Literatūra ir menas

Literatūra ir menas, 2012-01-27 nr. 3364,
www.culture.lt/lmenas/?st_id=19182

MUZIKA

Veiklos laboratorijoje

„Literatūra ir menas“ kalbina Kompozitorių sąjungos pirmininkę ZITĄ BRUŽAITĘ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Šešios Jūratės. Iš kairės:
I eilėje – J. Burokaitė, J. Baltramiejūnaitė, J. Katinaitė; II eilėje – J. Gustaitė,
J. Trilupaitienė, J. Landsbergytė

Kęstučio Pleitos nuotrauka iš www.lks.lt


Praeitais metais LKS minėjo 70-ies metų jubiliejų. Kokios mintys galvoje sukasi?

Mintys pačios įvairiausios – ir pozityvios, viltį teikiančios, ir nerimą keliančios ar vėl –raminančios... Nepamenu, kad būtų kaip nors pažymima šios kūrybinės organizacijos sukaktis ar jubiliejus, tad pagarsinus šį sumanymą sulaukiau ir replikų (Kam to reikia?), ir padrąsinimų, todėl toks nuotaikų kokteilis buvo man tarsi nedidelis iššūkis ir savotiškas dopingas – imti ir padaryti. Dažnai mes girdime, kad pasigendama lietuvių muzikos klasikos, plūsta daugybė naujų kūrinių, reiškinių, kad atsigręžti ir revizuoti tai, ką turime, vis nėra kada. Taip ir priėjome prie 70-ečio, kuris, manau, buvo ne gimtadienio tortas su žvakutėmis, bet galimybė greta naujausios simfoninės Vytauto V. Barkausko premjeros išgirsti Juozą Gruodį, šiuolaikiškai vizualizuoti kai kuriuos lietuviškus kamerinius kūrinius projekte „Atsargiai – premjera!“, prisiminti estradinės muzikos grandus, vargoninės muzikos puslapius, lietuvišką kamerinę muziką „ištransliuoti“ už Lietuvos ribų (Varšuva, Oslas) ir t. t., galų gale – išleisti nedidelį, žaismingą leidinį apie LKS, organizacijos ištakas, veiklą, narius bei jų pomėgius. Atmetant Lietuvai tragišką 5-ojo dešimtmečio pradžią, svarbu nepamiršti, kad per septyniasdešimties metų laikotarpį užaugo kelios kūrėjų, atlikėjų, muzikologų kartos, be kurių tiesiog neįsivaizduojamas Lietuvos muzikinės kultūros žemėlapis.

Svarbu ir smagu ir tai, kad į seniai įkurtą instituciją veržliai atiteka naujos upės, t. y. kad stoja daug jaunimo – kompozitoriai turbūt visi, kurie yra baigę LMTA?

Bet koks naujų upių atitekėjimas yra prasmingas, reikalingas, nes sukuria gyvasties, naujų galimybių ar matymų lauką. Todėl visada džiugina naujų žmonių įsiliejimas į mūsų bendruomenę. Juo labiau – jei jis yra motyvuotas ir norima ką nors nuveikti tos bendruomenės labui. Nes kaip mes visi suprantame – šiuo metu šios organizacijos yra kūrybinių idėjų, veiklų laboratorija, o ne gyvenimo gerovės bankas.

Jokia paslaptis, kad daugelis mūsų „brolių“ kompozitorių į „sesę“ muzikologiją žiūri kaip į servilistinę profesiją. Kokia čia Jūsų –­­ kompozitorės – pozicija? Kaip manote, ar muzikologija gali būti autonomiška? Ko tikitės iš LKS Muzikologų sekcijos?

Negalėčiau pakomentuoti remdamasi daugumos manymu, nes, ko gero, vyrautų mišrus požiūrių, nuomonių tipas: besąlygiškai manančių, kad muzikologija privalo tarnauti (ir pirmiausiai) muzikos kūrėjams, kitas – muzikologus suvokiančių kaip moks­lo ir kultūros metraštininkus. Aš priklausau pastarajai grupei, ir kartu neatmetu prielaidos, kad gali būti n kartų išradingesnių ir labiau motyvuotų pozicijų bei klasifikacijų šiuo klausimu. Dėl autonomijos – vėl bandykime įsivaizduoti – muzika sau, o muzikologija – sau... Nežinau nei teorinių, nei praktinių galimybių tam, nes kur yra muzikos kūrinys, kūrėjas, muzikos reiškinys ar tiesiog pastabumas skambančiam gamtos/industrijos fonui, gaivališkai išsprūdusiai liaudies dainai – yra ir nuomonė, žinia, pokalbis ar fiksuotas tų girdėjimo įspūdžių tvirtinimas. Kaip ir atvirkščiai – pabandykime muzikologiją „atjungti“ nuo svarbiausių sonare dėmenų... Taigi ir atsakymas – negali, nes kaip ir pati klausime gražiai įvardinai –­ tai organizmas, kuris nuo seno egzistuoja savo dvilyčiu būviu. O muzikologų sekcijai linkiu (ir tikiuosi) veiklos, atsirandančios iš didžiulio geismo – rašyti, gilintis, apibendrinti, pateikti, paskleisti savo įžvalgas įvairiausiomis formomis.

iliustracija
Bronius Kutavičius ir
Vytautas V. Barkauskas

Ramūno Danisevičiaus nuotrauka iš www.lks.lt

Ar galėtumėte visuomenę informuoti bent apie kai kuriuos šių metų renginius, dėl kurių jau tvirčiau sutarta? Pirmiausia, turbūt, kasmetinius festivalius ir konkursus.

Metus pradėsime nuo pavasarinių festivalių „Jauna muzika“ ir „Druskomanija“, rudenį pakviesime į „Gaidą“, „Iš arti“, „Muzikos rudenį“. Praeitais metais pradėjome Druskininkuose vykdyti tarptautinę rezidencijų programą, sėkmingai startavę, šiemet tęsime ir plėtosime renginį rugpjūčio mėnesį. Ir nors iki šių metų pabaigos yra jau beveik penkios programos, autoriniai vakarai su konkrečiomis datomis –­ nenorėdama išsiplėsti atskirų pozicijų vardinimu, paminėsiu ir pakviesiu į artimiausius renginius: Vasario 16 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambės ne tik seniau sukurti lietuvių kompozitorių kūriniai, bet ir Lino Rimšos specialiai šiai progai skirtas naujas kūrinys. Vasario 21 dieną pakviesime į elektroninės muzikos renginį Menų spaustuvėje „70+1“, kurio metu DIISSC ORCHESTRA (Martynas Bialobžeskis, Jonas Jurkūnas, Vytautas V. Jurgutis, Antanas Jasenka, video – Džiugas Katinas) konceptualiai „perkurs“ lietuvių muzikinės klasikos perlus.

Ir nesustodami ieškosime kelių priekin. Dėkui.


 
Rodoma versija 1 iš 1 
20:59:43 Jan 29, 2012   
8 AM 8 AM
Sąrašas   Archyvas   Pagalba