Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais,
Jo žvilgiai spindi bėgių geležim.
Dangus ir miškas ir peronas gimsta čia,
Kur buvo vien tik tamsuma graži.
Iš nebuvimo, iš nakties, iš nerimo
Išėmęs mėto tolius ir medžius.
Pajutę spindulius, į pievą beriamus,
Pravirksta rasos, kad reikės nudžiūt.
Stoty budėtojas bučiuoja sužadėtinę
(Sapne, po laikrodžiu, kurs rodo tris po keturių).
Ant stalo juokiasi saldainis mėtinis,
Ir Morse mirksi mirgančiu variu.
Ant žydro stiebo rytas kelia inkilą,
Raudoną dėmę tarp žalių beržų.
Du žvirbliai pešasi ant geležinkelio
Dėl saujos saulės avižų.
_____________________________
Kiekvieno mėnesio paskutiniame numeryje skelbiame nepelnytai primirštus išėjusių poetų tekstus. Prisiminti šį eilėraštį pasiūlė poetas Benediktas Januševičius.
Mieli skaitytojai, siūlykite, jūsų nuomone, vertingus, bet mažai girdėtus kūrinius.
Tik pastumk rodyklę valanda pirmyn, ir še tau - staigmena, šviesi rytinė. - Susisiekimo laike idėja puikiai dera L&M`o PIRMĄJAM.
(Net pasitikslinau, kas dabar geležinkelio stoties viršininkas.)
na, Gvazdikaite, gal ir girdėtas, bet juk vie tiek - gražus. O kokį eilėraštį kas daugiau ar mažiau girdėjo - subjektyvu, juk parašyta - siųlykite, kažkas ir pasiųlė.
Nepelnytai primirso Salomejos Neries Diemedziu zydesiu, tiktai Musu dienos kaip svente visi dabar traukia. Prasau ji isspausdinti, as skaityciau ir skaityciau.
o, dieve, kai terra gerai pasako, tai nors mirk iš eilinio poreikio žiūrėt objektyviai.
Sunku, velnias, apdirba tokios komunistės (terros) visas eiles, kaip kažkada vaikystės Salomėjos nekenčiau (mintinai nomeklatūra reikalavo).
O tAu bava geriau pas binladeną patraukti, nes jau eina duomenys apie tave į USA adminstraciją. Jie žino, ką tai reiškia "buvę" sąjungininkai tipo binlandenas" -- jie tave padarys persona non grata. Galėsi maudytis piniguose iščiulptuose iš Lietuvos emigrantų ir negimusių vaikų ir ecc, bet daugiau nieko. Prostitute buvai - prostitute ir padarys dabartinis USA adminDB. Just like.
Marina Cvetajeva: Mano eilėms kaip subrandintam vynui išauš dar laikas (nors kimba kompas), jei dar gyveni pagal meno dėsnius... jei mąstai ne apie politikas, o apie laisvę, kaip donkichotas. Negi širdis ir galva karšta - tėra tik priešas? Kodėl nepagerbėt meno sąžinės šviesoje? Neleiskim poetams žudytis: ir nesvarbu kuriame jie pasaulio pusrutulyje gyvena. Juk tam ir yra šis Litmenis. Rašykim taip, kad visi užuostų laiką, kaip kriauklėje - vandens gaudimą. (paskaitykite jos biografiją, aikštingi poetai). 115 m. sukanka nuo jos gimimo. Gal per mažai? Galime iškelti ir kitus, bet nepamirškim itin nekaltai nukentėjusius.
Taip, laiko egzistencijos pojūtis reikalingas poetui ne tiesmukai per politiką, visuomenę, bet per pojūtį individualų ir tokį pat individualios poetinės kalbos suradimą. Kaip antai žemėliau pateikiami Stasio Jonausko eilėraščiai...