...."tik kelios pušelės apykreivės liko....", ir ne kitaip...Įdomi žodžio "skersas" semantika šio eilėraščio kontekste. Galbūt atsiras norinčių pakomentuoti? Aš pagarbiai susilaikysiu.
Puikus, puikus, puikus. Taip, nutrūkus, ir man - Balsio ežeras Dzūkijoj, kvailiukai vėžiai, ropojantys į laužo šviesą, tyliausia tyla ir žiogų miriadai , viskas atgijo, prašneko. O buvau jau užmiršus.
Dieviška, fantastiška, tobula. Aš irgi esu matęs vėžį! O buvau jau pamiršęs. Prisiminiau, jog dar esu matęs briedį, šinšilą ir parulskį, bet tik iš tolo. Didi poezijos jėga!
aš galvojau, kad čia peizažas:) o vat Lioleko tai gaila, - nors ką žinai, gal autorius anam į skiausčią šikną yr spyręs, kad iki šiol didžia poezijos jėga atsistebėt negali?
Ir visada šitaip: kai tik aš apie poeziją, tuoj jie apie subines. Taip kartais širdį suspaudžia - ogi nebėr dvasingų asabų ant Lietuvos! Vien gėjai ir gėjės. :(
Liolekai, taigi pats kaltas... Na taip, irgi parašei, kad matei vėžį, dar daugiau - ir briedį, ir šinšilą, bet iš Tavo aprašymo aš jų nematau, nors tu ką. O iš G. Norvilo - matau ne tik vėžį, dar ir viedrą, va. Toli Tau iki G.N...
Toli man iki Norvilo, nematau aš jo, tas tai teisybė. O vėžį mačiau, nepapasakosi! Galėčiau tau, rudra, aprašinėt jį visą dieną - kad ir man ištartum "puikus, puikus, puikus", kaip per tetervinų tuoktuves. Tu net negali įsivaizduot, koks ten vėžys buvo - Norvilas būt vietoj nualpęs. Didžiulis, žvilgantis ir su žnyplėmis kaip koks ekskavatorius. Jau galvojau rašyt apie jį eilėraštį, bet paskui susimąsčiau: negi aš koks kiaulė, kad iš viešpaties tvarinio gaminčiau literatūrą? Nusipurčiau nuo tokios nedoros minties, atsidūsėjau ir pagaminau iš jo užkandą.
guliu aš verandoi pro stikla matau judant vora,
jis givas beveik ir neturi jokiu noru
Kodėl pasakik, vach kodėl šimtasik,
Daina mano gerkloi nutyla išsik, kai -....
na, degtinėlė, tai čia jau prabangos prekė. niakada neatsisakau. ir mąstymą praskaidrina, ir tautiškumą sutvirtina. kaip kad vanduo iš kasdienybės cemento dulkių padaro monumentalų betoną.
dar vienas perliūkas jūsu dėmesiui, prašytšiau tylos:
Ainu suvarges sulynotas, suplūkę du tris sausainiukai,
kišenėi guli vieniši ir laukia, kol priimsiu skrandin,
diena dienojo niekis nyko, ir štai keliu maži broliukai
viens paskui kitą ikandin.
--------
Perskirimas antras: bedžiaws aporijos
Ir atiteko ji kitam Sakiau sau, mažu nužuditi...
save, ne ją, nes myliu baisei, kaip gėle kaip aguonos
purką, piestelis mano taipgi myli..kiekviena josios
aistros mirką (=mirksnis, akimirka), kiekviena nojautos
minute..ach, gera vel po lapais paguleti velei.
(..)
(.)(.)
Sakiau sau ---- būti ar nebūti ///error///
nebūt geriau /quit.