iš irenų veik nematerialių
kur Šnipiškės nugrimzdusios rusena
sirenos lenda su losjono kvapeliu
žali žvynai nugramdyti peiliu
giedot norėtų bet tik sunkiai stena
vanduo įstiklintas dangoraižiuos ankšti
kandonai jų tai neršia po truputį
šūdažuvės neoninį kakutį
visų šedevrų puslapiai tušti
cituot gali tik paskutiniąją eilutę
O kaip "Limonočkoje" išvertė žodį "bl.at" ? Ir ko dar prisiskaitysime spaudoje? Ir kada teisingai pradės versti filmuose žodį "f.ck"? Gal kokiais 2010 metais
apgailėtinas jos noras būti "šiuolaikiška". iš patirties žino, kad avangarde šiū laikų galima būti nesivaldant, tad stengiasi vis nesivaldyti dirbtinai. ir perlenkia lazdą ne meno kryptim, o paprasčiausios banalios savirefleksijos. o tas kvadratėlis tai iš viso viršūnė. bet aišku - tai prozininkė užsikalusi keliom vidutinėm (lietuvos kontekste neblogom) rašlevėlėm sau vardą - tada dabar gali spausdinti bet kokį jos šūdą - taip? beje, išleidusi pirmą knygutę Katytė Šerelytė pareiškė "pagaliau galiu jaustis priimta į BŪRĮ". Šiais laikais daugybę tapatybės krizė patyriančių kiaunių nesuvokiančių savo kiauniškųjų pradų yra mąsinamos žodžio MENAS.
Pamaniau, jog tai platoniška priešprieša sacharininei namų šeimininkių lyrikai, bet Kleinenbergas ir internetas pasufleravo apie šiukšlinę propagandą - Platonas Platonu, o įdomu, kas ten po sijonu... visų šedevrų puslapiai tušti. Destis tik bjaurastis.
Hmm. Kartais paskaitai kokį eilraštį (?) Litmeny ir pagalvoji, kad kažką supainiojai - gal netyčia kokį rajoninį laikraštuką skaitai? Kas čia buvo? Poezija? Ar kakutis? Hmm.
O mano miesto rajonai nerusena/Jie tvoskia karščiu ir neišsenkančia simpatija krašto žmogui/Jaukiausias Pasaulio Kampelis/ Kur mes nepasirinkome Lemties/ Kur Geriname ką turime ir tai yra mums nuostabu/Keikvieną pasiaukojančią sekundę
kaip galima sukompromituoti, jeigu autoriai patys nenorėtų publikuotis pirmame puslapyje - juk jie patys siunčia eilėraščius, niekas iš jų su įkaitintom replėm nebando išplėšti to, ko jie nenorėtų atiduoti.
tokie apsivemeliai kaip hm turetu klupeti savo vietoje (prie klozeto) ir nevemti tiesiai i interneta. Nekalbant apie mums nezinomus jo(jos?) sugebejimus nors kam nors (netgi komentavimui nepastebeta, tik apsivemimui), tolerancijos noretusi daug daugiau. Juk nors ir ziauriausia nesamone kas nors parasys - tai tik jo, ir asmeninis konkretaus skaitytojo reikalas. Manau kad siuo atveju Renata parase puiku lengvo vartojimo tekstuka, tik klausimas kaip kas supranta poezija, kur ir kokia ji gali buti.
iNdomybė. spastai `trap`, vokiskai yra `Falle"...in die falle geraten...pracuziskai `piege`..tomber dans le piege...kaip sake didis berNardas Šo- gyveniMas yra spastai vilkduobes, zabangos...", na, suprantama Onė neparašys šios šerlytės `kakučių` parodijos, bet galėtų mostelti ką nors terrific apie SPASTUS. iš savo patirties. sorry, jei ką nors netyčia užgavau
Čia dabar kas? Kalba apie toleranciją be tolerancijos kitų nuomonei. Šudažuvė - autentika!,giedot norėtų bet tik sunkiai stena -
paprasčiausia banali savirefleksija.
Nu aš net apie gėjus rašiau. O ką, čia p. Renatta ginasi? Jūs turite progą per savaitę parašyti ką nors labiau įkvepiančio, taM ir yra žalieji plotai. visuomet mokausi, i hope
Sutrikus Šerelytė lyg šudažuvė kloakoj,
Kandonas, pasirodo, buvo su skyle,
Neapšvietė jo reikiamai neonas
Kai dulkinos vitrinoj vakare
Kloakoj baisiai noris kakų
O irenos - losjono kvapo
Sirenos Šnipiškių - į Vasaros penki
Tegul grigališkai pagieda Šerelytei
Kuri ant kalno demontuoja savo lytį...
Truputį juokinga, truputį graudu.Jeigu jau yra toks reiškinys gyvenime-jis turi teisę būt apdainuotas.O (Hm, kora) įsižeidė.Ko dabar?Juk čia ne apie jus?O gal gimėt tose irenose? Tada užjaučiu.O Šerelytė gerai rašo.
Bjaurumo estetika man nesvetima, gal dėl to pykstuosi su visais neoromantikais ir kitais "spalvotų paveikslėlių" adeptais. Parodijos šiam tekstui nerašau, nes dabar iš vis nerašau -- vėžiauju. O eilėraštukas pus-šūda-žuvis. Kontempliuot galima, bet neįdomu. Viskas gerai, jei ne PIRMAS PUSLAPIS. O jį taršyt privaloma
Neištvėriau, reiks po to atgailą atlikt.:
iš sirenų veik nematerialių
kurias Odisėjas tik nugirdo
irenos taikingos ramios
žabotas žavesiu savos kalbos
jis dar nežinojo baltų
vanduo nevirto amforose vynu
tik žuvys apšnerkštė Atikos krantus
pakėlusius Peloponeso gentį
išskrodėm Ulixes tik tam
kad pacituotume paskutiniąją
aklojo Homero strofos eilutę
Nuo Vasaros gatvelės kalno dairos Šerelytė /
Pakalnėje Geda Nėries kloakoje nuplauna savo lytį /
Kiek tolėliau Pocevičius apdergia rašto brolius /
Sventickas dviračiu paršiaus namolio /
Baltakis, Mikelinskas, Sluckis, dar Bieliauskas /
Rudokas iš protelio išsikraustęs /
Ir dar visoks ten mailius bei smulkmė /
Aputis, Platelis, ir Vysockaitės subinė /
Ten už kiekvieno kampo - po poetą /
Po apmyžtą vitriną, medį nugenėtą...
Tai, kad visi jos eiliavimai - lengvo vartojimo tekstukai. Ir palieka sleikstu antimeniskumo skoni burnoje. Socialine tematika ir vulgarumas - negrabu. Gali sau eiliuoti, bet kam brukti zmonems? Ir kam kisti i pirma puslapi? Bjaurumo estetika? Dokumentika? Ne, netempia iki to. Kazkoks banaliai vulgarus, neskoningas sudameslis. Geriau pasilaikytu sau ir megautusi sia negabia pseudoestetika siaurame meslo megeju burelyje.
40213, ale bli..t, kokia tauta calentinga, ni? bet jei išgertų kaip maskvėnai, tai dar didesni rastūsi. Noreis maciet prieteliaus niekinimu pirmauja litvinai pasauly, ba zudosi numero uno. Dabarekts inššūky mest, ale koki sugalvot, kad myletusi visi, nesuarielka...vot calentinga babce, sugalvok, nors apasna, snabso companijos nynorės bankrutytis, anei tabokos...ale tai sakai, net ir...pala. a tai kaip vinsockiene apmyzo virtriną?
N`suprantu, ar tai tauta tokia nugeibus, naktimis miega? Viena kemsyne ir apatija. Galetu natimis zaliuosiuose plotuose vykti, pvz., sexo randiavu...nu tokie itelctualiniai
juk seksas ne kova., o be to, jei vis tik kova, kaip tau atrodo pvz., tai kokia sfera renkesi? nu gal for exampl Bengalijos valstieciu lyrika 15 amziuje.
Apie vidurių grožį
Kakutis - tuščio skrandžio privilegija
šedevras tuščias, jei kakučių daug be galo
kas stena palaimingai erdvėje
nėra teisesnis už garsesnį melą.
Šeriai neblogi apsauginiai šarvai
jų nenugramdys žuvims skirtas peilis
kiek maža tolerancijos ir meilės
ne Šnipiškių kaltė, jei jos bekelnės.
Nė nežinai, argi tikrai geriau
subtilūs kvepalai, o ne losjonas
kurį išgert nebandžius gal švariau
su ubagu negu prisako ponas.
Jei Šnipiškės, tai kur gaisrai,
kurie skirti ir pinigams, ir vėjui:
atimt iš kito, nors priklauso, noras
ir rankioti blakes ne tam Orfėjui.
kazkodel niekas is bjauriuju kritiku net neuzsimine apie ka Renata cia raso. Apie Snipiskes su savo sirenom, ar apie sudazuves ir ju neoninius kakucius? man atrodo kad stikliniu kandonu tema vilniuje yra labai aktuali. o ir sudazuviu, kurios stato tuos kandonus ir juose gamina neoninius kakucius, tema dar aktualesne ir visoje lietuvoje. ir ivardinti siais zodziai jie labai taikliai (kitiems kaka - sau babkes). o tie, kurie komentaruose pateikia ir savo `sugebejimus` pakakutinti - tikri lunatikai.
beje, as uz ne baisiausia kritika (kaip kai kurie, pvz. C&P), bet uz normalia kritika. jeigu kritikas komentuoja autoriaus asmenines savybes - cia ne kurinio kritika, o vemalai
Dėkui, One, už gerą žodį, nes dažniausiai kito asmens norą nenustoti eiliuoti lydi tyla arba atviras priešiškumas. Alvydas Šlepikas irgi tyli (gal nepatinku, gal per daug prisiunčiau: juk nežinau jo skonio, tačiau, manau, nemandagu neatsakyti, nors keletą žodžių)... O vienas teigiamas žodis (sutapimas, ir vėl jūsų, kaip kažkada "Moksleivio" redakcijoje), padeda atlaikyti ir atsilaikyti. Žinoma, kad nepamenate: vieną eilėraštį apie saulėlydį įdėjote man nežinant, tiesiai iš literatų sąskrydžio Biržuose. Dauguvietynėje per B. Dauguviečio gimtadienį po Žaldokynės mus, tą dieną irgi gimusius mokinukus, pasveikinote su gimtadieniu (tarp jų buvau ir aš). Saugau atviruką su užrašu: "Esi laiminga, kad gimei Lietuvoj" su Jūsų, A.Drilingos, P. Skodžiaus, kt. poetų parašais. Tačiau...
Šiandien Lietuvą slegia pavydo ir emigracijos agregoras (Pauliaus Normanto žodžiai). Kol taip bus, dauguma, jau tarsi garsenybės, norės girdėti tik save, o kiti bus išgirsti gal tik internetu. Ačiū Jums, kad nesate ta mažoji ir narciziškoji dauguma. L.V.
Apsnūsta vėjas, per dienas lapus šokdinęs. Į vakarą juoda tamsa įsiropščia į medį. Tik kvepia kvepia vandeniu, žole. Jau saulė lengvame sapne. Atrodo, net garsai paskęsta ežeran. Ir medis įbrenda, sukniumba vandeny, kai dangų pameta šviesa. Tik susigūžusi žolė kažko suvirpa. Ir atsidūsta ežeras vėsa.
Apsnūsta vėjas, per dienas lapus šokdinęs.
Į vakarą juoda tamsa įsiropščia į medį.
Tik kvepia kvepia vandeniu, žole.
Jau saulė lengvame sapne.
Atrodo, net garsai paskęsta ežeran.
Ir medis įbrenda, sukniumba vandeny,
kai dangų pameta šviesa.
Tik susigūžusi žolė kažko suvirpa.
Ir atsidūsta ežeras vėsa.
Tvanas dabar, net ne po manęs. Bet gal tai įdomu? Tikriausiai įdomu. Bet vis tiek - norėčiau pamatyti tuos, kuriems įdomu, prie spaudos kiosko. Man būtų antra tiek įdomu.
ką apdergiau, ar Patį? Dovanokit, jei tai, ką parašiau, Jums tinka. Ne Šerelytė kalta, parašiusi šį niekutį. Kalta redakcija verčianti kultūrinį savaitraštį bulvariniu skaitalu. Bet gali juk būti ir dar vienas žiūros taškas - redakcija nebeturi iš ko rinktis. Lietuva tampa ne tik savižudžių tauta, bet ir kultūrinių impotentų tauta? Gal tai susiję? Susidarau tokią subjektyvią nuomonę karts nuo karto skaitydamas šį pirmąjį litmenio puslapį. Klausimas banalus - ar litmenis tikrai vertas mokesčių mokėtojų pinigų? Juk pirmojo puslapio idėja išties gera, gal tikrai nebeturime iš ko rinktis?
bent jau pirmame puslapyje nematau nieko gero. Dėl poreikio nesiginčysiu, būtent pastarasis ir iškėlė many šias mintis. Tie dangoraižiai taip pat reikalingi: "reikia mums ir tokių pastatų":)
manęs nepiktina, mane trikdo tendencingai rašoma "literatūra" ant lakmuso popierėlių. Išties nieko prieš ją neturiu, nieko pikto, tiesiog litmenio pirmame puslapyje dažniausiai nematau jai alternatyvos. Aš tik apie tai ir tik apie pirmą puslapį. Manau, kad tam yra kitos priemonės ir kitos erdvės. Giliai širdyje manau, kad redakcija motyvuoja būtent tokį pasirinkimą. Man toks redakcijos pasirinkimas tiesiog lėkštas, neatspindintis spektro: vienpusiškas ir retrospektyvus, archaiškas mąstymas.
Grebo - jeigu kazko nematote, tai greiciau reiskia kad tai yra jusu, o ne visu kitu problema. pas okulista jus laukiamas, jeigu ten nepades - pas psichologa sekantis numerelis:)
Jūsų nuomonei pritariu, ir nėr ko čia redakcijos kolektyvui taip skrupulingai ginti Autorės, kuri čia šūdą mala. Moteris, o rašo šlykščiau nei koks nusišlapinęs diedas. Tai kokią teisę turi Šerelytė kritikuoti kitų moterų kūrybą, sarkastiškai plūsti Urbonaitę ir amžiną atilsį Jurgą Ivanauskaitę, jei pati ne rašo, o triedžia? Šerelytė apskritai tapo nebepajėgi ką nors gera sukurpti.
Kadangi yra vienas toks leidinys, tai jame gali buti visko, manau. Juk buvo netgi eilerastis apie Kataliku Dieva.Tai ka sakyti apie kai kurias poemas, kurios isejo pasaulyje pries 50 metu, o LT iki siol nespausdinamos? Esame savotiska teritorija uz kinu sienos. Ir matyt is nepagarbos vienas kitam greitai issinaikinsime
Šileikos fotografija gerai parodo seno ir naujo miesto ekspresiją, kuriai perteikti reikia filosofinės minties. Pati autorė pradėjo nerštą su
šūdažuvėm. Lietuvių etinis jausmas atsargiai elgiasi su tokiu mekišku postmodernizmu, tik padugnės limpa prie kanalizacijos vamzdžio. Ir nebūk toks skystablauzdis, kad kitiems tai neptiko, tu tuoj susinaikinsim, susinaikinsim.
Ypatingas skystablauzdis gal neesu. Bet kodel zudomes nr.1 pasauly? nes galvojam tik apie save. Dabar kodel jus sakot- poete nersia su sudazuvem? o jai gal skaudu?gal ji kaip tik ju nekencia? kodel daromos tokios isvados? stai nusipirkau "tai as, edicka". gerai isversta, beje. leiskite pacituoti: "...jūs mokate mokesčius, o aš ni ch..ja nedarau..."/:...o kokio by...io jūs mane iškvietėt, atviliojot čionai iš Rusijos kartu su minia žydų?" na VA, jau seniai rasomi nesvankūs zodziai, asmeniškai nusibodo belytė literatūra. požiūris turi būti švarus, pvz., jaunuoliai ant sienos užrašė "Jolka čiulpia", aš jiems sakau, jūs geriau užrašykite "Jolka- sumani mergaitė", jiems labai patiko, nes jaunimas dabar mėgsta galvoti. SĖKMĖS KŪRYBOJE:)
nu Šerelytė visai krito mano akyse, benorėdama ant bangos laikytis.
sU visu litmeniu, kuris kaip senais laikais žinomos pavardės vedamajam
stvarstosi Apie Šerelytės „eiles" buvau tik girdėjusi, dabar įsitikinau...
Ne kiekviena moteriške kiek pagarsinta, protą išlaiko, be viešumos nebenusėdi.
Siaubiakas.
tai varykim "mu mu" iki apsivemimo. ir uzsitverkim siena. ir grizkim prie duonelaicio. ir tvarto meslo poezijoje, ane? tik nypykit, viskas gyrai. linkejimai is ariogalos:)...beje, MENAS priklauso liaudziai, o liaudis ivairi. kita savaite, bus kitoks eilerastukas, o gal po desimties metu ir tikrai ka nors seksualaus isspausdins...ir jus vel verksite, kad skriausdziamas menas:)
Kalbame apie talento stoką pirmame puslapyje, o ne apie Donelaitį ar Maironį. Nėra blogų žodžių ar temų, dzeno meistrai taip pat atvirai kalba apie šūdą, yra tik prasti ar geri kūriniai. Ar mes galime pastatyti geresnius kondonus, jei nesugebame parašyti geresnio eilėraščio? Ar konotacija kondonas - kantonas tame eilėraštyje atperka visą tekstą? Ar Šerelytė kalta parašiusi būtent tokį eilėraštį, jei jį išspausdino pirmame puslapyje? Ar tuo eilėraščiu pavyko atkreipti dėmesį į pagrindinę problemą - kondonai Vilniuje?
Prieteliau, paties patarimas jaunėliams - geriau užrašykite "Jolka- sumani mergaitė" vyriškas. Bet ką darysi, jei nešvankiais žodžiais bei sąvokomis manipuliuoti skatina mamyčių literatūrinė išmonė. Bloga tendencija populiarumo siekti nešvankybe. Turbūt gelmę galima pasiekti mąstymo gelme, o ne paviršutiniškumu, o prastas tonas yra prastas. Prisiklijuoti sau šudažuvės epitetą taip pat ne kažkas. Bene geriausias vaistas yra aristoteliškas antausis.
Nera jau tos nykus sis eilerastis. Aisku Sherelyte galejo pasisemti ikvepimo is Dekamerono. Gal ir siekia populiarumo `nesvankybe` ir tai primena kita rasytojinskiene, kuri aprase kaip pasimylejo lainerio tualete su uzsienieciu ir po to ko gero pati pasirupino, kad del reklamos uzdraustu ta knyga. na ir tai, is dalies patiko, nes tokius `sumanymus` naudoja kitose šalyse jau seniai, jei jus piktina, tai geriausias vaistas- nekreipti demesio, nes jusu piktinimasis tik prisideda prie reklamos, arba...tik nepykite...parodo jusu davatkiskuma, ar slopinama seksualuma...vadinasi gyvenate ne su mylimu/a. o del antausio, idomiai parasete, bet kas kam turi duoti antausi? unverstandlich. pone TOTO, a tai jus irgi prie Betbruderiu? atrodo Toto seksualumas labiausiai uzsLopintas, ziu kas nutiko Brodskiui... is to didelio rašto isejo is krasto...yra faina komanda sokiuose `ANDERN PARTNER` arba `change partner`...gali ponas/ia gerai pataikyti, ko ir linkiu tautos ir LM sviesuomenei ir ŠviesoMoterims:)...ir nepamiršti pakantumo net kakžuvėms
Jei Litmeny dirbtų patyręs ir jautriau reaguojantus į žodžio meną poezijos kritikas, tokio lygio kaip Onė, gal ir spausdinamos būtų kiek kitokios eilės. Žinoma, pinigų nedaug, visi dirba mažiausiai penkis darbus, kad ir sumokėtų mokesčius, ir pavalgytų, ir dar knygą paskaitytų. Nuo seno manoma, kad Litmenis atspindi tautos kūrybines aukštumas. Taigi reikėtų rimčiau pamąstyti, rimčiau mokėti, rimčiau atsidėti šiam darbui. Nes žodis gali tautą ir pravirkdyti, ir prajuokinti, ir įskaudinti, ir suteikti vilties bei jėgų gyventi. O dabar propaguojama juoda neviltis. Apie neviltį irgi galima parašyti taip, kad ji praeitų.
Tai xad cia visai viltinga, xaip ziuresi, svarbu. negi spausdins patarimus sportuojantiems- nors gal ir reiketu. o xas prikels, kokie dar zodziai gali prikelti, jei i viska juodai ziuri? tik PATS/PATI. ar pustuste stikline ar puspilne? kaip sakai..? sviecia saule, esame laisvi, visi kompleksai praeina, kainos kaip Bankoke, o dar liūdėti? nu. prezidentas ismintingas, vagys isejo i pensija, darbo vietu atsirada, ir aciu dievui jau religiniai fanatikai nederiguoja per daug kiekviename zingsnyje. o nevilti? reikia su parasymu taip. uzrasyti ant cercueil `neviltis` ir pasimyleti ten su mylimu/a
Serelyte turi neabejotina literaturini talenta israsyti trumpas frazes, todel jos ankstyvieji apsakymai buvo trumpi, ir atrode nusiseke. Taciau sia puikia literaturine kalba ji nieko nesugebejo idomaus pasakyti, rase apie kazkokius nykius dalykus, o romane apskritai nesuvalde formos. Visiskas nesusipratimas yra jos rasomi ese, nes paliudija kazkokia vidine asmenybine tustuma. Apie politinius komentarus patylesiu. Samprotavimai apie kitu kuryba - arogantiski ir nelogiski. O pradeta poetine karjera, kaip liudija sis eilerastis - apgailetina. Rasytojai deretu grizti prie to, ka ji geriausiai moka ir rasyti savo trumpas noveles, neisiduodant savo silpnu vietu. Stengimasis aprepti viskas stilistikas ir kalbeti visomis formomis ir zanro kalbomis - ne kiekvienam duotas.
AA, tai kodėl skaitėte? Aš iliuzijų neturiu ir neskaitau tautinės prozos. Ne viską galime turėti. Automobilio taip at neturime lietuviško, na ir kas? Bet kraštovaizdis jaukus ir medžių šešėliai itin šilti rugpjūty
man irgi skaityti shlepika patinka, taciau beda ta, kad jam patinka skaityti daugiausia poetu pavardes ir pagal tai deti arba nedeti i litmeni. jei sugebi rasyti, dar nereiskia, kad turi kantrybes skaityti, drasos - ivertinti ir nepataikauti draugams.
brangusis Toto, kam tos ašaros, kam tos gėlės. Man labai patiko sklaida (spread) šį kartą.
bet Šerelytė tai veltui taip - Šnipiškėse tiek energijos susivėlė. Bet pagalvojus kiek mafijinės energijos jau 1992 metais susivėlė mano mylimam senamiestyje ........ Tai skausmo koncentruoti nebegalima - jis išsiblaško. O Šerelytė, kaip komsomolka, ką jai aplinka (jai autoritetinga) pasako, tik tas jai skauda.
Visur, Jerichono Rože, - visur. Pažvelk tik aukščiau, pažvelk į menus, į kūrybą - aplink, kur bežiūrėsi, vis kitaip. Tik dugnai visur vienodi. Prie iškastos duobės nieks neklausia „kaip“. Ten jau kitaip nebūna.
Nekaskime vienas kitam duobes,juk ir taip esame aukos siame kapitalizmo etape. Bet ir nepataikaukime pasturgaliui. Juk pro antra gala dangaus nepamatysi. Akys vis delto dar galvos srityje. Ne tas seksas veza, kuris sureiksminamas. Kuniski malonumai gerai, jei leidzia apsizvalgyti aplinkui, nenutolina nuo kitokiu kilnesniu paiesku. Neapdainuokime pinigu, nors ju niekada nebus per daug. Svarbu moketi dziaugtis zodziu, kuris tikrai sukelia katarsi, jei laiku ji isgirsti. Jeigu jau telikai ardosi nesvankybemis, nebutina groti ta pacia dudele, kuri nieko neduoda kilnesnio ir graudulingesnio, tik prilygsta nusilengvinimui tualete.
Ne autorinė, o kažkokia atsiji ironija bei sarkazmas eilėraštuke. Autorė R.Š atsijusi nuo įvardijamų tikrovės ir jų atspindžių savo sąmonėje, galiausiai - štai šitos jos eilutės. Vis tik reikia gyvo autorinio jausmo, kad tokie tikrovės pavidalai sujudėtų, o ne vien demaskuotų autorę, parašiusią novelių pirmą knygutę "Žuvies dorojimas".
Kitąmet baigiu gimnaziją. vis svarstau, kokią profesiją pasirinkti. Perskaitęs Šerelytės eilėraštį, nusprendžiau: būsiu poetas. Juk raides pažįstu, vadinasi, galiu rašyti. Poetui daugiau nieko nereikia mokėti, o jam už tai, kad pažįsta raides, moka honorarą.
už š gauti dvidešimt litų - jėga! bėgsiu ir aš greit rašyt kokį šūdaeilį. tie dvidešimt litukų būtų neprošal. o per keletą dienų, žiūrėk, jau ir visas puslapis iš kakučio susilipdys. dėkoju už skaičių paviešinimą.
O šiaip tai autorius(-ė) turėtu mokėti redakcijai, kad ši tokiam š. puslapį skiria. Ir už kiekvieną šedevrą - po dvidešimt lt. Atkustų Litmenis, bent finansiškai. Nors ką gali žinoti, gal Renata Š. ir susimokėjo.
Atsakau visiems BEVARDŽIAMS. Gyvenime šį tą nutuokiu, o poezijoje - nieko. Užtat raides pažįstu ir prieš "kad" padedu kablelį, tai kodėl man neužmoka 20 Lt? Ar aš kupranugaris?
Nespausdins ir primokejus uz vien kalbelius, taskus ir daugtaskius. O jei atjotum pasibalnojes kupranugari, gal dar atkreiptu demesi. Kartais spausdina tuos, kuriu privengia: jie spjaudosi dvokianciai kaip kupranugariai. Kartais nekreipia demesio i tai, kad nenutuoki poezijoje, taciau nutuoki gyvenime (kartais ir dazniausiai atvirksciai). Betgi be tam tikros patirties, isgyvenimo neverta imtis plunksnos. Taip gimsta balabaikos ir pigus juokeliai, noras perrekti kitus originaliu riksmu. Geriau kalbeti uzkimusiu balsu, giedoti seselyje, rasyti i stalciu, kol pradesi suprasti, kad skaitomos ir spausdinamos eiles nera geresnes uz tavasias. Tik jos kitokios. O tai ir svarbiausia - isvengti standartinio dabarties kurpalio.
Jeigu tau svarbiausia išvengti "standartinio dabarties kurpalio", tai užsimauk kelnes per galvą ir išeik į Ged. prospektą - tikrai visi aiktelės iš nuostabos ir pavydo, nes niekas pasaulyje dar nesugalvojo taip originaliai pasielgti. Parašyk dieną ir valandą, būtinai ateisiu pažiūrėti ne vien iš smalsumo, bet ir todėl, kad noriu sprogti iš pavydo.
Juokingiausia, kad tas "standartinis dabarties kurpalis" ir yra tos tavo kelnes, uzmautos per galva ir viesai demonstruojamos del isprotejusio sureiksminto visuotinio pavydo, negeranoriskumo: matyti tik kitu trukumus, vulgariai isjuokti kita, stengiantis kuo skaudziau igelti, tarsi tai padeda dar labiau save iskelti, sureiksminti. Ateik i misias Mikalojaus baznycioje. Iki
Vodka per karscius ir apskritai labai blogai (tikros misios). O melstis gali taip, kaip ir rasai, jei kitaip neiseina. O jei liezuvis painiojasi visada, cia jau reiketu apsireiksti logopedui.
Matai, vieni geria kitu krauja, nes yra vampyrai (kitaip neisgyventu), o Kristus yra maloningas visiems. Kai per daug prisigeri gero kraujo, pasikeicia net kraujo sudetis. T.y., tampi geresnis. Juk priesingybes labai traukia, nes yra is ko pasimokyti. Vynas, vodka, alus ar brendis nedideliu kiekiu sužadina vaizduote, dideliu sukelia ir haliucinacijas. O veikia individualiai: pagal kiekvieno viduriu vardikli ir skaitikli. Kiekvienas eilerastis tai ir atskleidzia: ar tu apsimeti, ar esi nuosirdus, ar tau skauda, ar tiesiog zaidi, ar esi pakankamai svarus, ar noretum buti svaresnis ar tiesiog nori issivemti ant kitu.
Nereikia man aiškinti brendžio, alaus ir vodkos poveikio- puikiausiai žinau ir be paaiškinimų. O eilėraščiai man nedaro jokio poveikio - tokios poezijos kaip rašo Šerelytė, galiu per valandą prikurti penkis storiausius tomus, bet labai tingiu. Kas kita brendis, vodka ir alus. Čia aš netingiu ir niekada, nuo pirmos savo gyvenimo akimirkos, netingėjau.Mėgstu panašius į mane darbštuolius. Darbštuolius prie stikliuko. In vino veritas (vyne teisybė) sakė mūsų protėviai romėnai.
Ui, bum, bb. Vis dar gyva šiandien lietuvių kilmės istorija -- "mūsų protėviai romėnai". O manieji, matyt, ne iš ten. Reiktų pasidomėt savo DNR struktūra, gal kokia Čingischano palikuonė, nes lyg 10 proc. žmonių jo geną turi. Geras "cenzuruota" buvo.
Pažinojau vieną tokį a.a. dar jaunystėje, jis irgi už tėvą dėl drąsos išgėręs straipsnius rašė, buvo gabus, per daug hiperaktyvus, jam buvo prirašę slopinančių tais laikais relanium (man taip pasakojo). Ir taip nuslopino, kad patapo ne rašytoju, o statybininku architektu. Sunku jautriems: ir man, ir tau, o kas, kokia motera kabo, ar as? Jei kabo, vadinasi, taip jai ir reikia. Ir mums visiems. Jei šiuos visus kometarus Litmenis išspausdintų, pakiltų jo tiražas, dievaži.
vienas kinas domėjosi, kodėl būtent šį Vilniaus rajoną pavadinom Šanchajum. paaiškinau jaum, kad jų Šanchajus kažkada buvo Šnipiškės, o mūsų Šnipiškės netrukus bus Šanchajus (Didžiojo Kombinatoriaus maniera). paskui sužinojau apie "Šanchajaus mergeles". paskui važiavau jų ieškot Šanchajaus šnipiškėse... bet tai jau ne iš šio eilėraščio
Ar esi labai negražus, kad ieškojai Šanchajaus mergelių? O gal nemoki bendrauti su moterom? Įdomi tema, kodėl kažkam reikia trumpam kito, kurio nė nepažįsti ir daugiau niekada nenorėsi matyti? (Gal dėl noro jį pažeminti už pinigus?) O asmuo, kuris pradeda tave per daug pažinti, nusibosta? Turėtų būti atvirkščiai: buvimas dviese padėti pažinti patį save, mokytis iš kito, kitam mokytis iš tavęs. Arba susipažįstant reikėtų atskleisti vienas kitam visus trūkumus: nebeliks kuo nusivilti, tik džiaugtis nepažintomis teigiamybėmis.
to ONĖ. Pirmiausia atsirado Adomas ir Ieva, o jiems atsiradus įvyko KALTAS prasidėjimas. Todėl Adomas ir Ieva buvo ištrenkti iš rojaus į ašarų pakalnę. Apie pirmuosius mūsų eros metus visiems gerai žinomomis aplinkybėmis įvyko nekaltas prasidėjimas, kurio dėka žmonėms vėl atkelti vartai į rojų. Gaila, kad po mirties.
Kaip gimnazistui, mąstyti sekasi neblogai. Tačiau nepaisant nekalto ar kalto prasidėjimo (nors jis turi ypatingą prasmę), galima susikurti rojų arba pragarą savyje ir aplink save.
pasirausiau giliau atminty - iš tikrųjų būta atvirkščios sekos - pirmiausia susidūriau su tom būtybėm, o paskui sužinojau apie "Šanchajaus mergeles", kurios šiandien turbūt priklauso istorijai ir vaizduotei. dėl visų kitų tavo klausimų - esu matęs turtingų, išvaizdžių ir komunikabilių piliečių, ieškančių nežinia kur nežina ko - turbūt savo šnipiškių
mintis, kurią galima išvesti iš šio teksto: iš viso Vilniaus šiandien gali cituoti tik paskutiniąją eilutę - Šnipiškes, galėtų tapti eilėraščiu. aa Trečias brolis taip žiūrint buvo Šnipiškių inkliuzas, ambasada Vilniaus centre.
Sirenos - Irenos - irenos...
To VS: Šnipiškės man asocijuojasi tik su šnip... išk...: šnipas, šnipštas, išk (ieškok, iškask). Jokių praeities ar dabarties nostalgijų. Apleistas kampelis, kokių Lietuvoje daug, ypač kaimuose, važiuojant šunkeliais per Suvalkiją ir Aukštaitiją. O jei kam jos tokios ypatingai brangios (gal dėl vieno žmogaus, gal dėl kokio įvykio, jausmų), tai jų reikalas.
To Bum: Norint atlaikyti tokį demonišką pragariškų jėgų spaudimą reikėtų burtis į dvasingų asmenų draugiją, pvz., poetų (nors jie vienas kitam ir pavydi). Tikrai žinau, kad tam tikrais prietaisais, cheminėmis reakcijomis (nekalbant apie magiją) galima sukelti nekaltam asmeniui nerimą, įvaryti jį į depresiją.
pati tu sunkiai steni, ponia serelyte. nusigramdyk zvynus ir aptukusia dusia, tai gal slidziau eisis. nedidele garbe, prisidengiant nevykusia "neono" kritika, izeidineti liaudi, is kurios ir pati esate kilusi. ak, vargse ta musu liaudis. ne tik valdzia, naujieji lietuviai ja engia, bet ir vadinamieji "inteligentai" (tiksliau pseudointeligentai). nyku.
to SANTANA. Supratau jūsų humorą (reikia burtis į dvasingų asmenų draugiją,pvz., poetų). Labai malonu, kad dar yra žmonių, mokančių pajuokauti ir sugebančių kitus prajuokinti. Nes juoktis sveika! O kuo toliau, tuo rečiau nusijuokiu. Net neatsimenu, kada kvatojau iki ašarų. O taip norėtųsi... Gal kartais žinote, kokiomis priemonėmis, cheminėmis reakcijomis galima išvaryti iš savęs depresiją?
to xxx: tikra tiesa, parasyta pagal uzsakyma arba is pavydo niekada neisspausdinto autoriaus (pvz., anot serelytes, gegutes) eilerasciams, kad baigtu kukuoti.
to bum: depresija isvaroma prakaitu: juodu darbu ravint kopustus laukuose, plaukiant per bangas audringoje juroje arba per liuti kanoja. Jei nera tokiu idealiu salygu, tada - ravint geles mieso gazonuose ar prie apsnerkstos daugiabucio laiptines. Visa tai fizinis darbas. Gali buti ir kitoks: labai prasmingas. Pvz., nepaisant nieko, tiketi, kad geris vis viena nugales. Mastyti ne piktomis, o geranoriskomis pozityviomis mintimis. Daugiau skaityti filosofinius veikalus. I izeidinejimus atsakyti uzjauciancia sypsena. Juoktis ne tik is kitu, bet ir saves. Garsiai. Tai padeda labiausiai.
galvojau, kad Šnipiškių jau nebėr ar likę keli namukai, bet šią vasarą netyčia nuklydau į vieną to keisto kaimelio gatvę. įdomus jausmas - tarsi tie sukrypę, žemėn sulindę namiūkščiai niekur nė neketintų kraustytis
O Šnipiškės patinka man tikrai -
Tos lūšnos, vėjy džiūstančios kelnaitės...
Na o labiausiai vakarais
Medžiot išeinančios mergaitės.
P.s. su eilėraščiu patartina diskutuot eilėraščiu.
to ONĖ. Diskusijai pasirinkau Šerelytės eilėraštį, išspausdintą šiame litmenio numeryje. Nes, eilėraščio autorės manymu, viskas, kas surašyta stulpeliais, yra poezija. Skaičių stulpeliai - taip pat. Pirmadienį visą puslapį išmarginsiu skaičių stulpeliais ir nunešiu į litmenį. Išspausdins, jau klausiau. Taigi laukit ir būtinai nusipirkit Litmenį.
gėda prisipažint, bet iš pradžių vis bandžiau į tą langelį rašyti šiaip visokius man gražius skaičius ir nesupratau, kodėl niekas nevyksta, kol netapau apšviestas
to ONĖ. Anais laikais turėjome pinigines, tose piniginėse turėjome rublių, už kuriuos nieko negalėjome nusipirkti. Net šaldytuvo, kadangi prie rublių dar reikėjo pridėti profsąjungos išduotą taloną. Jei esi negeras, talono neduodavo. O aš niekam niekada nebuvau gera. Net sau ne kartą esu pakenkusi. Taip ir pragyvenau visą sovietmetį be šaldytuvo, nors rublių visuomet turėjau apsčiai.
Oi, ką tik mačiau BUM, šiūruojantį prišnerkštą daugiabučio laiptinę. Jis buvo geros nuotaikos, sakė prieš keliolika minučių pamiršęs net žodį "depresiją" ir labai karštai dėkoja bevardžiui komentatoriui, patarusiam, kaip atsikratyti depresijos. Rytoj laiptinę šiūruosiu aš!
to VS. Ką reiškia "beprasmiškai prasmingas"? Spėliojau spėliojau - net galva įsiskaudo. Gal beprasmiškai prasmingas yra šiuolaikinių poetų rašinėjimas? Gal beprasmiškai prasminga yra beprasmė prasmė?
gal geriau būčiau išsireiškęs "prasmingai beprasmis"... šluodamas lapus žinai, kad kitą dieną jų bus dvigubai tiek, bet vis tiek šlavinėji tuos geltonus kūnelius. kai kuriuose racionaliuose kraštuose tarnybos nesivargina gatvių vaduot nuo lapų - tik rudens pabaigoj susemia visus iš karto. tiek tos beprasmiškos prasmės. panašiai ir eilių rašinėjimuose - poetų, kurie galvoja, kad jie nėra vien tik šiuo-laikiniai, ir vienas kitas jų lapelis žaliuos amžinai
ir bevardis, ir tatanka esu tas pats asmuo. Rudenio depresija labai nuvaiko saldus puvanciu lapu kvapas miske, maudynes upeje per lietu, gera zinia, kad laimejai 10 000 000 doleriu, ir nebereikes mokytis prasyti remeju, kad isleistu taip reikalingas eiles su natomis...ir t.t.
katinas tai tikrai, dar kazkas, kas uz ji daug didesnis nematerialia prasme (bet ne sirenos ir ne irenos), dar kazkas, kas netycia supykdo ar supykina savo netobulais zodziais, arba supykina per daug tobulais. Enu i gamta isvemti savo sustingusiu sanariu, kurie niekam nepakenks.
Nelauksiu jau Tavęs
Išskėtusio kojas žalio žvėries
Nutįsusia seile baltu liežuviu
Dantys senatvės aromatu pakvipo
Palauksiu tas kelias dienas
Nuomariu susirgsiu
Ir vėl Tave priglausiu
jau perskaiciau naujaji numeri ir parasiau komentara eilemis. vienu ikvepimu. isdestysiu tada, kai el. atsivers. negi dabar? juk netinka. Gaila man visu geradariu, nors tok esu. laikykites, pagaliau.