado bevardžius
giliai bemiegančius naktį
Vertė ANTANAS A.JONYNAS
____________________________
Versta pasinaudojant eiliuotais ir pažodiniais Jocheno Lankscho vertimais iš albanų į vokiečių kalbą.