Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-08-23 nr. 2913

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
EUROPOS ATEITIS BERLYNE
2
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vidmantas Valiušaitis.
49-OJI EUROPOS LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITĖ
2
• Vidmantas Valiušaitis.
PREZIDENTO RINKIMAI: PROBLEMOS IR PROGNOZĖS
5

IN MEMORIAM 
• RIČARDAS GAVELIS3
• TEBŪNIE TAVO VALIA9
• SUDIE SKULPTORIUI ALBERTUI BELEVIČIUI1

LITERATŪRA 
• Gintaras Beresnevičius.
ESEISTIKOS TENDENCIJOS MODERNIOJOJE LIETUVOJE
3

PROZA 
• TOMAS STANIULIS.
DIENA, KURIĄ VERKIAU VISĄ
32

POEZIJA 
• LEANIDAS DRANKO-MAISIUKAS1

KNYGOS 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
KATĖS IR ANGELO TAKAIS
8
• Romualda Stonkutė.
LIETUVIŲ POETAS ŠALIA VALSTYBIŲ VADOVŲ
• NAUJOS KNYGOS2

DAILĖ 
• Ignas Kazakevičius.
PORTRETAI

MUZIKA 
• Rytis Jokūbaitis.
FESTIVALIŲ VASARA

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Alma Braškytė.
"SKRYBĖLĖTASIS" VIENIŠIUS
2
• Ramunė Balevičiūtė.
SLAPUKAS

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
IL CASO: SONDECKIS VEDLYS AR KASANDRA
2

PIRMASIS

EUROPOS ATEITIS BERLYNE

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Davidas Geringas

Trečius metus Berlyne rengiamas Jaunimo orkestrų festivalis. Suvažiuoja kolektyvai iš įvairių šalių. Renginys nepaprastai mėgstamas klausytojų. Šiais metais jis vyko rugpjūčio 2-18 dienomis. Kaip teigia festivalio organizatoriai, klausytojų susidomėjimą kelia ne tik patys kolektyvai, atspindintys šiandieninę Europos "e-Musik", tai reiškia - "rimtosios" muzikinės kultūros perspektyvą, bet ir praėjusio šimtmečio kūrybos panorama. Mat kiekvieno koncerto programoje galima buvo išgirsti įvairios stilistikos XX a. kompozitorių kūrinių, kiekvienas orkestras pristatė savo krašto muziką ir visai naujus, specialiai festivaliui skirtus kūrinius. "Šis festivalis, - kaip teigė jaunųjų forumo koncepcijos rengėjas dr. Dieteris Rexrothas, - įprasmina reikšmingiausią ambasadorystės formą: įvairių tautų jauni muzikai groja bendrame renginyje kartu. Jie nori parodyti kuo įvairesnių tradicinių muzikavimo formų ir europietišką jų kontekstą, kuris ir yra visuomenių bendravimo pagrindas".

"Muzikinė vasara" didžiulėje Berlyno Koncertų salėje (Konzerthaus) prasidėjo Ankaros valstybinio orkestro Jaunimo simfoninio kolektyvo koncertu. Šalies, kaip pabrėžė festivalio organizatoriai, kurioje kryžiavosi Vakarų ir Rytų kultūros. Koncerte skambėjo didžiojo vokiečių kompozitoriaus Pauliaus Hindemitho muzika. Kompozitoriaus, kuris 30-aisiais Turkijos vyriausybės prašymu padėjo formuoti krašto muzikinį gyvenimą.

Latvijos, Estijos ir Lietuvos jaunimo orkestrai, festivalio organizatorių nuomone, turėję būti savotiška "šiaurietiška" atsvara "pietietiškai" Europai atstovavusiems Ispanijos, Italijos, Prancūzijos ir Graikijos kolektyvams.

Šį kartą Lietuva išties atstovavo viso krašto jauniems muzikams profesionalams. Kadangi ne vienas studentas vasaros metu dalyvavo tarptautiniuose meistriškumo kursuose, grojo įvairiuose vasaros orkestruose užsienyje, dalyvavo gastrolėse su mūsų respublikos reprezentaciniais orkestrais, Berlyne koncertavusiame kolektyve galima buvo pamatyti grojančius muzikantus iš įvairių Lietuvos miestų. Tai - sveikintinas reiškinys, skatinantis pasitempti periferijoje esančius muzikus, suteikiant jiems galimybių neprarasti savo profesinio meistriškumo.

Berlyno festivalyje įvyko 13 simfoninių koncertų. Greta minėtų šalių kolektyvų pasirodė Šveicarijos jaunimo, Šlėzvigo-Holšteino tarptautinis, Flandrijos jaunimo filharmonijos ir Jungtinis Vokietijos jaunimo simfoniniai orkestrai, "Saar Lor Lux" tarptautinis kamerinis orkestras. Į kamerinę salę klausytojus kvietė "naktiniai" koncertai. Viename jų rečitalį surengė pianistė Irma Kliauzaitė.

Koncertuose skambėjo P.Hindemitho, D.Šostakovičiaus, M.Ravelio, O.Messiaeno, A.Rousselio, L.Berio, A.Ch.Solero, A.Schnittke`s, I.Stravinskio, P.Vaskso, V.Silvestrovo, V.Tormio, H.W.Henze`s, kai kurių kompozitorių klasikų, romantikų kūriniai. Klausytojai išgirdo įdomius solistus, tokius kaip smuikininką Maximą Vengerovą, jauną klarnetininką Intsą Dalderį, pianistą Wilhelmą Latchoumia, obojininką Luką Nielandtą.

Lietuvos orkestrui pasisekė: su juo grojo violončelininkas Davidas Geringas, kurio iniciatyva prieš metus ir buvo pradėtas organizuoti Lietuvos muzikos akademijos Studentų simfoninio orkestro, vadovaujamo Roberto Šerveniko, koncertas. Jo programoje - Aleksandro Skriabino Antroji simfonija, Onutės Narbutaitės Antrosios simfonijos II dalis ir Anatolijaus Šenderovo Koncerto in Do violončelei ir orkestrui premjera.

Festivalio organizatoriai puikiai pristatė ne tik visus atlikėjus, kūrinių autorius. Michaelio Horsto straipsnyje apie Lietuvą pasakojama kaip apie chorų, orkestrų, aktyvios muzikinės kultūros kraštą. Ypatingas dėmesys skiriamas Sauliaus Sondeckio veiklai, jis vadinamas "svarbiausiu krašto kultūros ambasadoriumi". Būtent jo vadovaujamo Lietuvos kamerinio orkestro repertuare greta klasikų ir romantikų kūrinių pasaulio koncertų salėse gyventi pradėjo apie 150 naujų F.Bajoro, V.Barkausko, A.Pärto ir kitų autorių kūrinių. Daug Lietuvos kultūrai nusipelnė ir D.Geringas. Ne tik puikus violončelininkas, bet ir įdomus mąstytojas dirigentas, Mstislavo Rostropovičiaus mokinys - Hamburgo, Liubeko ir Berlyno aukštųjų muzikos mokyklų profesorius dabar Vakaruose nepailsdamas propaguoja Baltijos kraštų kompozitorių kūrybą.

A.Šenderovas festivalio organizatorius sudomino kaip autorius, įdomiame dialoge gebantis jungti labai savitas Rytų ir Vakarų kultūras. Pabrėžiama, kad jo kūriniai orkestrui plačiai skamba Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, JAV.

Pristatoma O.Narbutaitės kūrinio analizė ir kūrybinė R.Šerveniko biografija.

Lietuvos kolektyvo koncerto Berlyne pagyroms nebuvo galo. Aplodismentų griūtis ir šūksniai "bravo", atrodė, niekad nesibaigs. Ukrainos, Prancūzijos ir Lietuvos orkestrai įvertinti geriausiai.

Ypač entuziastingai buvo sutiktas A.Šenderovo koncertas ir solistas D.Geringas. Mus jau pasiekė ir spaudos atsiliepimai. "Tagesspiel" rašoma: "Galų gale viską galima apibendrinti: išties jaunas orkestras scenoje grojo ugningai ir profesionaliai". Recenzentę Isabelę Herzfeld žavėjo O.Narbutaitės kūrinys. Pabrėžiami įdomūs kompozitorės koloristiniai atradimai. Nestokojama pagyrų R.Šervenikui, parodžiusiam tarptautinę klasę, pasiekus jam tokios profesionalios orkestro precizikos.

A.Šenderovo Koncertas in Do pristatomas kaip virtuoziškai parašytas ir atliktas kūrinys. Įtaigiai skambėjo dramatizmo kupina partitūra, atsiskleidė platus skambesių spektras - nuo įtūžio kupinų atakų iki raiškios kantilenos. Spalva ir raiškus ritmas kūrė rafinuotą vienybę. D.Geringo violončelė meistriškai, raiškiai skambėjo nuo žemiausių šiuo instrumentu grojamų garsų iki siekiančių smuiko diapazoną, kūrė daugybę įkvėpimo inspiruotų prasmių ir spalvinės įvairovės. "Berliner Morgenpost" ypač pabrėžiamas puikus kūrinio atlikimas.

Lietuvą pasiekė žinia, kad klausytojų žiuri ir specialistų nuomone A.Šenderovo Koncertas in Do violončelei ir orkestrui pripažintas įdomiausia premjera ir pelnė festivalio "Europos kompozitorius" premiją.

Po koncerto straipsnio autorė kalbėjo su jo dalyviais.

Davidas Geringas. Dalyvavome puikiame, sakyčiau, pavyzdiniame festivalyje. Grojo įdomūs jaunų muzikantų kolektyvai. Tarsi generalinė Lietuvos jaunimo orkestro repeticija buvo Klaipėdoje vykusiame festivalyje. Orkestras sugrojo tikrai gerai. Manau, kad šio kolektyvo meninis lygis yra tradiciškai aukštas. Tuo visi galime didžiuotis. Orkestrinio muzikavimo rengimo sistemą Lietuvoje sukūrė dar Saulius Sondeckis, daugeliui M.K.Čiurlionio meno mokyklos moksleivių, tuometinės konservatorijos studentų, dabartinių profesorių sąmonėje įskiepijęs meilę muzikai ir orkestriniam muzikavimui. Visi iš Lietuvos kilę stygininkai esame jo mokiniai. Ir mano gyvenime jis suvaidino svarbų vaidmenį: tiek pradedant solisto veiklą, tiek ketverius metus grojant aukšto lygio simfoniniame orkestre. Skaitydamas lietuvišką spaudą atkreipiau dėmesį į S.Sondeckio akcentuojamas muzikinės kultūros problemas. Jos tikrai yra aktualios ir pilnos nerimo. Būtų labai gaila, jeigu tai, kas pasiekta, pradėtų blėsti. Sakykime, iki šiol muzikos mokyklų sistema Lietuvoje gerokai pranašesnė nei daugelyje užsienio šalių. Ji užtikrina galimybę visiems vaikams mokytis muzikos. O tai taip pat svarbu, kaip skaityti ir skaičiuoti. Muzika - mūsų išsilavinimo dalis. Ji skatina fantaziją, žmogaus kūrybines jėgas. Muzikos mokyklų tikslas - ugdyti ir saugoti kultūros vertybes. Iš mūsų sistemos, kuri perėmusi geriausias rusiškos mokyklos tradicijas, turėtų mokytis net JAV. Japonijoje vaikai muzikuoja net nuo trejų metų. Todėl aštuoniolikmečiai jie tampa kūrybingesniais bankininkais, ūkininkais, verslininkais. Tai jau įrodyta. Mums reikia galvoti ir apie tai, kuo vaikai užsiima laisvalaikiu, kaip jie taurina savo sielas. Ten, kur bus uždaromos muzikos mokyklos, daug vaikų atsidurs gatvėse. Neramina tai, kad Lietuvos kultūroje pradėjo reikštis negeros tendencijos. Bandydami sumenkinti, bjauroti profesoriaus vardą, parodome, kad jaunesni kultūros valdininkai visai negerbia didelių menininkų, kurie jau įrašyti į kultūros istoriją! Gali būti įvairių nuomonių, bet reikia mokėti jas pateikti kultūringai ir gerbiant žmogų. Įsiklausyti į nuomones žmonių, kuriais mes turime didžiuotis. Vokietijoje, Šveicarijoje, kituose Europos kraštuose apie Lietuvos kultūrą kalbantis žmogus pirmiausiai ir greičiausiai kaip vienintelį paminės Sondeckio vardą. Valdininkų pavardžių nežino niekas. Ir greičiausiai niekada nesužinos. Domimasi kūrėjais, o ne administratoriais.

iliustracija
Anatolijus Šenderovas

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsiranda galimybių rengti muzikinius konkursus. Pritraukiamas tarptautinių organizacijų, kultūros žmonių dėmesys į Lietuvos meną. Tokie ryšiai teikia daug naudos. Jei M.K.Čiurlionio konkursas jau tapo tradicinis, tai apie Timofejaus Dokšicerio trimitininkų konkursą tik sklinda nelinksmos legendos. Man nesuprantama, kaip galima rengti konkretaus menininko vardu vadinamą konkursą jo nekviečiant net į žiuri, nepasinaudojant jo patirtimi. Tai - didžiulė nepagarba menininkui. Nesuprantu jaunų žmonių, kurie galvoja, kad tik pinigai gyvenime svarbiausia. Pirmiausia reikia mylėti meną ir gerbti kūrėjus.

Aš norėčiau padirbėti su jaunais žmonėmis, paskatinti juos gražiu pavyzdžiu. Šį kartą tai darau dalyvaudamas tokiame reikšmingame Berlyno festivalyje. Orkestrą puikiai parengė dirigentas Robertas Šervenikas.

Robertas Šervenikas. D.Geringo vaidmuo orkestrui buvo labai svarbus. Mūsų akademijos kolektyvas pirmą kartą grojo tokioje salėje ir su tokiu solistu. Antras koncertas vyko Naujajame Brandenburge. Grojome A.Skriabino ir O.Narbutaitės kūrinius, o D.Geringas atliko A.Dvoųako koncertą violončelei.

Malonu, kad Berlyne publikos žiuri taip puikiai įvertino A.Šenderovo kūrinį. Pats autorius orkestre grojo čelesta. Mūsų orkestrui ši kelionė buvo ne eilinė. Nedažnai išvykstame į užsienį. Atmintinas koncertas Usedomo (Vokietija) festivalyje. Tačiau pagal svarbą tokios kelionės kaip ši dar nebuvo. Atsakomybė didžiulė. Jaunimo orkestrai paprastai komplektuojami konkurso tvarka. Dažniausiai tai buvo įvairūs jungtiniai, tarptautiniai orkestrai. Pirmuosiuose pultuose galima buvo matyti grojančius pagyvenusius pedagogus, kurie dirbo su kiekviena grupe, ją rengė.

Berlyne buvo grojamos labai sunkios programos. Skambėjo R.Strausso "Don Žuanas", G.Mahlerio Trečioji simfonija, daug naujos muzikos. Aš su Muzikos akademijos orkestru dirbu jau šešti metai. Mano tikslas - atgaivinti Muzikos akademijos orkestrą. Jis neturi būti renkamas projektams ar tik sukviečiamas koncertuoti. Būtina atgaivinti ir orkestrinio grojimo mokymo sistemą. Dabar mes pakankamai daug koncertuojame, studentai pradeda orkestrą mėgti. Norėtume, kad labiau orkestriniu grojimu domėtųsi kiti dėstytojai, padėtų studentams. Dirbant su studentų orkestru, šiandien galima būtų labiausiai mokytis iš S.Sondeckio, J.Fledžinsko patirties. Norėtume ir toliau bendradarbiauti su tokiu puikiu muziku kaip D.Geringas. A.Šenderovo koncertą grosime "Gaidos" festivalyje. Parengsime dar kelis šiuolaikinius kūrinius.

Anatolijus Šenderovas. Naują kūrinį rašiau žinodamas, kas jį atliks. Koncertas in Do turi kelias prasmes. Do, kaip C, melodinės, harmoninės medžiagos, netgi formos pagrindas, ir Do - įprasminanti solistą Davidą Geringą. Tai - diatoninė muzika. Manau, kiekvienam mūsų reikia nuo konstruktyvumo grįžti prie žmogaus esmės: širdingumo, jausmų pilnatvės. Mano kūryboje šiems motyvams skiriama nemažai vietos. Visada buvau įsitikinęs, kad muzika reikalinga žmogui. Meno pasaulyje žinoma mintis "iš širdies į širdį". Įsitikinęs, kad šios banalia tapusios frazės reikšmė šiandien labai didelė. Problema XX a. ir dabar viena - kokia leksika reikalinga minčiai, potekstėms, būtinoms emocijoms, koloritui išreikšti. Kiekviename kūrinyje ieškoma reikalingos leksikos. Ji priklauso nuo tikslo: kaip kompozitorius sugebės išreikšti mintį, panaudoti tai, ką žino, pritaikyti savo profesinį pasirengimą. Pakeisti vieną raiškos struktūrą į kitą profesionalui neturėtų tapti problema. Reikia, kad jis mokėtų plačiai naudotis visomis kompozicijos technikos galimybėmis. W.A.Mozarto patyrimas buvo žymiai mažesnis. XX a. mums davė ypač daug. Daug kas priklauso nuo autoriaus talento ir profesinės erudicijos, kūrybingumo. Kūrinio forma, struktūra, santykis tarp solisto ir orkestro, instrumentuotė, viskas nuo to priklauso. Jeigu nejauti gilesnių kūrybos prasmių, naudojiesi tik technika - klausytojų nenustebinsi.

Violončelė - mano "leitinstrumentas". Man svarbios ne tik šeimos tradicijos, bet ir tai, kad šiandien yra toks fantastiškas atlikėjas kaip D.Geringas. Nors yra pasiūlęs ne vieną įdomų dalyką, tačiau jis linkęs maksimaliai išklausyti autorių. Atidžiai aiškinasi autoriaus idėją ir analizuoja muziką, kurioje ieško idėjos atitikmenų. Todėl labai svarbus jo požiūris į autoriaus mintį. Kai klausai jo atlikimo, kartais manai, kad pats groji - tokios tikslios inspiracijos.

Mano naujas kūrinys vienos dalies, savotiškas klasikinis sonatinis allegro. Dvi temos. Pirmoji sukuria atlikėjui ir žmogaus pasąmonei savotiškus rėmus. Nors jie ir patogūs, bet vis dėlto žmogus stengiasi iš jų ištrūkti. Tačiau neįstengia. Violončelė dominuoja, orkestras - diskutuojantis partneris. Norėjau sukurti šiuolaikinį koncertą, kuriame instrumentas skamba, girdisi nuo pradžios iki galo. Net tutti epizoduose. Labai džiaugiuosi puikiu publikos įvertinimu vienoje garsiausių Berlyno salių, kurioje ilgai netilo "bravo" šūksniai ir, aišku, oficialiu pripažinimu. Vokiečių gyvenime muzika yra nepakeičiama. Jauna publika labai laisvai reiškia savo emocijas, vertinimus. Aišku, pristatant kūrinį klausytojams, didžiulis yra atlikėjo vaidmuo. D.Geringo santykis su Lietuvos muzikine kultūra ypatingas. Jis nepaprastai daug daro visiems, kurių muziką atlieka. 1994 m. jam buvo skirta premija, kurią padalijo penkiems kompozitoriams, užsakęs sukurti kūrinių. Jo inspiruota muzika iki šiol skamba visoje Europoje, Amerikoje, Japonijoje. Nėra mėnesio, kad nebūtų atliekamas koks nors kūrinys. Taigi ir Lietuva kultūriniame žemėlapyje vis mažiau painiojama su Latvija ar Estija. Prieš 10-20 metų tokį ypatingą vaidmenį suvaidino S.Sondeckis. Ant Lietuvos kamerinio orkestro pamatų D.Geringas jau stato kitą kultūros rūmą. Matyt, jo dalyvavimo koncerte Berlyne dėka, mūsų pasirodymas visai Europai buvo transliuojamas radijo laidų cikle "Iš vasaros festivalių". Būdamas P.Čaikovskio konkurso žiuri narys, D.Geringas prieš save pastatė ne Vokietijos, o Lietuvos vėliavėlę…

"Visų orkestrų "krikštatėvis" buvo publika, - sakė dr. D.Rexrothas. - Tai labai svarbu. Nieko nėra jaunam menininkui reikšmingesnio kaip įsitikinimas, kad jo menas randa atgarsį. "Europos muzikinė vasara" - bendros mūsų ateities viltis".

 

Skaitytojų vertinimai


356. mok :-( 2002-08-25 14:42
Įdomus renginys, ir straipsnis pakenčiamas. Pakomentuosiu kelis mano pastebėtus straipsnio trūkumus. Įdomu, gal kitiems skaitytojams jie neužkliuvo. Atrodo, kad p. Rita kaip žurnalistė pateikia informaciją apie įvykusį renginį, bet darydama tai negali susilaikyti nepateikusi savo minčių: "Tai - sveikintinas reiškinys" ir pan. Vietomis straipsnis tampa panašus į spaudos apžvalgą. Pabaigoje - keli įdomūs interviu, kartais visai nukrypstantys nuo rašinio temos.

4721. MARTINKA :-( 2003-11-07 11:42
TAI TIKRAS SSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSSS

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 177 iš 177 
21:00:11 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba