Mergaitės žvilgsniai
rožių aptaisuos prieš
joms pražystant,
aš esu visas rankose,
siūbuojančiose virš
šitos širdažolių pievaitės
iki javapjūtės, dalgis
nupjauna tai kemsą,
tai
juodą lyg išgąstis kurmiarausį,
dėl to negaliu visąlaik
į tave, pasaulieti, išlikti
atsikreipęs nesudarkytąja
veido puse, žiūrėk
verčiau į mergaitės
akis rožių aptaisuos
Vienatvė yra graži
gražesnė už klystkelius
Vienatvėje gali nuklysti
į visatos labirintus
ir niekas už tai tavęs nenubaus
niekas neišprievartaus
Vienatvėje „prievartauji“ vienatvę
o ji tau pagaliau nusišypsos
nes tai bus ne prievarta ar senatvė
o tik pokalbis dausos
kai akys jau sutampa su dangaus spalva
ir nieko čia nėra negražaus
šitoj klondaikoj šitam rate
nepaisant nieko vis vien esi sava
nepaisant to, kad kažkam nesava.
negabiu ir tinginiu nekopijuoti ir neplagijuoti visomis prasmemis (turiu jau netycia dveju metu staza, kai tik rasau netycia ir incognita ir nieko negaunu uz tai, kad cia butent rasau, bet visi skaito ir mato. Rasau,m nes negaliu rasyti,, o kitur jei rasytum, butu rasymo mafija apskritai, nesusijusi su cultura aopskritai. cia komplimentas.
.
***
Gryniausia sąžinė
pernakt karštai žydėjo
kiečiausiom
aštriausiom nuospaudom
ant plaštakų ir
papadžių
***
Kai mano smilkinio
vilnis į žemės gyslas
mėlynai nueis, tai gal
tada žiūrėsim,
kuo protingas geras,
kuo gudrus blogesnis,
o dar pakolei
kas
aš paukštį garbinu,
jo laiką trupantį
ir jo lėkimą
raibą viršugalvio
gylėj ir dar aukščiau
***
Ir gausi tiek,
kiek vanagas išsinešė
vandens nuo akmenų
rasotų,
gal vienas lašas ėmus,
gal pusantro
***
Skerstuvininkai
raudonais mėsgaliais jau
papuošdinėjo kėkšto
vėją
***
Vanagas įstrigdinėjo
į tarpuakį jo
lyg suompeilis,
į raibą atmintį įlėkdinėjo,
suglaudęs atsparnes
nelyginant akmuo
***
Mirtinas mano gyvenimas,
jo savastis, jo buveinė
pilna mirguliavimu
sidabruojančių prietemoj
akį kandžių
***
Ir meilės laikas
žydėjo prieš akis
žibėjo
žybtelėjo
ir mes gyvenam
jo žibėjimo lašu
lig vieškelio baigties,
irgi akių stulpelio
A. Kalanavičius - tragiško likimo poetas. Gimė 1945 m. birželio 5 d. Sapiegiškės kaime netoli Nedzingės, Varėnos rajone Nuo 1965 m. jo eilėraščiai buvo publikuoti įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose. 1967-1968 m. A.Kalanavičius bandė kurti dainas. Paskutiniuosius savo gyvenimo metus jis praleido gimtojoje sodyboje. Mirė 1992 m. rugsėjo 13 d. Palaidotas Sapiegiškėje. Visą savo neilgą gyvenimą be pertraukos rašė eilėraščius, parengė spaudai keletą poezijos rinkinių, gyvas būdamas nė vienos knygos nesulaukė. Po mirties išleista vienintelė knyga - kūrybos rinktinė Ne akmenys guli.
Kadangi man į padebesius įeiti neleidžia dėl visokių, tiksliau, vieno silpnapročio, tai parašysiu čia. Žinok, geras tavo tekstas, net nustebau. Anksčiau visąlaik manydavau, kad ivsė pataikauja tau, girdama tavo tekstus, nes buvau pradėjusi skaityti vieną tavo knygą ir mečiau dėl to, kad tekstas pasirodė dirbtinis. Ir dar kas, žinai: labai retai kurį tekstą perskaitau vienu prisėdimu, o taip buvo dabar su tavo įžanga. Gyvybė pulsuoja tavo tekste.
Dar paklausiu vieno dalyko. Štai tavo citata: „Tad jaunuolis, kurio tėvas gyvas sudegė spaustuvėje, visai teisėtai apkaltino mane. Kaip aš visai teisėtai kaltinu nežinomą „Fordo“ gamyklos darbininką, kuris surinko tą „Fiestą“, kuria važiuodama žuvo mano sesuo. Kaltinu aš ir tą švedų darbininką, kuris surinko „Volvo“ sunkvežimį, kuris ir sutraiškė mano sesers fordą. Kaip, beje, aš kaltinu ir tą moterį, kuri per vėlai pagimdė savo sūnų, kuris vėliau išrado vaistus nuo ligos, nuo kurios mirė mano motina, kuri taip ir nesulaukė tų vaistų“. Ar tu tyčia prikaišiojai tų įvardžių, ar palikai dėl neapsižiūrėjimo? Bet žinok, jie man palieka savotišką įspūdį, kažkokios apsimestinės skriaudos.
tai vėl šmeiži, Noe? nesuprantu, kaip tau ne gėda. jos neįleidžia, mat! juk tai gryniausias melas! pati neišsitenki vieno žmogaus ir norėtum jį išėsti, o kai nepavyksta, rėki, kad tavęs neįleidžia. pasiskaityk delfyje straipsnį apie komentatorių atsakomybę už įžeidimus komentaruose ir pasakyk "ačiū" tiems, kurie paslėpė tuos tavo komentarus, už kuriuos baudžiama - nuo piniginės baudos iki kalėjimo.
O kiek aš buvau šmeižiama?? Kiek visaip niekinama ir žeminama? Gal reikia irgi priminti visus šmeižtus?? Žiū, kad tik nesupūčiau kalėjime. Keliu šitą komentarą į apačią, nes ir ten, žiūriu, prigrasinta laumės.
nusinomenklatūrino laumė iki begalybės, neveltui sakoma, duok durniui valdžią. Kokie įžeidnėjimai, laume? tavo numylėtasis ežeriuks, tokius įžeidinėjimus pavarė, kad jėtus jėtus. Iki šiol ežeriukas sėdi savo valdžios komunistų dar nuglobotam guolyje ir NEBIJO KALIUZĖS. O totukas kaip, laume? Gal ir matėm Vasaros 5, gal ir matėm runkelius, jo žviltliariame žvilgsnyje, gal ir matėm ... ir t.t. Slėpkis laume po lapais. Ir kuo greičiau. Arba atsiprašyk, kaip daro pasikarščiavusi Noė..
Ir dar į kaliuzę pridėt kokį V (60169) užtektų jėgos ne vienam komentaTOriui. Juk ŠA komentatoriai matė ir šilto ir šalto ir tokį "V" greit pasodintų tarp vištavagių. Tad rinkis, laume, arba nenorintys teptis rankas su tokiais "V" seni komentotoriai arba gera duona su sviestu pagal vergovę.